Lietuvos imigracijos politika - dramblys kambaryje: kas trukdo pritraukti kvalifikuotų specialistų
Pažvelkime, ką mums byloja Lietuvos imigracijos statistika.
Didžioji dauguma užsieniečių Lietuvoje leidimus gyventi yra įgiję darbo pagrindu (beveik 116,5 tūkst.), antroje vietoje rikiuojasi asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga, tai – karo pabėgėliai (46,2 tūkst.).
Tačiau aukštos kvalifikacijos specialistai iš trečiųjų šalių sudaro tik nedidelę dalį į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių – vos 6 tūkst. asmenų Lietuvoje turi taip vadinamąsias ES mėlynąsias korteles. Šios kategorijos leidimai laikinai gyventi yra išduodami užsieniečiams iš trečiųjų šalių, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą arba turi darbo patirtį tam tikroje srityje ir kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalyje (trūkstamų profesijų specialistams šis koeficientas yra 1,2).
Deja, bet iš užsienio atvykusių aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių šalyje ir taip labai mažai, nuo 2024 m. sausio sumažėjo 254 asmenimis.
[infogram id="3016c535-0f35-4c3a-94c0-311aa0c1c26d" prefix="mN1" format="interactive" title="TR:NOOR1"]
Užsieniečių skaičiumi iš taip vadinamų išsivysčiusių šalių – Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos, kurie į Lietuvą atkeliauja dirbti ar užsiimti teisėta veikla, pasigirti taip pat negalime – jų mūsų šalyje iš viso tėra 260.
Tuo metu Migracijos departamentas skelbia, kad 2024 m. spalio 1 d. Lietuvoje gyveno beveik 222 tūkst. užsienio piliečių. Tai sudaro apie 7,7 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginimui, prieš 20 metų, kai įstojome į ES, užsieniečiai Lietuvoje sudarė vos 0,88 proc. visų gyventojų, jų Lietuvoje tebuvo kiek daugiau nei 30 tūkst.
[infogram id="ee6e04dd-4bc9-450c-beaa-4c5a38c9be40" prefix="ipn" format="interactive" title="TR:NOOR2"]
Didžiąją dalį šiuo metu Lietuvoje gyvenančių užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai (77,5 tūkst. ), po jų rikiuojasi baltarusiai (61,4 tūkst.) ir rusai (15,3 tūkst.). Lietuvoje pastaraisiais metais ypač padaugėjo Vidurinės Azijos piliečių. Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Kazachstano piliečių šalyje bendrai yra daugiau nei 33 tūkst.
[infogram id="c40d1fd7-d1fd-48b6-8974-684497a18569" prefix="SuZ" format="interactive" title="TR:NOOR3"]
Kas lemia imigracijos pokyčius?
Taigi turime kaip niekad daug užsieniečių, kurių didžiąją daugumą sudaro asmenys iš postsovietinių valstybių.
Akivaizdu, kad Ukrainos piliečių skaičius daugiausiai išaugo dėl Rusijos vykdomo neteisėto karo. Iki karo Lietuvoje jų buvo apie 32 tūkst. Tiesa, Ukrainos piliečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius šiuo metu yra sumažėjęs. Praėjusių metų pradžioje mūsų šalyje jų buvo beveik 95 tūkst.
Nemaža dalis pabėgėlių iš Ukrainos pasibaigus karui veikiausiai grįš į savo gimtinę. Jeigu darytume prielaidą, kad jų išvyks bent pusė, tai sudarys daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Deja, Lietuvos institucijos neskelbia, kokių neigiamų pasekmių tai sukels mūsų valstybei ir kokių priemonių bus imtasi, kad šios pasekmės būtų sušvelnintos.
Baltarusijos piliečių Lietuvoje kone dvigubai padaugėjo po suklastotų rinkimų 2020 m., taip pat ir po plataus mąsto karo Ukrainoje pradžios 2022 m., kuris paskatino tiek atskirus asmenis, tiek verslus emigruoti.
[infogram id="5efe4467-f1ce-4ce5-a733-e9fe4e057762" prefix="S6U" format="interactive" title="TR:NOOR4"]
Rusijos piliečių skaičius per pastaruosius kelis metus augo palyginti nežymiai. Nuo 2022 m. pradžios jų skaičius išaugo apie 2 tūkst., o šį augimą taip pat daugiausiai lėmė karas.
Tuo tarpu Vidurinės Azijos piliečių ženklų padidėjimą daugiausiai lėmė ekonominės priežastys ir ganėtinai palankios sąlygos Lietuvos įmonėms atsivežti darbuotojus iš minėtų valstybių.
