Laivyba Nemune: naujai vystomi uostai Jurbarke ir Kaune

Klaipėdos uosto direkcija, pasirašydama susitarimą su Jurbarko rajono savivaldybe, iki šių metų lapkričio įsipareigojo įvertinti galimybes sukurti krantinių infrastruktūrą Jurbarko uoste, taip pat išanalizuoti greta krantinių esančių sklypų įveiklinimo galimybes. Jurbarko rajono savivaldybė padėjusi parašą bendradarbiavimo dokumete įsipareigojo įvertinti galimybes išvystyti privažiuojamuosius kelius ir kitas uostui reikalingas komunikacijas. 

VVKD aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, įsikūrusiomis palei Nemuno upę, tiek aukštupyje, tiek žemupyje, siekiant skatinti laivybą. Atlieka vandens kelių paruošimo darbus, teikia pagalbą savivaldybėms įrengiant slipus ir prieplaukas, taip pat padeda spręsti kitus infrastruktūrinius klausimus.

„Laivyba Lietuvos vidaus vandens keliais šiuo metu išgyvena atgimimą – per pastaruosius metus įvyko daugiau teigiamų pokyčių nei per praėjusius 30 metų. Esmingai tvarkomi vandens keliai, nuolatos modernizuojama infrastruktūra, ambicingi projektai, tarptautinis bendradarbiavimas – visai tai žada naudą bendruomenėms, verslams, visuomenei ir valstybei. Atliekami krovininės laivybos plėtros darbai prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams. Jau dabar vykdant didžiuosius projektus, žiūrime į ateitį ir aiškiai suprantame, kad paruošus vandens kelius kroviniams, turi būti ir pakankamai išvystyta vidaus vandens transportui reikalinga infrastruktūra. VVKD vizija – sukurti modernią, efektyvią ir tvarią vidaus laivybos sistemą, kuri padėtų Lietuvai tapti stipria laivybos ir logistikos valstybe Baltijos regione “, – V. Vinokurovas, VVKD generalinis direktorius.

Istoriniai kroviniai Jurbarke 

Rugpjūčio 6 d. Jurbarko uoste įvyko istoriniai krovos darbai – pirmą kartą Jurbarke buvo pakrauti lietuviško derliaus grūdai, kurie Nemunu plukdinti į Klaipėdos jūrų uostą su didžiausia Baltijos šalyse upine barža „Nemunas Lines“, priklausančia VVKD. Ši barža, pritaikyta 180 cm grimzlei, gali plukdyti net 1300 tonų grūdų ar kitų birių medžiagų. Reguliarūs grūdų reisai tarp Jurbarko ir Klaipėdos jau tampa nauja realybe, demonstruojančia vidaus vandens transporto efektyvumą ir jo svarbą šalies logistikos sistemai.

„Vidurio uosto statusas Jurbarke suteikia miestui galimybę sparčiau plėstis, skatinti turizmą ir logistiką. Reguliarūs krovininiai reisai paspartins ne tik uosto plėtrą, bet ir pramoginę laivybą. Šalia Nemuno atsiveria galimybės kurtis naujoms logistikos, prekybos, gamybos ir paslaugų įmonėms bei laivų remonto dirbtuvėms. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su bendrove „Linas Agro“ išvystėme naujų veiklų koncepciją Jurbarko uostui “, – teigia Vladimiras Vinokurovas. 

VVKD taip pat pastebi, kad Jurbarko keleivinė ir Mituvos mobili prieplaukos turi didelį potencialą tiek keleivinei, tiek pramoginei laivybai. Ateityje tikimasi, kad prieplaukų tinklą papildys ir kitos vietos, tokios kaip Smalininkai bei kitos švartuotis patrauklios vietos. 

Vystyti vidaus vandens uostų infrastruktūrą taip pat numatyta ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. 

Jurbarko uostas turi itin svarbią istorinę reikšmę. Būtent Jurbarko, o ne Klaipėdos, uostas yra laikomas pirmuoju Lietuvos jūrų uostu. 1923 metų sausį Lietuvai atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją šaliai perduotas ir Klaipėdos uostas. Iki tol pagrindiniu šalies uostu laikytas Jurbarko uostas. Jurbarkas buvo svarbus prekybos ir transporto mazgas, jungiantis įvairius Lietuvos regionus su Kaunu ir Klaipėda. Čia taip pat registruoti ir pirmieji lietuviški laivai. 

Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Kaune 

Modernizavus pagrindinį vandens kelią Nemunu, įsibėgėjo ir Marvelės krovininės prieplaukos, esančios Užnemunės g. 5 Kaune, plėtra. Marvelės krovininė prieplauka yra greta tarptautinio valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio. Jos plėtra yra vienas iš strateginių tikslų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. 

VVKD šioje prieplaukoje jau dabar atlieka įspūdingus ir reguliarius krovos darbus. Čia pakraunami ir iškraunami įvairūs kroviniai - konteineriai, mediena, birios mineralinės, statybinės medžiagas, metalo gaminiai ir kita. VVKD iniciatyva vykdomiems krovos darbams atlikti aplinkos triukšmo matavimai, kurie  patvirtino, jog leistinų triukšmo verčių neviršijama. 

Šiuo metu rengiamos papildomos vietos krovinių sandėliavimui. Numatytos ir krovos bei laivų stovėjimo krantinių plėtra.

Rezervinėje dalyje jau formuojamas sklypas uostui, atliekami žemės darbai, numatomi krantinės sprendiniai ir kiti plėtros etapai.2023 metais buvo parengti Marvelės prieplaukos plėtros projektiniai pasiūlymai, atitinkamai koreguojamas sklypo detalusis planas.2024 metais pradėtos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros – derinama PAV programa, pagal ją bus rengiama PAV ataskaita. 

VVKD siekia skatinti krovininę laivybą kaip vieną iš švariausių ir aplinkai draugiškiausių transporto rūšių, suderinant infrastruktūros plėtros poreikius su vietos gyventojų interesais. 

„Galimybių laivybos plėtrai yra daug, tikslas – kad Nemunas, Neris, Nevėžis taptų gyvomis arterijomis tiek turizmo, tiek logistikos, tiek ekonomikos požiūriu. VVKD rodo lyderystę ir savo pajėgumais atnaujina laivyną, siekia dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose”, - planus pristato V. Vinokurovas.