Milijardai iš dirvožemio

Kol valdančiosios koalicijos partneriai skelbia skirtingas žinias dėl šalies gynybos stiprinimo, toliau nei jų paaiškinimai „kas ką sakė, o ką pagalvojo“ ir nepasistūmėta. Ilgiau tempiant gumą, Lietuvos partneriams NATO gali pasirodyti, kad įspūdingi gynybai žadami skirti procentai – tik pagyrų muilo burbulas. Konkretesnių žingsnių imasi konservatoriai: pasak jų, įveiklinant valstybinę žemę galima gauti apie porą milijardų eurų.

Premjeras Gintautas Paluckas po pirmadienį, vasario 10 d., vykusio susitikimo su koalicijos partneriais driokstelėjo: pareiškė, kad susitarimo dėl 5 ar 6% gynybai apskritai niekur nėra, jokiame dokumente – nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime.

Paprašytas paaiškinti, ar valdančioji koalicija turi tikslą pasiekti minėtus 5 ar 6% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjeras tikino, kad tikslai negali būti atsieti nuo priemonių, bet vis tiek neįvardijo, koks jo vadovaujamos Vyriausybės tikslas dėl gynybos finansavimo.

Keistas mintis raitančiam koalicijos partneriui į pagalbą vakar suskubo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis: pasak jo, Valstybės gynimo taryba aiškiai ir su parašais susitarė, kad minėtuoju laikotarpiu reikia tarp 12 ir 14 mlrd. Eur Lietuvos nacionalinės divizijos vystymui su sunkiuoju tankų batalionu, o tai iš esmės yra tas pats, kas 5–6% BVP gynybai kasmet, tik tas konkretus procentas kasmet svyruos.

Aiškiai ir su parašais.

Valstybės gynimo tarybos nariai, tarp jų ir premjeras G. Paluckas, aiškiai susitarė iki galo išvystyti diviziją iki 2030 m. Kaip tada galima vertinti ministro pirmininko teiginius, kad 5–6% BVP siekiantis gynybos finansavimas nefiksuotas jokiame dokumente?

Atrodo, kad valdantiesiems kol kas svarbiau pudruoti premjero nusišnekėjimus, todėl esminiai reikalai – nė iš vietos.

Ant plauko pakimba šalies reputacija.

„Jeigu mes to nepadarysime, tai ne tik neįgyvendinsime užsibrėžtų planų, kaip ginti Lietuvą ir atgrasyti priešą, bet patirsime didžiulį diplomatinį smūgį visame pasaulyje“, – spaudos konferencijos metu antradienį, vasario 11 d., sakė naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Viso pasaulio žiniasklaidoje, viso pasaulio sprendimų priėmėjų galvose jau yra paskelbta Lietuvos žinia, kad mes pasieksime 5–6% BVP gynybai“, – teigė jis.

„Žodžius turi lydėti darbai ir tuos darbus (JAV – VŽ) akivaizdžiai vertina ir stebi“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Konservatoriai turi pasiūlymų, kaip būtų galima surinkti papildomų lėšų gynybai.

„Mes turime pasiūlymą už 2,5–3 mlrd. Eur. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad galima jau „Patriot“ sistemas pradėti kurti, papildomą artilerijos batalioną kurti, HIMARS pajėgumą padvigubinti, opcijos už tuos pinigus, kuriuos pasiūlysime mūsų gynybos biudžetui, yra įvairios“, – pasak BNS, sakė TS-LKD vedlys.

Vienas konservatorių siūlymų jau pernai žiemą pirmajame balsavime sulaukė parlamentarų palaikymo. Seimas pernai gruodį po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui valstybinę įsiterpusią dirbamą žemę parduoti ne aukcionuose, o pirmiausia tiems ūkininkams, kurie ją nuomoja ir dirba arba jų sklypas yra šalia.

Skaičiuojama, kad iš jos pardavimo valstybė galėtų gauti apie 1,5 mlrd. Eur pajamų.

Dabar konservatorius siūlo pinigų gynybai gauti ir parduodant dalį miškų.

„Mes suskaičiavome, kad yra tie buvę, ūkiškai sakant, kolūkiniai miškai, dalį jau Valstybinė urėdija yra pasiėmusi, tačiau yra kita dalis, kurią būtų galima parduoti ir gauti pinigų už tuos miškus“, – antradienį kalbėjo K. Starkevičius.

Jis skaičiuoja, kad, juos pardavus, į Gynybos fondą įplauktų virš 0,5 mlrd. Eur.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas praėjusią savaitę irgi pateikė savo idėjų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą. Jis siūlo parduoti įsiterpusius smulkius, racionaliai nepanaudojamus valstybinės žemės plotus: peržiūrint reguliavimą leisti tokius sklypus susijusių sklypų savininkams nusipirkti.

Pasak jo, vien Vilniaus mieste iš tokių sklypų pardavimo pavyktų surinkti virš 200 mln. Eur. Sostinės meras sako, kad jei valstybė peržiūrėtų teisės aktus ir sutvarkytų, kad tie pripirkimai būtų galimi, viskas, kas būtų gaunama viešų aukcionų būdu, keliautų į Gynybos fondą. Tokių sklypų yra ir kitose savivaldybėse.

Kitas siūlymas – parduoti valstybinę žemę, kurioje neplanuojama savivaldybės infrastruktūra. Mero teigimu, šiuo metu Vilniaus mieste yra ir apie 140 ha valstybinės žemės, kuri formuota žemės grąžinimo programai, tačiau jai nepanaudota. Pasak jo, įgyvendinus visus šiuos siūlymus, vien iš parduodamos žemės sostinėje į Gynybos plauktą galėtų įplaukti 1 mlrd. Eur.

G. Paluckas tikina, kad Vyriausybė ieško finansavimo šaltinių. Konservatoriai pateikė gana konkrečių pasiūlymų – ar valdantieji išgirs opozicijos balsą? Šalies saugumo labui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)