2022-05-19 08:50

Statybą stabdo ne verslas

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu „Stabdome statybą“ bandė pasiųsti signalą valstybei, kad jei nesulauks pagalbos, viskas stos. Apie tai verslas aimanavo ir anksčiau, bet nesijautė išgirstas.

Statybininkai teigia pas premjerę, Seimo komitetus, ministerijas dėl brangstančių medžiagų beldęsi dar nuo 2021 m. gegužės. Dabar jie sako, kad valstybei liko vos savaitės rasti sprendimus, kol rangovai nepradėjo vienas po kito nutraukinėti sutarčių, o tokia grėsmė gana reali, nes dirbti nuostolingai nėra nusiteikęs nė vienas verslas.

Vis dėlto Vyriausybė protestuojantiems statybininkams siūlo laiką skirti ne protestams, o vizitams pas užsakovus, prašant peržiūrėti sutartis. Tarsi nė vienas generalinis rangovas derėtis nebandė, o šovė tiesiai pas politikus teisybės ieškoti.

„Tos įmonės, kurios į tą situaciją žiūri kaip į verslo situaciją, ir tai yra verslo situacija, ėmėsi priemonių, kreipėsi į užsakovus ir, mano žiniomis, tikrai ne viena sutartis yra peržiūrėta, kainos yra indeksuotos“, –sudėtingą situaciją komentuoja premjerė Ingrida Šimonytė.

Visgi VŽ primena, kad lygiai taip pat yra ne viena neperžiūrėta sutartis. Statybų bendrovei „Conresta“ jau teko kreiptis į teismą su 1 mln. Eur ieškiniu Kauno savivaldybei – tiek įmonė dar nuo praėjusių metų prašė kompensuoti pabrangusias vandens sporto centro Kauno Nemuno saloje statybas, nors tai esą priklauso pagal sutartį.

„Savivaldybė, galbūt dėl rinkos nežinojimo ar netikėjimo dėl nekontroliuojamo medžiagų ir darbų kainų augimo, vis delsė sudaryti susitarimą dėl indeksavimo ir prašė pagrįsti darbų pabrangimą. Mes geranoriškai pagrindėme pabrangimą, pateikdami visus įrodymus, nors sutartyje net nėra numatytas toks reikalavimas“, – VŽ sakė bendrovės vadovas Lukas Laukaitis.

Įmonės net atsisako pasirašyti viešuosiuose konkursuose laimėtas dideles sutartis. „Eikos statyba“ dėl pabrangusių žaliavų atsisakė 37,8 mln. Eur (be PVM) užsakymo iš Lietuvos oro uostų dėl Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos.

Esminė priežastis – objekto statybos nuo pasiūlymo pateikimo spėjo pabrangti daugiau nei 3 mln. Eur. Rangovai dar dalyvaudami konkurse siūlė sutartyje trumpinti indeksavimo periodą, tačiau verslo balsas buvo neišgirstas.

Dėl to gali tekti skelbti jau trečiąjį konkursą terminalui statyti. Kiek tai kainuoja valstybei, paskaičiuoti nesunku – nuo pirmojo konkurso 2020 m. projekto vertė jau išaugo apie 13 mln. Eur.

Energetikos projektų statybos bendrovė „Žilinskis ir Co“ dėl pabrangusių statybų taip pat atsisakė pasirašyti 38,6 mln. Eur vertės sutartį su elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ dėl strategiškai svarbios linijos Vilnius–Neris statybos.

Dar liūdnesnė situacija renovacijos konkursuose. Sunku patikėti, bet kai kurie pirkimai vis dar organizuojami 2019–2020 m. kainomis. Palyginkime: vien nuo šių metų pradžios renovacija, skaičiuojama, pabrango 15%. Tad, matyt, neturėtų stebinti ir skaičiai, kad 80% konkursų baigiasi nesėkme.

Ir tai ne Rusijos pradėto karo Ukrainoje padarinys. Kai kurie rangovai renovaciją paliko dar kur kas anksčiau ir į šią pusę net pažvelgti nebedrįsta.

„Artimiausiu metu grįžti taip pat neplanuojame, nes su tokiomis kainomis to nelabai įsivaizduoju. Reikia nebent labai staigiai padaryti darbus. Bet kai pirkimai vyksta pagal kainą, pataikyti labai sunku, nes investiciniai projektai daryti seniai, o kainos neatitinka realybės“, – VŽ sakė Vitalius Legota, UAB „NK statyba“ vadovas.

Klausimas, ko tokiu atveju vertas džiaugsmas dėl neseniai sulauktų 785 paraiškų daugiabučiams renovuoti?

VŽ nuomone, valstybė turėtų būti suinteresuota užtikrinti, kad jos projektai nesustotų, ir ilgesnės trukmės sutartyse numatyti dažnesnes kainos peržiūras. Atėjo laikas pritaikyti užsienio šalių praktiką, kur indeksavimas vykdomas dažniau, bet „į abi puses“.

Anksčiau perkančiosios organizacijos galėdavo pasiteisinti, kad indeksavimo neleidžia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), bet šįkart apsidrausti nuo sudegusių konkursų buvo visos galimybės. Keista, kodėl jomis nepasinaudota.

Pavyzdžiui, VPT jau ne kartą skatino naudoti dar iki prasidedant karui parengtas tipines darbų sutartis, kurios leistų kainą indeksuoti iš karto vos sudarius sutartį, atsižvelgiant į kainų pokytį nuo pasiūlymo pateikimo iki indeksavimo momento. Tai leistų perskaičiuoti kainas, net jei žymus kainų pasikeitimas užfiksuojamas dar vykstant pirkimo procedūroms.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791