Lietuvos DLC ir Latvijos DEAC sujungė jėgas duomenų centrų versle: stiprus augimas ir įmonių saugumas

Kaip vertinate dabartinį kompanijų požiūrį į savo duomenų ir įrangos saugumą? Kiek yra išaugęs supratimas apie šiuos dalykus?
- Saugumas yra sudėtingas klausimas. Duomenų praradimas yra vienas nemaloniausių dalykų versle – duomenų apsaugos problemos ir kibernetinių atakų rizika gali sukelti didelių nuostolių ir skaudžių pasekmių. Žvelgiant iš mūsų verslo perspektyvos, esame duomenų centrų paslaugų teikėjai, todėl taikome geriausias saugumo praktikas savo srityje, įskaitant aukščiausius duomenų saugos standartus, tokius kaip ISO 27001:2013, kad apsaugotume įmonių duomenis visame pasaulyje. Žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, tai taip pat yra vartotojų sprendimas, kiek jie gali ir nori investuoti į saugumo priemones. Darome viską, kad eitume koja kojon su visais reikalavimais ir tendencijomis, kad kiekvienas klientas jaustųsi saugus.
Įmonėms siūlome labai įvairių sprendimų ar būdų išsaugoti duomenis, pavyzdžiui, ugniasienes, duomenų šifravimą, atsargines kopijas, apsaugą nuo DDoS ir atkūrimo po incidentų sprendimus. Taip pat siūlome įvairius infrastruktūros sprendimus, pavyzdžiui, privačios arba dedikuotos debesijos ir bendras debesijos paslaugas: versle visuomet siekiama, kad kiekvienam klientui būtų galima pasiūlyti skirtingas galimybes, atitinkančias jo poreikius.
Kai kurie klientai pageidauja papildomos apsaugos įrangos, pavyzdžiui, kamerų, spynų ir kitų galimybių, ir mes galime prisitaikyti prie jų poreikių. Kiti klientai turi gana paprastas saugumo priemones. Tačiau bendras vartotojų sąmoningumas didėja, jie linkę vis daugiau investuoti į kibernetinį saugumą. Tuo pat metu didesnės įmonės turi gana įspūdingas daugelio vidaus procesų procedūras - kas gali naudotis kokiais duomenimis ir kokią atsakomybę turi. Taigi, kiekvienas atvejis yra unikalus klientų tikslų požiūriu, todėl lanksčiai tenkiname jų verslo IT ir duomenų apsaugos poreikius.
Duomenų centre teikiamos ir standartizuotos IT paslaugos, ir individualūs IT sprendimai. Jei klientas turi išskirtinių poreikių, mes, žinoma, tuo pasirūpiname.
Duomenų centrų infrastruktūra yra tinkamiausia aplinka įmonių IT įrangai, nes duomenų centrai yra sertifikuoti, atitinka aukščiausius saugumo standartus, užtikrinama fizinė apsauga, vaizdo stebėjimo apsaugos sistemos ir biometrinė įeigos kontrolės sistema. Mūsų duomenų centrų infrastruktūra ir buvimo vietos Europoje taip pat leidžia užtikrinti sklandų tinklo veikimą, tai svarbu klientams, kuriems reikia saugoti duomenis arčiau naudotojų arba sujungti kelis filialus.
Mūsų paslaugos leidžia verslininkams sutelkti dėmesį į verslo plėtrą, neinvestuojant daug lėšų į nuosavą (on-premise) infrastruktūrą.
Kaip pakomentuotumėte kibernetinių grėsmių situaciją šiuo metu, kokias tendencijas pastebite? Kaip apsaugote duomenis savo duomenų centruose?
- Kibernetinės atakos vyksta nuolat, todėl stengiamės užbėgti joms už akių. Programinės įrangos sprendimus deriname su žmonių, dirbančių mums ir kartu su mumis, kompetencija. Nemanau, kad artimiausiais metais kibernetinės grėsmės sumažės – priešingai. Tačiau augant grėsmėms, auga ir saugumo sprendimai, o mes visada būsime vienu žingsniu priekyje prieš piktavališkus ketinimus.
