Gyventojai vartojimui skolinasi drąsiau
Tiesa, vien šiemet birželį gyventojams buvo suteikta 24,7 mln. Eur vertės vartojimo paskolų – beveik tiek pat, kiek pernai tą patį mėnesį (25,2 mln. Eur).
Vidutinės metinės palūkanų normos, už kurias vartojimui skolinasi gyventojai, šiemet nuosaikiai mažėja: metų pradžioje sudarė 16,9%, o birželį – 14,8%. Palyginimui, dedami indėlį banke šiuo metu gautumėte daugiausiai 1% metines palūkanas.
Bendras bankų gyventojams suteiktų vartojimo paskolų likutis šiemet birželio pabaigoje sudarė 1,688 mlrd. Eur ir per metus buvo ūgtelėjęs 12,5% (pernai birželį sudarė 1,501 mlrd. Eur).
Lietuvos banko užsakymu neseniai atlikta namų ūkio apklausa neseniai parodė, kad skolintas lėšas gyventojai daugiausia ketina naudoti pragyvenimui, būstui įsigyti arba remontui, šiek tiek rečiau – vartojimo prekėms ar automobiliams.
Fiksuoja 32% augimą
Banko „Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius 3 šių metų mėnesius (naujesnių duomenų dar nėra) gyventojai pasirašė 32% daugiau vartojamojo finansavimo sutarčių, nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
„Pastebima, kad skolinimasis vartojimo reikmėms, buities gerinimui pastaruoju metu nuosekliai auga. Didžioji dalis šio banko klientų skolinasi pinigus buičiai gerinti, tai sudaro apie 40% vartojimo paskolų. Antroje vietoje pagal populiarumą rikiuojasi vartojimo kreditai, skirti automobiliui įsigyti – 25%. Tam gyventojai skolinosi vidutiniškai kiek daugiau nei 5.000 Eur“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Pasak jos, dešimtadalis visų vartojimo paskolų tenka tokioms reikmėms, kaip sveikatos gerinimas, kelionės, mokslai ir studijos. Šiems poreikiams banko klientai skolinasi vidutiniškai 2.200 Eur.
Remontas ir automobilis
Vaidas Žagūnis, SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius, teigia, kad per pirmą šių metų pusmetį bankas suteikė 10% daugiau vartojimo paskolų, nei analogišku laikotarpiu pernai.
Pirmą šių metų ketvirtį 42% banke besiskolinančiųjų nurodė, kad iš skolintų lėšų darys būsto remontą ir gerins savo buitį, pavyzdžiui, pirks buitinę techniką, naujus baldus, 36% nurodė, kad pirks automobilį.
„Remontas ir automobilis visais laikais buvo dvi pagrindinės sritys, kurioms yra skiriamos vartojimo kreditų lėšos. Pastaruoju metu, sujudus nekilnojamojo turto rinkai, poreikis skolintis būstui įrengti, atnaujinti ar buičiai gerinti, išaugo ir tikėtina, kad vartojimo kreditų dalis, skirta būtent tokiems planams, ir toliau didės. Dalis besiskolinančiųjų vis dažniau gautas lėšas skiria savo ir šeimos narių sveikatai gerinti, gydymo išlaidoms apmokėti“, – kalba p. Žagūnis.
