Lietuvos vandens kelių ir vidaus laivybos plėtra
Už vidaus laivybos plėtojimą yra atsakinga akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (toliau VVKD), kuri prižiūri ir plečia vidaus laivybos kelius bei jų infrastruktūrą. 2023 m. eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 467 km, t. y. 17 km daugiau nei 2022 m. Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose, Kuršių ir Kauno mariose kaupiasi sąnašos, kurios tampa kliūtimi laivybai. Tad direkcija nuolatos rūpinasi vidaus vandenų vagų valymu ir vagų reguliavimu, ženklina farvaterį, vykdo hidrografinius darbus. Visą eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklą galite rasti čia: https://vvkd.lt/vidaus-vandens-keliu-schemos/
Pasak VVKD vadovo Vladimiro Vinokurovo, su Susisiekimo ministerija yra pasitvirtinta vizija iki 2025 m. pasiekti 500 km eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgį. Tai rimta ambicija, todėl direkcija aktyviai bendradarbiauja su miestų ir rajonų savivaldybėmis, atsižvelgdama į jų pateiktus poreikius, taip pat ir kitų valstybės institucijų, universitetų, verslo asociacijų teikiamus siūlymus dėl vidaus vandenų kelių ir laivybos plėtros.
„Augantis laivybos aktyvumas ir domėjimasis jos galimybėmis pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone, Alytuje ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau įgyvendiname projektus, siekdami sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai. Mes esame pasiruošę atlikti visus vandens kelių atvėrimo darbus. Esminis yra finansavimo klausimas, nors būtent vandens kelių įrengimo kaina yra ženkliai pigesnė lyginat su sausumos keliais“, – sako V.Vinokurovas.
Šiuo metu direkcija įgyvendina daug stambių ir svarbių projektų, kurie iš esmės pagerins vidaus laivybos sąlygas Lietuvoje – tiek keleivinės ir krovininės, tiek pramoginės. Tai leis reikšmingai prisidėti prie Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo – tvaresnės ir stipresnės ekonomikos bei švaresnės aplinkos Lietuvos gyventojams.
Nemuno vandens kelio modernizavimo darbai
Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto yra pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, tarptautinio TEN-T tinklo dalis E-41. Numatyta iki 2024 m. pritaikyti šį kelią intensyviai krovininei, pramoginei ir keleivinei laivininkystei.
Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo 2021 m., o šiuo metu jau vykdomas paskutinis Nemuno vagos tvarkymo projekto etapas, darbus planuojama užbaigti liepos mėnesį. Iš viso bus įrengta 500 bunų – tai minimalus skaičius siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Atlikus darbus upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų bei dugno erozija, sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje. Taip vandens kelias Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių taps saugus ir prieinamas laivininkystei ištisą navigacijos laikotarpį. Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis labiausiai bus jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.
Tačiau VVKD jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie didelius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. „Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 m. visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors pernai vasarą visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai.. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje“, – pasakoja VVKD vadovas V. Vinokurovas.
Parengti ambicingi, bet pamatuoti planai
Dar vienas upeivystę esmingai ir teigiamai veikiantis pokytis būtų nepertraukiama beveik 500 km laivyba Nemunu nuo Druskininkų iki Kuršių marių. Šis kelias atsivers įrengus laivybos šliužą per Kauno hidroelektrinės užtvanką, taip sujungiant Nemuno aukštupį ir žemupį. Vidaus vandens kelių direkcija ir Kauno miesto savivaldybė jau pasirašė sutartį dėl laivybos šliuzo ties hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo, kuria miestas įsipareigojo skirti finansavimą šiems startiniams darbams. „Numatytas dokumentas įvertins poveikį aplinkai, pateiks projektinius pasiūlymus, terminus ir šliuzo statybos kainą. Akivaizdu, kad projektui būtinas valstybinės svarbos objekto statusas“, – teigia VVKD direktorius V. Vinokurovas.
Direkcijos vadovas sako, kad be Nemuno vagos, ateities planuose yra ir kitų vandens kelių atvėrimas. „Po Nemuno mūsų darbų geografija plėsis toliau. Krovininei laivybai atversime Nerį iki Jonavos, tuomet tikimės ir Nevėžį iki Kėdainių. Šiuose miestuose numatyti ir krovininiai uostai“, – ateities planais dalijasi V. Vinokurovas.
Anot Vladimiro Vinokurovo, VVKD sieks įgyvendinti ir itin reikšmingą šalies visuomenei ir ekonomikai projektą – atverti vandens kelią tarp Vilniaus ir Kauno. „Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungtas ir vandens keliu Neryje, sostinėje taip pat numatyta pastatyti vidaus vandenų uostą. Tokią viziją plėtojame, o analizės ir Neries dugno skenavimo darbus jau atlikome. Vilnius–Kaunas maršrutą galime turėti taip greitai, kaip tik gausime finansavimą. Patys nuolat ieškome komercinių lėšų šio tiesiog būtino kelio sukūrimui“, – tikino Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas.
Vidaus vandens kelių direkcija – svarbaus tarptautinio tinklo dalis
Plėtodama vandens kelių tinklą, VVKD aktyviai dalyvauja ir tarptautiniuose projektuose.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
2023 m. sausio 24-25 d. Hamburge Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai dalyvavo Baltic Supply Chains pirmajame Kick-off renginyje. Projektas jungia net 20 partnerių iš skirtingų 8 Baltijos jūros šalių. Projekto tikslas – kurti pažangią infrastruktūrą ir tobulinti krovos procesus, kurie būtini siekiant Lietuvai turėti žaliąjį vidaus vandens kelių koridorių, jungiantį Klaipėdos uostą su kitais miestais ar logistikos mazgais vandens keliais.
„Vertiname galimybę dalyvauti aukšto lygio projekte, kurio vedantysis partneris yra Hamburgo uostas. Baltic Supply Chains konsorciumo nariai keičiasi turima patirtimi, kaip žalinti uostus ir tiekimo grandines, jog ateities uostai, vandens transporto priemonės ir laivybos procesai būtų ne tik efektyvūs, bet ir tausojantys gamtą“, – pasakoja VVKD vadovas V. Vinokurovas. Lietuvai šiame projekte VVKD atstovauja ir dirba kartu su Klaipėdos mokslų ir technologijų parku.
Taip pat šiuo metu finalizuojama Europos investicinio banko finansuotos studija dėl žaliosios krovinės laivybos Lietuvoje.
REKOMENDUOJAME