Norėčiau išskirti tris dalykus, kurie jau yra daugiau ar mažiau žinomi. Vienas iš jų – piktavaliai, siunčiantys tam tikras nuorodas, nutaikytas į duomenų išteklius arba siekiant „nulaužti“ programinę įrangą, kad gautų prieigą. Daugeliu atvejų, siekiant užkirsti tam kelią, sukuriami specialūs filtrai, skirti apsaugoti įrangą ar serverius.
Kitas atvejis – tai, kas labiau žinoma pastaruosius dvejus metus, tai ransomware atakos, kai piktybinis virusas užšifruoja kompiuteryje, serveryje arba tinkle pasiekiamus duomenis ir reikalaujama išpirkos už jų iššifravimą. Trečioji grėsmė – gana senas metodas, kai siuntinėjama melaginga informacija gavėjams, neva jie turi problemų dėl kibernetinio saugumo.
Su tuo susiduria ir duomenų centrų paslaugų teikėjai, tačiau duomenų apsauga ir šių pavojų prevencija yra mūsų kasdienė užduotis, vykdoma 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Dabar visi supranta, kad kibernetinės grėsmės yra realios, todėl klientų duomenis saugome tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, ugniasienėmis, duomenų šifravimu, privačiomis jungtimis, VPN, apsauga nuo DDoS, atsarginių kopijų darymo ir atkūrimo po incidentų sprendimais.
Taigi, ar galime manyti, kad jūsų duomenų centrų sprendimai visiškai užtikrina duomenų apsaugą nuo praradimo?
- Žinoma, nors tai yra sudėtingi sprendimai ne tik dėl duomenų saugumo, bet ir dėl to, kaip sutvarkyta pati infrastruktūra. Kai kurie klientai nuomojasi IT įrangą, pvz., serverius, o kiti duomenų centre gali talpinti savo įrangą. Kai kurie pageidauja naudotis debesijos paslaugomis, jos taip pat skiriasi; tie, kuriems labiau rūpi kontrolė, saugumas ir specialūs ištekliai, užtikrinantys patikimą IT sistemų veikimą, rinktųsi privačios debesijos individualų sprendimą.
Kalbant apie duomenų saugumo sprendimus, klientas gali nuspręsti pats pasirūpinti savo duomenų saugumu arba kreiptis mūsų IT ekspertų pagalbos. Tuomet patarsime, kuri paslauga būtų naudingesnė konkrečiu atveju, ar reikia atsarginės kopijos, ar gali prireikti sudėtingesnio atkūrimo po incidento sprendimo, kad būtų užtikrintas verslo tęstinumas. Jei klientai susiduria su konkurentų vykdomomis DDoS atakomis ar kitomis grėsmėmis, DDoS apsauga jiems būtų būtina. Kai glaudžiai bendradarbiaujame su klientu, apsaugome visas jam reikalingas sistemas ir procesus.
Gali skambėti paprastai, tačiau daug kas priklauso nuo to, kiek klientas gali skirti išteklių. Tai kaip gynybos mokestis – visos šalys supranta, kad tam turi skirti dalį savo ekonomikos, tačiau vienos skiria daugiau, kitos mažiau.
Ką manote apie NIS2 direktyvą? Kaip į ją reaguoja klientai? Ar naujas reguliavimas paskatina potencialius klientus dar labiau susidomėti kibernetiniu saugumu?
- Dėl NIS2 direktyvos jau dirbame tiek su klientais, tiek viduje, kaip visa tai įgyvendinti ir išspręsti. Tai tam tikra reguliavimo forma. Duomenų centrų verslas pastaruosius 10 metų išgyvena pakilimą. Jei kažkas klesti, reguliavimo institucijoms rūpi, kad būtų nustatytos taisyklės – tai natūralu. Taip pat kalbama apie ekologišką plėtrą, elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą ir kitus svarbius dalykus. Suprantame, kad toks reguliavimas yra būtinas, nes šiuo metu aplink mus vyksta daug neigiamų dalykų. Jei norite saugoti didelį kiekį duomenų, kurie daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, aiškios taisyklės yra būtinos. Bendradarbiaujame su kiekvienos šalies vyriausybėmis, siekdami užtikrinti, kad nenusižengtume galiojančioms taisyklėms, tačiau, kita vertus, taip pat stengiamės patarti, kaip viso to pernelyg nebiurokratizuoti.
