Konferencijoje „EFEKT“ mokytojams – apie žaliąsias ateities profesijas: nuo eko-statybų eksperto iki miesto ūkininko
Žengiant į ateities verslą ir rinką nereikia pamiršti, jog Europos rinka bus orientuojama „Žaliojo kurso“ kryptimi – bus aktualu skaičiuoti verslo įmonių anglies pėdsaką ir taršą, rasis daugiau „žaliųjų“ darbo pozicijų. Apie naujoves šioje srityje įžvalgomis dalinasi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
„Klimato kaita yra ilgalaikis žmonijos iššūkis, ir jam įveikti reikės pakeisti daugelį mūsų ekonomikos bei kasdienio gyvenimo principų, nusistovėjusių taisyklių, – perspėja pašnekovas. – Į šį pokytį nereikėtų žiūrėti neigiamai, reikėtų žvelgti kaip į galimybę: galimybę pasisemti naujų įgūdžių, galimybę įgyti naujų kompetencijų, galimybę atrasti save naujose profesijoje.“
Technologijos nepakeis empatijos, emocinio intelekto ar gebėjimo prisitaikyti
Pasak Europos Komisijos atstovybės vadovo, šiandien turime ugdyti specialistus, kurie kuria ekologiškus produktus, paslaugas ir verslo modelius, kuria novatoriškus, gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir padeda sumažinti vykdomos veiklos aplinkosauginį pėdsaką.
„Lietuvos Junior Achievement“ veikloje tai pastebima natūraliai – kurdami mokomąsias bendroves „accelerator_x“ programos metu, išbandydami verslą, moksleiviai dažnai pasirenka technologijomis bei inovacijomis spręsti būtent aplinkosaugines ar perteklinio vartojimo problemas.
.jpg)
„Taip pat reikės žmonių, gebančių skatinti inovacijas pažangiausiose informacinių ir ryšio technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar kibernetinio saugumo, srityse. Darbo rinkoje auga poreikis žmonių, turinčių įgūdžių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, – pastebėjo M. Vaščega. – Tačiau be šių įgūdžių, darbo rinkoje vis svarbesnis tampa vadinamieji „minkštieji įgūdžiai“ (arba bendrosios kompetencijos), pavyzdžiui, gebėjimas bendradarbiauti, kritinis mąstymas ir kūrybiškas problemų sprendimas. Nors robotų ir algoritmų įtaka darbo rinkoms didėja, technologijos nepakeis empatijos, emocinio intelekto ar gebėjimo prisitaikyti.“
Technologinių bei bendrųjų kompetencijų derinio svarbą dažnai pabrėžia ir organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.
„Vis dar pastebimas ryškus atotrūkis tarp kompetencijų, kurias ugdome mokyklose ir būtinų darbo rinkai. Šiandien turime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas baigęs mokyklą turėtų skaitmeninę ir antreprenerystės kompetencijas – tai šiuolaikinė tiksliųjų ir socialinių mokslų kalba, – sako Andželika Rusteikienė. – Skaitmeninis raštingumas kaip niekada yra aktualus, nes leidžia mums kurti sprendimus didinančius įtrauktį visuomenėje, skatinančiųs tvarumą, o bendrųjų kompetencijų turėjimas suteikia mums galimybę efektyviai dirbti komandose, spręsti kompleksines problemas ir kurti.“
Pasak jos, kasdienėje darbo rinkoje, kurioje vienintelis pastovus dalykas yra nepastovumas ir nuolatinė kaita, turime gebėti greitai prisitaikyti, inicijuoti pokyčius ir pasitikėti savo ir kitų galia veikti.
Ateities „žaliosios“ profesijos: nuo eko-statybų eksperto iki miesto ūkininko
M. Vaščega pastebi, kad atsiranda įvairiausių „žalių“ profesijų ir ateityje jos tik populiarės.
„Pavyzdžiui, įmonėms reikės vis daugiau žmonių, kurie vykdys projektus, susijusius su anglies dioksido kompensavimu. Svarbūs darbo rinkoje taps tvarumo konsultantai, patariantys įmonėms, kaip jų verslo modelius, energijos, vandens suvartojimą padaryti tvaresnius ir žalesnius. Vis daugiau dėmesio skiriama statybų sektoriaus tvarumui, todėl tikėtina, kad ateityje susidursime ir su eko-statybų žinovais, kurie į statybų procesą įtrauks aplinkai draugiškas medžiagas, modernius statybų metodus, mažinančius statybų sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį. Ūkininkavimas taip pat atsinaujina – vis labiau populiarėja miesto ūkiai. Naudojant įvairias architektūros bei žemės ūkio technologijas, tampa įmanoma užauginti derlių mieste. Tad galbūt išvysime ir miesto ūkininko profesiją, – prognozavo pašnekovas.
Baigdamas interviu M. Vaščega dalinosi mintimis, jog jaunoji karta yra būtent tie, kurių darbai ir nuostatos nulems planetos likimą.
„Klaidinga manyti, jog jaunimas – tai žmonės, kurie spręs problemas kažkada ateityje, jaunimas veikia jau dabar! Nenuostabu, kad būtent jauni žmonės skiria daug dėmesio aplinkosaugos problemoms ir nebijo garsiai išreikšti savo pozicijos bei kovoti su planetos naikinimu. Taigi, visų pirma norėčiau palinkėti nebijoti ir toliau skatinti žmoniją keistis. Visų antra, moksleiviams palinkėčiau nenuvertinti vieno žmogaus veiksmo svarbos. Klimato krizė yra didžiulio masto reiškinys, tačiau kasdieniai maži geri darbai gamtai yra be galo prasmingi. Nors susidursite su skeptikais, prisiminkite, kad darote tai dėl geresnės gyvenimo kokybės sau ir ateities kartoms bei veikiate ne vienas – dėl to paties tikslo dirba didžiulė aplinką ir gamtą vertinančių žmonių bendruomenė,“ – pokalbį užbaigė M. Vaščega.
Apie įvairias šiandienines tendencijas – nuo makroekonomikos prognozių iki būdų kasdien lavinti kūrybiškumą, nuo ateities „žaliųjų“ profesijų iki verslumo ugdymo jau pradinėse klasėse – šiomis įžvalgomis ir patirtimi konferencijoje dalins įvairiausių sričių profesionalai. Daugiau apie visiems Lietuvos mokytojams skirtą konferenciją galite sužinoti čia:
