Investicijų pritraukimas: kokias galimybes reikia išnaudoti
Lietuvoje ilgą laiką didžiąją dalį stambių užsienio investicijų susirenka Vilnius. Dabar šalia jo vis labiau ryškėja Kaunas, kuris pastaruoju metu taip pat tampa patrauklesnis investuotojams, kuriame išaugo biurų patalpų kiekis, padidėjo gyventojų pasitikėjimas savo miestu. Sėkmės istorijų yra ir kituose miestuose, tačiau dažnai jos pavienės ir jų neužtenka ryškiam miesto atsigavimui.
„Mažesniems miesteliams ateityje bus labai sudėtinga, nes žmonės nenorės juose gyventi. Tai vyksta Švedijoje, Vokietijoje ar JAV, taip ir toliau bus Lietuvoje – kalba Aivaras Abromavičius, buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras. – 1900 m. 41% darbingo amžiaus žmonių dirbo žemės ūkyje, dabar jų skaičius sudaro mažiau nei 2%. Aš pats dešimtmetį kartu su žmona buvau ūkininkas, turėjome 35.000 hektarų žemės ir 540 darbuotojų, taigi, aš žinau, kad traktoriai ir kitos mašinos važinės be žmonių, o tokiose vietose nebus jokių pramogų, tik „Netflix.“
Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors' forum“ vykdomoji direktorė, aiškina, kad įprasta, jog pagrindinę dalį tiesioginių užsienio investicijų susirenka sostinės, nes jos būna geriausiai išplėtotos ir žinomiausios.
„Sostinėmis visada lengviau pritraukti investicijas nei kitiems miestams. Pavyzdžiui, Kaunui reikia stengtis du ar tris kartus daugiau nei Vilniui, nes jis yra antras miestas“, – sako p. Skyrienė.
Pritraukti jaunimą
Apie miestų galimybes tapti investicijų traukos centrais buvo diskutuojama technologijų ir verslumo renginyje „Switch“. Diskusijos pranešėjų teigimu, vienas iš rodiklių, į kurį žvalgosi investuotojai, yra miesto augimas, todėl neužtenka tiesiog pasakyti, kad miestas turi gabių žmonių.
„Pasakymas, kad turite daug talentų, nieko nereiškia. Dabar sakau, kad Kaunas turi daug talentų, kai buvau ministru Ukrainoje, ten sakiau tą patį, kas nors dabar sako, kad Varšuvoje ar Krokuvoje yra daug talentų. Tai nėra argumentas. Investuotojams reikia matyti ir miestų augimą. Šiame kontekste Lietuvoje galima kalbėti ir apie emigrantus, kurie palieka valstybę, tai drąsūs žmonės, kurie nusprendžia viską palikti ir ten susikurti naują gyvenimą. Bet dalį tų žmonių galima susigrąžinti“, - kalba p. Abromavičius.
Ponia Skyrienė prideda, kad investuotojai miestuose nori matyti jaunus žmones, kurie būtų užtikrinti, jog jie galės rasti reikiamų darbuotojų ateityje. Į tai turi atkreipti dėmesį ir miestų vadovai.
„Prie jaunų žmonių reikia prisitaikyti, jie nenori stambių priemiesčių, jiems reikia gražaus senamiesčio, kavinių, vietų aktyviam laisvalaikiui“, – aiškina „Investor‘s Forum“ vadovė.
Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas, taip pat kalba, kad dalis pinigų turi būti nukreipti į jaunus žmones ir aplinkos jiems kūrimą. Pavyzdžiui, investuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, reikėtų atsižvelgti į įlgąjį laikotarpį ir kuriamos infrastruktūros patrauklumą jaunimui.
Klasterių kūrimas
Ole Strange‘as, technologijų kompanijos „Hollister“ operacijų vadovas, kalba, kad Danijoje, iš kurios jis kilęs, yra du stambūs miestai: Kopenhaga ir Orhusas. Pagal gyventojų skaičių tai dvigubai didesnė valstybė nei Lietuva, todėl jis pusiau juokais sako, kad remiantis tokia logika, Lietuvai galbūt užtektų vieno didelio miesto. Tačiau p. Skyrienė atsako, kad Lietuva nėra vieno miesto valstybė, kaip Latvija ar Estija, joje yra keletas stambių miestų, kurie turi rasti savo specifines sritis ir jose konkuruoti su pasauliu.
Ponas Strange‘as teigia, kad tokiems tikslams pasiekti miestuose turi formuotis klasteriai, kurie yra patrauklūs plėtros galimybių besižvalgantiems verslams. Gerai veikiantys klasteriai rodo tam tikrą industrijos brandą ir kompetencijas.
„Manau, Silicio slėnis yra vienas geriausių klasterizacijos pavyzdžių. Tai yra aplinka, kurioje žmonės siekia būti inovatyvūs ir aplink juos sukasi daug rizikos kapitalo, tai aš vadinu protingais pinigais, kurie ateina kartu su investuotojų kompetencijomis“, – sako operacijų vadovas.
Charizmatiški lyderiai
Be to, visi pranešėjai akcentuoja, kad miestams, kurie nori ištrūkti iš nykimo spiralės, reikia žmonių, kurie gali imtis lyderystės, turi vizijas ir jos nesikeičia ilguoju laikotarpiu.
„Net ir vardas yra labai svarbus, atidžiai stebiu įvykius Lietuvoje, bet nežinau, kas yra Šiaulių ar Panevėžio miestų merai. Tačiau visi žino Kauno ir Vilniaus merus. Panaši situacija buvo Ukrainoje, vykstant reformoms ir šaliai sunkiau pritraukiant investicijas, Lvovas, kuriam vadauja itin charizmatiškas meras Andrijus Sadovijus, gavo labai stambių investicijų. Kai Michailas Saakašvilis buvo Odesos gubernatorius, jis kalbėjo per BBC laidą „Hard talk“, buvo rodomas per CNN. Jie gavo labai daug dėmesio ir jį nukreipė į savo miestus, kad toliau sektų investicijos“, - sako p. Abromavičius.
Pasak jo, vis dar šokiruoja, kad kai kuriuose Lietuvos miestuose į verslą žvelgiama skeptiškai ir nesudaromos sąlygos ateiti užsienio investuotojams. Vietoje to jis siūlo mažinti biurokratijos kiekį ir daugiau investuoti į rinkodarą, kad miestai taptų matomi ir turėtų daugiau galimybių pasakyti pasauliui, kad jie yra veržlūs bei pasiryžę augti kartu su plėtrai naujų vietų ieškančiomis bendrovėmis.
