Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje pasiekė 2.184 Eur
Papildyta 2 skyriais: „Daugėjo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų“, „Vilniuje jaunimas uždirba trečdaliu daugiau nei regionuose“
Atskaičius mokesčius šios pajamos buvo apie 1.346 Eur – 9,4% (116 Eur) daugiau nei prieš metus, ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
„Pajamos didėjo, augimas išliko spartus, visgi dirbančiųjų gretos tam tikruose sektoriuose mažėjo“, – teigė ji.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį ketvirtį pajamų augimas pralenkė infliaciją, nes darbo pajamos „į rankas“ didėjo beveik dešimtadaliu, kai metinė infliacija birželį siekė 0,7%.
„Metinė infliacija neviršijo vieno procento. Skaičiuojame, kad realus pajamų augimas šiemet gali siekti apie 6%“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Pasak jos, metų pradžioje 10% padidinus minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), labiausiai pajamų augimą galėjo pajusti apie 138.000 tokią algą gavusių asmenų.
[infogram id="a236b073-ab84-4531-9aac-b6cf7b8686fe" prefix="J9q" format="interactive" title="Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2020-2024 m. I ketv."]
[infogram id="f84a9f95-801c-49ed-b541-18265daf7405" prefix="ZOv" format="interactive" title="vadyba:: vidutinės-darbo-pajamos-Lietuva-Latvija-Estija"]
Anot K. Zitikytės, 7 iš 10 Lietuvos gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo, dviejų nesikeitė, o vienam galėjo sumažėti. Sparčiausiai augo viešojo sektoriaus, administracinės ir aptarnavimo bei informacijos ir ryšių sričių darbuotojų pajamos.
Labiausiai (11,4%, iki 1.442 Eur neto) augo sveikatos ir socialinio darbo specialistų, viešojo valdymo (10,9%, iki 1.429 Eur) ir administracinės ir aptarnavimo veiklos darbuotojų (10,7%, iki 1.462 Eur) atlyginimai. Švietimo darbuotojų vidutinė neto alga antrąjį ketvirtį augo 10,5%, iki 1.230 Eur.
„Informacijos ir ryšių sektoriuje panašus – 10,4% – augimas reiškė sulėtėjimą. 2022 metais pajamos šioje veikloje didėjo 16,2%, o 2023 metais – 15,1%. Palyginti su ankstesniais metais, nebedidėjo ir apdraustųjų skaičius šioje srityje. Vis dėlto ir toliau pajamos čia vienos didžiausių – šiuo metu į rankas vidutiniškai uždirbama 2.120 Eur“, – sako K. Zitikytė.
Daugėjo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų
Bendra padėtis darbo rinkoje išliko stabili: apdraustųjų buvo 0,1% mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau žmonių buvo priimta į darbą nei atleista. Iš viso šių metų birželį Lietuvoje dirbo 1,3 mln. žmonių, praneša „Sodra“.
Vis dėlto beveik 7% padidėjo nedarbo išmoką gaunančių žmonių skaičius. Kelis metus iš eilės stebima tendencija: nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo iki 30 metų. Šioje amžiaus grupėje kas dešimtas apdraustasis gauna nedarbo išmoką.
Nedarbo išmoką dažniausiai gauna jaunuoliai, prieš tai dirbę administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 8 bedarbiai tenka 100-ui apdraustųjų, prekyboje – 7 bedarbiai 100-ui apdraustųjų bei apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 6 bedarbiai 100-ui apdraustųjų.
Palyginti mažiausiai nedarbo išmokos gavėjų viešojo valdymo veikloje – čia iki 30 metų amžiaus grupėje 100-ui dirbančiųjų tenka 1,8 bedarbio.
Šiais metais daugiau jauniausių nedarbo išmokos gavėjų atsirado tarp dirbusių kituose sektoriuose: informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, statybos veiklose. Šios sritys atspindi ir jaunimo karjeros pasirinkimą.
„Kol mokosi ir mokslus derina su darbu, jaunuoliai iki 25 metų dažniausiai renkasi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sferą. Tokio amžiaus darbuotojai sudaro beveik 30% apdraustųjų šioje ekonominėje veikloje. Baigę mokslus, jauni 25–30 metų darbuotojai įsidarbina informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo veiklose – atitinkamai sudarydami 24% ir 20% visų apdraustųjų šiose srityse“, – pastebi „Sodros“ analitikė K. Zitikytė.
Jauniausių darbuotojų vis dar itin mažai viešojo valdymo (7%) ir švietimo (6%) veiklose.
Vilniuje jaunimas uždirba trečdaliu daugiau nei regionuose
Santykinai daugiau nedarbo išmokos gavėjų gyvena regionuose. Pavyzdžiui, Jonavos rajone 100-ui dirbančių jaunuolių tenka 11 nedarbo išmokos gavėjų, po 10 – Radviliškio, Raseinių, Pasvalio, Lazdijų rajonuose. Vilniuje 100-ui dirbančių tenka 6,3 jaunų bedarbių. Per metus nedarbo išmokos gavėjų skaičius tarp jaunimo labiausiai išaugo Kelmės rajone – nuo 3,8 iki 9,2 nedarbo išmokos gavėjo 100-ui gyventojų iki 30 metų.
Nuo gyvenamosios vietos dažnai priklauso ir jaunimo pajamos. Pavyzdžiui, Vilniuje 25–30 metų žmonių vidutinės pajamos viršija 1.500 Eur į rankas, o dešimtyje savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, jos siekia vidutiniškai 1.100 Eur.
Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniuje jauni žmonės dažniausiai renkasi kompiuterių programavimo ir konsultacinę veiklą, mažmeninę prekybą, finansinių paslaugų veiklą. Mažiausių pajamų savivaldybėse jaunimas dažniau dirba sausumos transporto, žmonių sveikatos priežiūros, švietimo veiklose.
VERSLO TRIBŪNA
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Konsultacijų ir skaitmeninių sprendimų įmonė „Civitta“, kurios pagrindinė buveinė yra Lietuvoje, įsigijo „J.E. Austin Associates“ (JAA), Arlingtone (Virdžinija, JAV) registruotą bendrovę, turinčią 39 metų patirtį įgyvendinant strateginio konsultavimo ir ekonominės plėtros projektus. Tai jau antrasis didelis „Civitta“ sandoris per pastarąjį mėnesį – neseniai bendrovė prisijungė Armėnijos IT įmonę „HackTech“.
Šiemet įsigaliojęs Europos Prieinamumo aktas daugelį verslų ir organizacijų įpareigojo užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų lygias galimybes naudotis jų produktais ir paslaugomis. Lietuvoje veikiančios leidyklos sutinka: tai ne tik reguliacinė prievolė, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris reikalauja papildomų pastangų, bet kartu atveria rinką platesnei auditorijai ir stiprina leidėjų reputaciją.
