Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-16 05:50
2025-09-15 05:50
2025-09-12 05:50
2025-09-11 05:50
2025-09-10 05:50
2025-09-09 05:50
2025-09-08 05:50
2025-09-05 05:50
2025-09-04 05:50
2025-09-03 05:50
2025-09-02 05:50
2025-09-01 05:50
2025-08-29 05:50
2025-08-27 05:50
2025-08-26 05:50
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Aš manau tą patį reikia daryti darbdaviams. Kadangi kainos pakilo ( ypač maisto), visiems dtaugiškai eit pas darbdavius ir reikalaut peržiūrėt kontrakto ( darbo sutarties) kainas. Nes darbuotojai taip pat " į nuostolį"nedirbs. Tikiuosi VŽ kartu su darbdaviais neverks, o taip pat išleis straipsnį apie " miegančius darbdavius" ir " likusias kelias savaites" kad darbuotojai ims masiškai nutraukinėti kontraktus ( darbo sutartis).
Darbdaviai dziaugiasi kokie nerealus profitai buvo uz 2021. O darbotuojams reiktu pasispausti visiems dabar sunku.
Butina gyditi ekonomika .Tai reiskia , kad negalime pirkti bet kokia kaina , moketi bet kokias algas ir t.t. Kai kainos tampa neadekvacios reikia stabdyti statybas ir laukti kol kainos susibalansuos ,ir vel visi prades noreti stayti ar dirbti uz sveika atlygi. Krize bus mazdauk kaip 1990 m.griuvus sovietu sajungai.
Statybininkai nori gerom kainom uzsitikrinti sutartis. Juk kai medziagu kainos kris niekas jau sutarciu nebeperziurines. Ketvirtadieniais kiek pastebiu eina statybininku PR paketai per VZ.
Nereiks jokių PR paketų kai nuo Tauro kalno nė vienokrano nebesimatys. Premjerės pozicija keistoka pjaunant šaką, ant kurios pati sėdi. Jei iki šiol yra manančių, kad va čia biškį paverks ir toliau viskas važiuos tai galiu drąsiai pasakyti, kad taip nebus. Ar valstybė tokiu būdu sutaupys? Trumpoje perspektyvoje gal taip. Ilgoje- tikrai ne.
galėtų Šimonytė imt ir padalint visiems pinigų indeksavimui, negi gaila ;-) Pasiskaičius komentarus, supratimo kur eina statybos įmonės dalyvaudamos viešuose pirkimuose nedaug. VZ 'yra ne viena neperžiūrėta sutartis' - joks institucijų feilas, nes taip realybėje ir turi būti. Jei programoje institucija su ministerija randa laisvų lėšų (jokių garantijų) ir nėra teisinių kliūčių - gali indeksuoti. Jei neranda, dėl kelių objektų Šimonytės pramušinėt biudžeto korekcijos į seimą valdanti koalicija tikrai nesiųs, yra ir be to kuo užsiimti.
Teisingai, dar palaukiam pusmetį ir pažiūrim kas bus... Tada pasikelkim ministerių pažadus su molėtų plantais, baseinais, tautoas namais ir t.t... :D
pritemptoki pvz., A14 - šiemet tik priešprojektiniai, ketinama pradėti projektavimo konkursus ir tvarkyti kelis km prie Utenos, nesusiję su indeksavimu. Baseinas jei Lazdynų, pabrango pernai o šiemet atsidarys. Tautos namai laukia nuo Basanavičiaus laikų, tai dar šiek tiek palauks ;-)
Kas konkursuose dalyvaus? Pačiame straipsnyje jau pilna pvz. privardinta. Kas iš to?
kai tik kainos stabilizuosis (pvz metalams jau įvykęs faktas, tai kokia elektros linija pirkimo prasme nebe problema), persiskaičiuos sąmatines vertes, dar pasižiūrės į nukritusius statybų leidimų išdavimus - tada ir dalyvaus. https://tradingeconomics.com/commodity/steel
Teisingai, palaukima kol Ukrainą pradės atstatinėti. Tada tikrai vsos sąmatos sumažės...
tai palinkėkim sėkmės nelengvame pranašo-gąsdintojo darbe ;-)
Taigi parašyta, kad kainos indeksuojamos į abi puses: t,y. medžiagos, atlyginimai brangsta, kainos kyla, medžiagos, atlyginimai pinga - kainos krenta. Didžiausia problema užsakovų nekompetentingumas šiuose reikaluose. Kai atsakingi už indeksavimą priimti pagal pažintis, yra nepotizmas, visa tai jiems yra kosmosas.
kvailas algoritmas , jei uzsuktume algu mazejimo spirale tai pabandyk isivaizduoti ekonomika , kai rytoj dirti eini pigiau:D:D:D Turi islikti tik stipriausi ir tada ciklas prasides is naujo.
kokia tai paniatkių ekspozicija. Tai kas tas atsakingas už indeksavimą? Parašykit ir iškart žinosim, kas gavo darbą per nepotizmą.
