2024-10-05 18:24

Kodėl charizmatiški žmonės tampa lyderiais? Mokslininkai turi atsakymą

Prof. Vita Akstinaitė, ISM ir JAV dėstytoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Prof. Vita Akstinaitė, ISM ir JAV dėstytoja. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Naujausi mokslininkų duomenys rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geba naudoti sudėtingesnius komunikavimo būdus. Be to, charizmatiški lyderiai daro reikšmingą įtaką asmeniniams ir komandų rezultatams.

Kodėl žmonės noriai seka charizmatiškus lyderius ir ką charizma byloja apie žmogų? Naujame moksliniame straipsnyje, kurį publikavo tarptautinis vadybos mokslo žurnalas „The Leadership Quarterly“, mokslininkai, tarp kurių ir Vita Akstinaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, pristato naujausią tyrimą, nagrinėjantį žmogaus charizmos ir intelekto ryšį. 

Intelekto ir charizmos ryšio paieškos

Aristotelis daugiau kaip prieš 2000 metų buvo iškėlęs mintį, jog asmenys, galintys savo komunikacijoje pasitelkti simbolius, turėtų turėti aukštą intelekto lygį.

„Manyta, jog viena iš pagrindinių charizmatiško žmogaus savybių gali būti intelektas, nes tokie žmonės geba naudoti sudėtingesnius komunikavimo būdus, aiškiai perteikti savo viziją, pasitelkiant įvairias retorikos priemones, tačiau iki šiol nebuvo mokslo tyrimais pagrįstų duomenų, įrodančių intelekto ir charizmos ryšį. Šią spragą ir siekėme užpildyti savo tyrimu“, – pranešime cituojama prof. V. Akstinaitė.

Ji pastebi, kad ir šiandien charizmatiški lyderiai savo kalbose naudoja metaforas, citatas, vaizdingus posakius ir kitus simbolius, kurie dažnai iliustruoja sudėtingas temas.

Pavyzdžiui, Barackas Obama, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas, ypač mėgo frazeologizmus savo kandidatavimo kalbose, tokius kaip „Pakelti save už batų raiščių“ (angl. Pull yourself up by your own bootstraps), „Tiesą palaidoja pinigų ir reklamos lavina“ (angl. The truth gets buried under an  avalanche of money and advertising). 

Kitas pažįstamas lyderis Steve Jobsas, „Apple“ įkūrėjas, mėgo metaforas. Pavyzdžiui, kurdamas produktus, skirtingiems etapams apibūdinti S. Jobsas į kalbas įpindavo metaforas, susijusias su gimimu, mirtimi ir atgimimu, o „Apple“ perėjimą prie „Intel“ mikroschemų yra apibūdinęs kaip širdies persodinimo operaciją.

Charizmatiški lyderiai pelno pasitikėjimą

Charizmos ir intelekto ryšiui nustatyti buvo atlikti 3 skirtingi tyrimai. Pirmajame tyrime buvo atliktas eksperimentas su beveik 2.000 žmonių iš įvairių šalių. Antrajame buvo tiriami viešojo sektoriaus lyderiai, dirbantys JAV vietos valdžios institucijose, o trečiajame – JAV prezidentai nuo George Washingtono iki Billo Clintono. Tyrimo duomenys atskleidė, kad lyderiai, spinduliuojantys stiprią charizmą, dažnai pasižymi aukštu intelekto lygiu.

„Tyrimo rezultatai kalba patys už save – vieno standartinio nuokrypio pasikeitimas intelekte yra susijęs su charizmos augimu nuo 5,70% iki 12,23%. Tai veda prie naujo požiūrio siekiant suprasti, kodėl žmonės yra linkę labiau pasitikėti charizmatiškais lyderiais, vadovais ir netgi jiems dirba su didesniu atsidavimu. Tai nėra tik emocinio ryšio forma. Mūsų tyrimas rodo, kad charizma kalba apie lyderio intelektą ir sugebėjimus“, – komentuoja prof. V. Akstinaitė.

Viena iš galimų priežasčių, kodėl žmonės potencialiai labiau pasitiki charizmatiškais lyderiais yra ta, kad charizma dažnai tampa pagrindu priskirti lyderiui tokias teigiamas savybes kaip patikimumas ir kompetencija.

Naujausi tyrimai rodo, kad charizmatiški lyderiai daro reikšmingą įtaką asmeniniams ir komandų rezultatams. Pati charizma yra unikali savybė, kurios negalima lengvai pamėgdžioti ar imituoti. Charizmą žmogus kuria pats, taigi ji laikoma vertingu signalu, atskleidžiančiu informaciją apie žmogaus pagrindines savybes.

Moksliniai duomenys suteikia galimybes dar geriau suprasti, kaip efektyviai vadovauti ir įkvėpti žmones, tad mokslininkų komanda neabejoja, jog tyrimo rezultatai turi potencialią praktinę naudą, ypač organizacijoms, siekiančioms ugdyti esamus vadovus ar vykdančioms naujų lyderių atrankas.

Naujausią tyrimą atliko mokslininkai V. Akstinaitė, Ulrich Thy Jensen, Michalis Vlachos, Alexis Erne ir John Antonakis.

52795
130817
52791