Tikrintojas pagal skundą: griežtinant kvapų kontrolę pamiršta konsultuotis su verslu

Kaip „Verslo žinioms“ aiškina Ingrida Skridailienė, NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja, kvapų kontrolė bus pradedama gavus asmens skundą, kuriame jis skundžiasi gyvenamojoje aplinkoje skleidžiamais stacionariųjų taršos šaltinių kvapais.

Jei įmonėms NVSC taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime ar taršos leidime yra nustatytos kvapų valdymo sąlygos, bus vertinama, ar jų laikomasi.

Jei bendrovėms kvapų valdymo sąlygos nėra nustatytos, tuomet bus imami oro mėginiai ir pagal jų rezultatus atliekamas kvapo koncentracijos modeliavimas, siekiant įvertinti, ar jis neviršija didžiausios leidžiamos ribinės vertės. Tai 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/kub. m) iki 2025 m. gruodžio 31 d., o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 5 OUE/kub. m gyvenamosios aplinkos ore.

Dabar NVSC darbuotojai nevyksta į įmones tikrinti skleidžiamų kvapų, nes jų taršos leidimuose nėra numatytas galimas kvapų kiekis.

„Sunku atsakyti, kiek bus gauta skundų ir kiek nagrinėjant juos bus patikrintų bendrovių. Juk pasitaiko, kad vienas pareiškėjas pateikia skundą ne dėl vienos, o dėl kelių greta esančių įmonių skleidžiamų kvapų“, – sako I. Skridailienė.

Ji priduria, kad kvapų kontrolė bus pradedama ne tik dėl bendrovių, turinčių TIPK ar taršos leidimus.

Linas Jonauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, svarstant Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių pakeitimo projektą, anot BNS, pareiškė, kad įmonės, kurios skleidžia bet kokią kvapų taršą, ateityje negalėtų veikti gyvenamosiose teritorijose.

NVSC per sausį žada atlikti visų bendrovėms išduotų taršos leidimų ir TIPK leidimų analizę. Tada įmonės turės atnaujinti leidimus.

„Sąrašas, kur ūkio subjektai neatsinaujins tos kvapų dalies, negeranoriškai pažiūrės, bus perduotas Aplinkos apsaugos departamentui ir spręsime, ką daryti su tokiomis įmonėmis“, ‒ Seimo komitete kalbėjo Vaidotas Gruodis, NVSC vadovas.

Be to, įmonės, kurių TIPK leidimuose iš viso nebuvo nustatyta kvapų dalis, turės juos atnaujinti.

Metodika dar „žalia“

Jelena Ramanauskienė, AB „Kauno grūdai“ administracijos direktorė, naują kvapų reguliavimą vertina kaip iki galo neparengtą projektą, kurį Sveikatos apsaugos ministerija paruošė neatsižvelgdama nei į geriausias praktikas, nei į socialinių partnerių (pramonės, žemės ūkio atstovų) gautas pastabas ar rekomendacijas.

Pasak jos, naujasis reguliavimas kelia klausimų dėl skundų pagrįstumo, kai žmonės gali įtarti vieną taršos šaltinį, tikrajam šaltiniui esant visai kitur.

„NVSC inspektoriams suteikiama teisė vadovautis momentiniu efektu – nors kvapas ryškiai jaučiamas, jis nebūtinai viršys leistinus normatyvus. Taip prarandamas objektyvumas, nes reguliavimas suteikia teisę NVSC vienpusiškai daryti sprendimus, o anksčiau buvo privaloma derinti su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis“, – svarsto J. Ramanauskienė.

Jos nuomone, kritikuotina ir pati kvapų matavimo metodika iš taršos šaltinio – ji vis dar nėra iki galo parengta.

Lietuvos verslo konfederacija taip pat įspėja, kad „siūlomi pakeitimai kelia didelį susirūpinimą, nes gali pasireikšti neproporcingos pasekmės už mažareikšmius pažeidimus“.

Be to, nurodo, kad „išaugs administracinė našta ūkio subjektui, kurį dėl to paties klausimo skirtingais periodais tikrins bent trys skirtingos institucijos“.

„Kauno grūdų“ administracijos direktorė priduria, kad, nepaisant gautų pasiūlymų ir socialinių partnerių pastangų inicijuoti dialogą, diskusijų ar išsamesnių konsultacijų nebuvo.

Todėl ji šį teisės aktą vertina kaip skubotai parengtą, stokojantį pagrįstumo ir netinkamą taikyti praktikoje.

Aplinkos apsaugos departamentas atsisako komentuoti NVSC parengtą projektą, nors Seime vykusiame komiteto posėdyje siūlė NVSC suteikti daugiau galių, kad jis galėtų įpareigoti taršias įmones įgyvendinti kontrolės priemones.