Metų pradžia – nuo pirmtakų gerų darbų audito

Viskas, braukiam brūkšnį – 2024-ieji jau istorija. Taip į juos ir žiūrėkime. Kuo labiau tolsime nuo šios ribos, tuo tiksliau galėsime įvardyti savo santykį su šia gyvenimo atkarpa. Naujieji metai prasideda nauju socialdemokratiškai koaliciniu politiniu ciklu, tad anapus sandūros paliktąjį būtų sąžininga vertinti konservatoriškai koaliciniu matu. Nors ir vėl reiktų pripažinti, kad toks riboženklių dėliojimas yra sąlyginis – Lietuvoje jau seniai nebeliko aiškios ideologinės takoskyros tarp (sisteminių) partijų.

Visos jos savo noru makaluojasi apie rinkodarinį „centriuką“, nesivaržydamos pagal poreikį merkantiliai nukrypti patogiu spinduliu į visas keturias puses. Būtent „keturias“, nes sąmoningai ar nesąmoningai politikai vis „užmiršta“ įsivertinti ir jų rankomis, bet mūsų pinigais braižomą valstybės vystymosi trajektoriją, kuri, žinia, gali būti tiek „pirmyn“, tiek ir „atgal“.

Atmetus objektyvias, nuo mūsų pačių nepriklausančias priežastis, tenka apmaudžiai pastebėti, kad kažkodėl dažniau esame linkę judėti istorijos šiukšlyne besiilsinčio bolševikų ideologo nubrėžtu tempu „žingsnis pirmyn, du atgal“. Vienas tokio neracionalaus elgesio paaiškinimų galėtų būti tai, kad per 30 nepriklausomybės metų taip ir neišmokome sąžiningai ir objektyviai vertinti vieni kitų nuveiktų darbų, o juk jie galėtų būti natūraliu atspirties tašku siekti naujų tikslų mūsų visų labui. Tačiau tam pirmiausia reikia turėti protingų žmonių, ambicingų siekių ir mylėti Lietuvą labiau už save. Taip pat aukštesnės politinės kultūros, asmeninio padorumo ir gebėjimo atsispirti populistinei pagundai suvedžioti rinkėją energingai mojuojant tautos gelbėtojo trispalve ir garsiai skelbiant apie būsimą asmeninę auką, tvarkant valdančiųjų paliekamą jovalą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)