Bėgte paskui kvapus

Iki šiol NVSC darbuotojai nevykdavo į įmones tikrinti skleidžiamų kvapų, nes taršos leidimuose nėra numatytas galimas kvapų kiekis.

Dabar minėtas centras sumanė stipriau užsukti „sraigtelius“ ir sugriežtinti bendrovių skleidžiamų kvapų kontrolę.

O kad kontrolės mašina užsivestų, pakaks bent vieno skundo.

Kaip VŽ aiškina Ingrida Skridailienė, NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja, kvapų kontrolė bus pradedama gavus asmens skundą, kuriame jis skundžiasi gyvenamojoje aplinkoje skleidžiamais stacionarių šaltinių kvapais.

Atsiranda du „jei“.

Jei įmonėms NVSC taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime ar taršos leidime yra nustatytos kvapų valdymo sąlygos, bus vertinama, ar jų laikomasi.

Jei tokios sąlygos įmonėms nenustatytos, tuomet bus daromas rimtesnis tyrimas: imami oro mėginiai ir pagal jų rezultatus atliekamas kvapo koncentracijos modeliavimas, siekiant įvertinti, ar jis neviršija didžiausios leidžiamos ribinės vertės.

Riba iki 2025 m. gruodžio 31 d. – 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3), nuo 2026 m. sausio 1 d. – 5 europiniai kvapo vienetai (5 OUE/m3) gyvenamosios aplinkos ore.

Atrodo, jau dabar projektuojama, kad skundų bus. Juolab kad susirėmimų dėl kvapų būta ir anksčiau. Galima prisiminti kelerius metus besitęsusį sukilimą prieš kiaules.

2012 m. VŽ rašė apie 5 metus trunkančią Kalvarijos savivaldybės ir gyventojų kovą su didžiausia darbdave UAB „Idavang“ (buvusia „Saerimner“), valdančia kiaulininkystės kompleksą Jusevičių kaime.

Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius tuomet aiškino,  kad „Saerimner“ kiaulių kvapas juntamas net mieste, nors kiaulių kompleksas yra už 7 kilometrų nuo miesto.  

Istorija lyg ir nutyli, ar buvo tada kokiais nors vienetais matuojamas tas kvapas, tačiau nenuilstamai minėtos savivaldybės tarybos ir kelių asmenų atakuota Danijos kapitalo bendrovė galiausiai buvo priversta atleisti du trečdalius darbuotojų ir iki minimumo sumažino veiklą.

„Sunku atsakyti, kiek bus gauta skundų ir kiek nagrinėjant juos bus patikrintų įmonių. Juk pasitaiko, kad vienas pareiškėjas pateikia skundą ne dėl vienos, o dėl kelių greta esančių įmonių skleidžiamų kvapų“, – sako I. Skridailienė.

Ji priduria, kad kvapų kontrolė bus pradedama ne tik dėl bendrovių, turinčių TIPK ar taršos leidimus.

Linas Jonauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, svarstant Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių pakeitimo projektą, anot BNS, pareiškė, kad įmonės, kurios skleidžia bet kokią kvapų taršą, ateityje negalėtų veikti gyvenamosiose teritorijose.

NVSC pasiraitė rankoves ir imasi darbo: per sausį žada atlikti visų įmonėms išduotų taršos leidimų ir TIPK leidimų analizę. Tada bendrovės turės atnaujinti leidimus.

O jei, pasak Vaidoto Gruodžio, NVSC vadovo, „ūkio subjektai neatsinaujins tos kvapų dalies, negeranoriškai pažiūrės“, jie bus „priduoti“ Aplinkos apsaugos departamentui. Ir jau tada bus sprendžiama, „ką daryti su tokiomis įmonėmis“.

Be to, bendrovės, kurių TIPK leidimuose iš viso nebuvo nustatyta kvapų dalis, turės juos atnaujinti.

Verslas dar kartą paliktas ant ledo.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) perspėja, kad siūlomi pakeitimai kelia didelį susirūpinimą, nes gali pasireikšti neproporcingos pasekmės už mažareikšmius pažeidimus.

Pasak LVK generalinės direktorės Inetos Rizgelės, nors įtvirtinama ūkio subjekto pareiga laikytis nustatytų kvapų valdymo sąlygų yra logiška ir suprantama, „tačiau problema yra ta, kad šiuo metu trūksta vieno metodo kvapų taršos normatyvams nustatyti ir modeliavimui atlikti, todėl praktikoje ūkio subjektai gali tapti pažeidėjais, nors pagal higienos normą leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore faktiškai nebus viršijama“.

Be kitų pastabų, konfederacija kritikuoja punktą, kalbantį apie skundą dėl kvapų, kurie net neaišku, ar išties yra susiję su tam tikra ūkine veikla. Papildomai bus informuojamos bent dvi institucijos, kurios, gavusios pranešimus apie įtariamus pažeidimus, turės pradėti savo atskirus patikrinimus ir (ar) tyrimus.  

„Tai reiškia, kad išaugs administracinė našta ūkio subjektui, kurį dėl to paties klausimo skirtingais periodais tikrins bent trys skirtingos institucijos, be to, manome, bus neracionaliai eikvojami viešieji finansai. Manome, kad šioje vietoje reikalingas procedūrų optimizavimas“, – pastabas ir pasiūlymus dėsto LVK.

Jelena Ramanauskienė, AB „Kauno grūdai“ (KG) administracijos direktorė, naują kvapų reguliavimą vertina kaip iki galo neparengtą projektą, kurį Sveikatos apsaugos ministerija paruošė neatsižvelgdama nei į geriausias praktikas, nei į socialinių partnerių (pramonės, žemės ūkio atstovų) pateiktas pastabas ar rekomendacijas.

Pasak jos, naujasis reguliavimas kelia klausimų dėl skundų pagrįstumo, kai žmonės gali įtarti vieną taršos šaltinį, tikrajam šaltiniui esant visai kitur.

Taip be reikalo gali būti purtoma viena ar kita įmonė, o ir kontrolieriai bergždžiai ieškos, ko nepametę.

„NVSC inspektoriams suteikiama teisė vadovautis momentiniu efektu – nors kvapas ryškiai jaučiamas, jis nebūtinai viršys leistinus normatyvus. Taip prarandamas objektyvumas, nes reguliavimas suteikia teisę NVSC vienpusiškai daryti sprendimus, o anksčiau buvo privaloma derinti su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis“, – svarsto J. Ramanauskienė.

Jos nuomone, kritikuotina ir pati kvapų matavimo metodika iš taršos šaltinio – ji vis dar nėra iki galo parengta.

KG administracijos vadovė priduria, kad, nepaisant gautų pasiūlymų ir socialinių partnerių pastangų inicijuoti dialogą, diskusijų ar išsamesnių konsultacijų nebuvo.

Tokie nesusipratimai, nesusikalbėjimai ir pan. dažniausiai kyla tada, kai žaidžiama į vienus vartus. Kai sprendimai priimami neišklausius tų, kuriems jie taikomi, t. y. neišklausius verslo nuomonės. 

Tad nenuostabu, kad ir minėtą projektą verslas kritikuoja kaip skubotai suregztą, nepagrįstą, netinkamą taikyti praktikoje. Ką ir kalbėti apie tai, kad įmonėms didės administracinė našta, o valdiškos institucijos neracionaliai naudos (švaistys) viešuosius finansus. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)