„Didvyriškumo“ mokestis: kaip išnaudojame nesavanaudiškus darbuotojus
Nenuostabu, kad juos dažnai pavadiname didvyriais – žodžiu, kuris įkūnija stiprybę ir nesavanaudiškumą.
Šią pagarbą darbuotojai vertina, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didvyrio etiketė yra susijusi ir su visiškai nenaudingomis nuostatomis apie tokius darbus dirbančiųjų asmeninius poreikius ir ambicijas. Pavyzdžiui, žmonės dažniausiai mano, kad „didvyriams“ nerūpi tokie dalykai kaip tinkamas ir orus atlygis už atliekamą darbą, rašo BBC.
„Tai akivaizdi logikos klaida“, – BBC komentuoja Matthew Stanley, Djuko universiteto (JAV) Fuqua verslo mokyklos podoktorantūros mokslinis bendradarbis.
Tokių nuostatų pasekmės gali būti rimtos. M. Stanley tyrimai rodo, kad kai kurių darbuotojų „heroizavimas“ gali nulemti prastesnį jų atlygį bei blogų jų darbo sąlygų ignoravimą.
„Mums kur kas mažiau rūpi, jei darbe išnaudojami „didvyrio“ etiketę turintys žmonės“, – sako M. Stanley.
Tuščia pagarba
Atlikti tyrimą M. Stanley įkvėpė sveikatos priežiūros darbuotojų patirtis ankstyvuoju COVID-19 pandemijos etapu. Daugelis jo rato žmonių, įskaitant ir žmoną, pandemijos metu susidūrė su dideliu darbo krūviu ir per mažu dėmesiu jų pačių gerovei.
„Politikai kaip pagyrimą ir įvertinimą klijuodavo „didvyrio“ etiketę, bet tai atrodė gana tuščiai“, – sako jis.
Bendradarbiaudamas su Fuqua verslo mokyklos profesoriumi Aaronu C. Kay, M. Stanley parengė seriją tyrimų, kuriais siekė ištirti žmonių prielaidas ir nuostatas apie „didvyriškas“ profesijas.
Atlikę dvi pirmąsias apklausas tyrėjai patvirtino hipotezę, kad žmonės karo veteranus laiko kur kas didvyriškesniais už vidutinį JAV pilietį ir kad tai susiję su nesavanaudiškumo ir pasiaukojimo suvokimu.
„Žmonės apie juos galvoja neįtikėtinai pozityviai: jie nori su jais draugauti, būti bendradarbiais ar kaimynais“, – rezultatus aptaria M. Stanley.
Toliau psichologai tyrė, kaip žmonės suvokia tai, kokio darbo veteranai turėtų ieškoti palikę kariuomenę. Tyrimo dalyviai darė prielaidą, kad veteranai geriau įsitvirtintų pareigose, susijusiose su tarnyste kitiems, pavyzdžiui, lėšų rinkėjo, paramediko ar namų medicinos darbuotojo, nei geriau apmokamose pareigose, kurios siejamos su labiau egocentristiškais interesais, pavyzdžiui, privataus bankininko ar draudimo agento.
M. Stanley ir A. C. Kay pastebėjo, kad žmonės labai panašiai atsakė, kai jų buvo paprašyta apsvarstyti, ar veteranams tiktų dirbti konkrečiose organizacijose. Tyrimo dalyviai manė, kad kariškiui labiau tiktų dirbti labdaros organizacijoje „Habitat for Humanity“, kuri padeda statyti namus mažas pajamas gaunančioms šeimoms, o ne tarptautiniame investiciniame banke „Goldman Sachs“.
Kai kurie veteranai iš tiesų gali rinktis mažiau apmokamą darbą, susijusį su tarnyste kitiems, tačiau visi žmonės yra skirtingi. M. Stanley įtaria, kad šios prielaidos ir nuostatos gali nesąžiningai „pastūmėti“ asmenis rinktis tik tas profesijas, kurios atitinka nesavanaudiškumo stereotipą.
Galimybė pasinaudoti
Antrajame M. Stanley ir A. C. Kay darbe buvo nagrinėjami būdai, kuriais heroizavimas gali paskatinti išnaudojimą darbo vietoje tokiose srityse kaip mokymo, slaugos, socialinio darbo ir policijos.
Pirmiausia tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvertinti, ar tipiškas kiekvienos profesijos darbuotojas yra didvyris – nuo 1 (tikrai ne) iki 7 (tikrai taip). Tada jie turėjo įvertinti tikimybę, ar toks asmuo savanoriškai ir be jokio atlygio dirbtų papildomą dieną. Kaip ir tikėtasi, dalyvių atsakymai buvo glaudžiai susiję. Kai apklaustieji manė, kad profesija yra didvyriška, jie kur kas labiau tikėjosi, kad nesavanaudišką darbą dirbantys darbuotojai paaukos savo laisvą dieną.
Paskutiniuose mokslininkų eksperimentuose buvo tiriamas dalyvių (ne)pritarimas politikai, kuri pažeistų tam tikrų sektorių darbuotojų teises. Pavyzdžiui, ar žmonės piktintųsi dėl mokytojų atlyginimų mažinimo. Norėdami tai išsiaiškinti, psichologai tyrimo dalyviams pateikė tekstą, kuriame išsamiai aprašė mokyklų biudžetų mažinimo politiką, ir paprašė išreikšti savo požiūrį pagal skalę nuo 1 (labai prieš) iki 7 (labai už). Kai kuriais atvejais prie teksto buvo pridėtos iliustracijos, pavyzdžiui, paveikslėlis su animuotais, superherojiškais kostiumais apsirengusiais, mokytojais.
Buvo galima tikėtis, kad žmonės palaikys skriaudžiamus mokytojus ir nepritars atlyginimų mažinimo politikai. Visgi, taip nebuvo. Dalyviai nebuvo linkę prieštarauti tokiai politikai, ypač kai prie teksto pamatydavo mokytojų su superherojų kostiumais nuotrauką.