Visų pirma tai reiktų visuotino NT mokesčio (ne simbolinio), kad NT rinka nebūtų linksmieji kalneliai ir prakutę be idėjų piliečiai truputį pasuktų smegenis ir mažiau "investuotų" į NT. Dabar gi, esant ekonominiam pakilimui, subega pinigai į NT, sukelia kainas ir išbalansuoja rinką. Įmonėms sunku sudarinėt ir prognozuot biudžetus, atsiranda neapibrėžtumas, darbuotojų trūkumas tame sektoriuje, atitinkamai pučiasi atlyginimai, o atėjus krizei ir pakėlus palūkanų normą CB, staiga visi čiuožia į apačią ir atleidinėja darbuotojus, karpo atitinkamai biudžetus, pasipila bankrotai.Natūralu, kad NT įmonės pradedant jausti krizės kvėpavimą, išsigelbėjimo bus ieškoma valstybiniuose užsakymuose.
Visas Lietuvos NT vertas 20 mlrd. Tai jeigu NT mokestis bus 1% ašaras surinks to mokesčio. O kai pelningumas dabar 10-20% tai dzin tas NT mokestis. O va kai kris visa ekonomika NT mokestis darytų poveikį.
Ne esmė surinkti iš NT mokesčius. NT mokesčio pagrindinė funkcija ne fiskalinė, o reguliacinė. Daugumos turto mokesčių tokia funkcija (pvz. automobilio taršos mokestis irgi skirtas ne biudzetui surinkti, bet ekologijai ir panasiai)
Labas rytas suraitytas..... taršos mokestis yra akcizas. Kam jis teoriškai skirtas puikiai parašėt, o dabar realybėj, kam jis nueina? Lygiai taip pat ir su NT mokesčiu. Apmokestinamas nuosavas daiktas kelis kartus, tiksliau net nebe nuosavas tampa, o nuomojamas iš valstybės. Reguliacinę funkciją atliktų nebūtiniems NT, kurie skirti verslui (nuomai) t.y. antras ir paskesnis būstas arba prabangos būstas (sodybos pvz). Todėl kas yra esmė, yra labai svarbu.
O automobilio mokestis nėra akcizas. Akcizo įstatyme aiškiai išvardintos prekės, kuriom taikomas akcizas ir automobilio ten nėra. Tai čia pirma. O reguliacinę funkciją turto mokesčiai būtent ir atlieka. Na čia elementari teorija.
Mokesčiai nuo turto gerai yra tame, kad jie atlieka visas mokestines funkcijas iskart: perskirstymo (grubiai tariant atimama iš turinčio turto ir atiduodama ubagui), fiskalinė (nors ir dalinai), reguliacinė. Taip pat tokius mokesčius sunku nuslėpt (skirtingai nuo pajamų mokesčių), juos lengva tikrint ir administruot (yra registrai) ir jie socialiai teisingiausi (moka, kas turi sukaupes turto, nes gali būti, kad daug uždirbantis gali turėti ir daug įsipareigojimų ir jokio turto).
P.S. Jūs turėjot galvoj taršos mokestį. Čia atskiras mokesčio įstatymas, ne akcizas.
Antras momentas - baimė. Suderinsi perskaičiuotas kainas, o viešo intereso gynėjas pasakys, kad per daug, teks tampytis po teismus, o kas to nori? Trečias momentas - skaidrumo stoka: ne veltui esam paskutiniai pagal šį parametrą ES.
Naturalus gamtos ciklas, buvo pakilimu bus ir pakritimu. Kas nepasiruošė patys kalti.
Kolegos, kai kainos statybų itin brangsta ir nereiktų visų be išimties projektų statyti. Manau valstybė, pagal padidėjusias kainas, turėtų kritiškai įvertinti, kurie objektai reikalingi, o kas yra "nice to have". Ir čia tikriausiai biudžetavimo klausimas - negali visų be išimties projektų indeksuoti ir po to žiūrėti į išsprogusią skylę biudžete. Gal tikriau geriau kai kuriem kontraktams nutraukti sutartis ir vykdyti projektus, kai kainos normalizuosis. Indeksavimas šioje aplinkoje turi tokį trūkumą, jog pagal dabartines tendencijas nežinia kur čia projektas gali nusiindeksuoti. Mažiau statybų -> lėtesnės apsukos -> mažesnė infliacija. Nemanau, jog išeitis yra mesti dar daugiau pinigų ir po to stebėtis, jog infliacija jau ir 30% siekia.
kai statybinikai i darba vaziuoja su taksu , arba uzdirbta pelna investuoja i FANGINES akcija . kaip pvz Avulis , tai akivaizdu , kad kapitalas naudojamas neatsakingai ir yra virspelniai, kurie zmones veda is proto. Jie nori vis dar ir dar , jiems maza ir maza , o planeta praso sustokit idiotai.Statybos vienas is sektoriu kuris daugiausiai naikina aplinka.
O tamsta turbūt palapinėj gyvenate ir dirbate?
Dabar, kai visose sutartyse nėra tokio žodžio Indeksavimas, arba jis numatytas tik dėl darbų stabdymo dėl vienos iš šalių kaltės, belieka tik tartis, kas yra sudėtinga. O ateityje indeksavimas turės būti - tiek į pliusą, tiek į minusą.
Statybininkai akivaizdziai mokosi is ukininku. Buldozeriu stumia principa socializuoti islaidas, privatizuoti pelna. Tuoj ir bankininkai pasiprasys kompensuoti isaugusias palukanu normas. Nors jiems gal ir neaktualu - vis viena turi galimybe pinigus praktiskai spausdinti.
Kodėl straipsnyje neparašyta, kaip šią situaciją sprendžia privatūs užsakovai?
čia reikia įdėti darbo, lengviau tik paplepėt apie valdiškus pinigus