Imigracija didelė, o kaip su integracija?
Lietuva tikrai padarė ir daro daug, siekdama integruoti Ukrainos karo pabėgėlius. Tačiau mūsų valstybė neturi jokios ilgalaikės kitų užsieniečių integracijos strategijos ir konkrečių integracijos priemonių.
Labai svarbu suprasti, kad ženkliai išaugęs ir tebeaugantis užsieniečių kiekis ir veiksmingų jų integracijos priemonių nebuvimas gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes – socialines įtampas, ekonominius iššūkius, kultūrinius konfliktus, politinio ekstremizmo augimą ir kt. Jau dabar Lietuvoje galime įžvelgti šių problemų apraiškų ir augant užsieniečių skaičiui jų tik daugės.
Nepaisant to, kad užsieniečių integracijos problematika šiuo metu Lietuvai yra aktuali kaip niekad, ji ir toliau lieka valdžios institucijų paraštėse.
Užuot lengvinę procesus – apsunkiname
Kaip advokatas, ne vienerius metus atstovaujantis užsienio piliečiams Lietuvos valstybės institucijose ir teismuose, labai gerai matau šalies imigracijos politikos nenuoseklumą.
Pavyzdžiui, dar 2022 m. pradžioje Lietuvos institucijos kvietė atvykti specialistus iš Baltarusijos, tačiau jau nuo 2022 m. pabaigos Migracijos departamentas kartu su Valstybės saugumo departamentu ėmė gerokai griežčiau vertinti baltarusių galimas grėsmes valstybės saugumui. Anot mūsų institucijų, grėsmę kelia visi, kas praeityje dirbo valstybės institucijose, įmonėse ar tarnavo kariuomenėje. Ir nesvarbu, kad tai vyko prieš 10 ar daugiau metų, kai Lietuva Baltarusijos grėsme nelaikė. Nesvarbu ir tai, kad išsiunčiami asmenys dalyvavo protestuose prieš savo šalies režimą, teikė paramą Baltarusijos opozicijai, Ukrainai ir t.t.
VERSLO TRIBŪNA
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Įvairiausi mokymai – milijonų verta industrija: seminarai, kursai, podcastai, knygos... Tačiau kodėl mokymų daug, o realių pokyčių – mažai? Tyrimai rodo, kad vos 5 procentai žmonių po mokymų realiai keičia savo elgesį. Ar galima pakeisti savo mąstymą ir neefektyvius įpročius iš esmės? Buvęs „Tęstinių mokymų centras“, dabar – „Questum Training“, sako, kad taip. Apie tai, kodėl atsisako žodžio „mokymai“ ir kaip kuria realią transformaciją, „Verslo žinioms” pasakoja Questum Training® įkūrėjas, pokyčių programų ir įrankių kūrėjas, Treneris – Tomas Kaulinskas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Dėl tokių „grėsmių“ leidimai gyventi buvo panaikinti ir aukštos kvalifikacijos specialistams bei jų šeimos nariams. Be to, tai pasiuntė ir aiškią žinute visiems kitiems baltarusiams ir jų valdomiems verslams, kad užtikrintai jaustis Lietuvoje jie negali ir turėtų ieškoti kito, saugesnio varianto. Todėl jau dabar galima pastebėti Baltarusijos piliečių emigraciją į kaimyninę Lenkiją bei kitas Europos šalis, kurios analogiškų grėsmių neįžvelgia.
Kalbant apie imigracijos procedūrų trūkumus, reikėtų išskirti faktą, kad užuot lengvindamos aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą į šalį, Lietuvos institucijos jį apsunkino.
Pavyzdžiui, 2023 m. vasarą Lietuva panaikino „laukimo vizas“, kurios leisdavo aukštos kvalifikacijos specialistams čia gyventi ir dirbti, kol Migracijos departamentas tvarkydavo jų leidimus gyventi Lietuvoje.
Aukštos kvalifikacijos specialistai iš trečių šalių neturi galimybių užsienyje gauti nacionalines vizas ir sąlyginai greitai (per 2-3 savaites) atvykti į Lietuvą. Todėl šiandien jiems tenka laukti net iki kelių mėnesių, kol gaus leidimą gyventi ir atvyks į Lietuvą.
Šios ir kitos biurokratinės kliūtys apsunkina gerai apmokamų specialistų imigracijos procesą, daro jį mažiau patrauklų. O čia verta priminti, kad dėl kvalifikuotų specialistų konkuruojame su visu pasauliu, todėl net menkiausių klaidų negalime sau leisti.
