Seimas nori įvesti lyčių kvotas didelių įmonių valdybose

Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui pritarta po pateikimo, už balsavus 46 Seimo nariams ir aštuoniems susilaikius.

Justina Jakštienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, teigė, kad tokiu būdu į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos di­rek­ty­va dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose.

Anot projekto, iki 2026-ųjų liepos įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir kitos didelės įmonės turės užtikrinti, kad mažiausiai trečdalį vadovaujamų valdymo ir priežiūros pozicijų užimtų tos lyties atstovai, kuri yra nepakankamai atstovaujama.

„Kiekvienas žmogus turi turėti teisę siekti savo užsibrėžtų tikslų, nepriklausomai nuo lyties. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę tai garantuos. Džiugu ir tai, kad su socialiniais partneriais žvelgiame ta pačia kryptimi ir sutarėme siekti dar spartesnio progreso lyčių balanso srityje, numatydami, jog direktyvos nuostatos bus taikomos ne tik įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, bet ir kitoms didelėms įmonėms“, – Seimo posėdyje teigė J. Jakštienė.

Pateiktame projekte siūloma nustatyti, jog didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 metų birželio 30 dienos turėtų užimti ne mažiau kaip 33%, bet neviršijant 49%, įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Taip pat turi būti užtikrinta, kad, sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui, o atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.

„Svarbu yra tai, kad Lietuvos teisinio reglamentavimo lauke įstatymas bus taikomas bendrai, skaičiuojant įmonės vadovą, valdybos narius bei stebėtojų tarybos narius“, – pabrėžė viceministrė.

Rita Tamašunienė, Mišrios Seimo narių grupės vadovė, abejojo tokios nuostatos verte.

„Mano vertinimu, perteklinė lyčių lygybės pusiausvyra, kalbant apie valdymo ir priežiūros orga­nus. Ar nematote, kad viską surašę, o turėdami kompetentingus jaunus vyrus mes jų neimsime vien dėl to, kad neužtenka moterų, arba išlaikydami tą įvairovę teiksime ne tiek kompetentingus ir norinčius dirbti žmones, kiek laikydamiesi įvairių nustatytų balansų?“ – klausė parlamentarė.

J. Jakštienė atkreipė dėmesį, kad projekte neįvardyta jokia lytis, tačiau pripažino, jog minėta norma bus aktualesnė moterims.

„Šiandien moterų dalyvavimas vadovaujamose pozicijose Lietuvoje yra apie 20–25%, kai Euro­pos Sąjungos vidurkis yra 37 procentai. Akivaizdu, kad didžiųjų įmonių dalyje moterų atstovavi­mas yra žemas. Bet tikrai yra įmonių, kur, matyt, dauguma gali būti moterų, tada turėtų būti at­stovaujama didesnei vyrų daliai, ar ne?“– sakė ji.

Demokratės Laimos Nagienės teigimu, esama sričių, kur dirba mažai moterų, todėl neaišku, ką reikės daryti toms įmonėms, kurių į vadovaujamas pozicijas tiesiog nebus moterų kandidačių.

„Asociacija „Lyderė“ arba Lietuvos moterų lobistinės organizacijos pateikia nemažai duomenų, kiek moterų turi kompetencijas, patirtis ir reikalingų žinių tuose specifiniuose sektoriuose, kur galvojame stereotipiškai, kad ten mažai moterų. Iš tikrųjų kompetencijų, specifikacijų, visko pa­kanka, tik klausimas dėl stereotipinių sprendimų“, – tvirtino J. Jakštienė.

Didelių įmonių, kurių vertybiniais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje, Lietuvoje veikia iki 30, kitų didelių įmonių – apie 540, įskaitant ir valstybės bei savivaldybių įmones.

Anot SADM, direktyva dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose priimta 2022 metų spalį. Ji turi būti į nacionalinius teisės aktus perkelta iki šių metų gruodžio 28 dienos.