Suprantame, kad administracinių atsakomybių daugės. Visa tai susiję su kaštais ir įgyvendinimo laiku. Visa tai turės įtakos kaštams bei pareikalaus daugiau laiko auditams ir patikrinimams. Gera žinia verslui yra ta, kad pasirinkus mus, įmonėms nereikės spręsti kibernetinio saugumo problemų – mes tuo pasirūpinsime, teikdami verslui ir jo segmentui pritaikytus duomenų saugumo sprendimus, kad būtų galima greitai atkurti veiklą ir kibernetinių grėsmių atveju. Mūsų IT ekspertai padės verslininkams perprasti, kaip maksimaliai saugotis incidentų ir jų pasekmių bei kokius sprendimus pasirinkti.
Turbūt turėčiau paminėti, kad, nepaisant konkrečių galiojančių reglamentų, duomenų centrai visada yra vienu žingsniu priekyje ekologiškos plėtros ir skaitmeninio saugumo atžvilgiu. Tai yra mūsų verslo gyvybinė jėga.
[infogram id="62087509-d454-4742-bd7e-15d5c47fc532" prefix="hxA" format="interactive" title="Copy: TR:„Novian“"]
Kokias tendencijas įžvelgiate pasaulio rinkoje, kalbant apie duomenų centrų veiklą? Kurios paslaugos išgyvena pakilimą, o kurios galbūt nunyksta? Kurie pokyčiai yra matomiausi?
- Pasaulinius pokyčius lemia pastarieji penkeri metai: pirmiausia visų mūsų išgyventa Covid-19 pandemija, tuomet Rusijos karas Ukrainoje. Beje, pandemija suveikė kaip postūmis, kadangi daugybei dalykų prireikė nuotolinių sprendimų. Iki šių įvykių daugelis įmonių neskyrė daug dėmesio savo IT infrastruktūrai, ramiai tvarkė savo vidinius serverius, ir tiek. Ir tik dėl minėtų sukrėtimų šie verslai suvokė – jei nepasirūpinsi savo duomenimis ir skaitmenine egzistencija, neegzistuosi rinkoje apskritai.
Verslas suprato, kad duomenų centras nėra kažkur „ten“ – tai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jei neveikia IT infrastruktūra, neveiks ir verslas. Taigi duomenų centrai tapo svarbiausia infrastruktūra. Žvelgiant iš šios perspektyvos, tapome svarbia visos ekosistemos dalimi.
Dabar visiems išmaniesiems įrenginiams ir IT sprendimams reikalingi duomenų centrai duomenims saugoti ir perduoti. Sparčiai augantis daiktų interneto įrenginių naudojimas tokiose pramonės šakose kaip gamyba, žemės ūkis ir kt. susijęs su dideliais duomenų kiekiais iš jutiklių, mašinų ir kt. Todėl krašto kompiuterija (angl. edge computing) tampa vis svarbesnė siekiant pateikti įžvalgas realiuoju laiku, pasiekti greitesnį duomenų apdorojimą, sumažinti vėlavimą ir efektyviau naudoti išteklius. Labiau nei bet kada anksčiau reikia, kad tokius poreikius tenkintų regioninių duomenų centrų paslaugų teikėjai. Manau, kad dabar yra tinkamas laikas ir vieta pasireikšti vietinės rinkos įmonėms, nes mūsų duomenų centrai yra čia, Lietuvoje ir Latvijoje. Didesnėms įmonėms taip pat galime būtų jų IT paslaugų teikėjais Šiaurės Europoje, kad verslas galėtų saugoti svarbius duomenis arčiau tos vietos, kur jie generuojami ir vartojami.
VERSLO TRIBŪNA
Priklausomybė nuo IT infrastruktūros ir duomenų centrų sprendimų paklausa didėja dėl augančių duomenų kiekių beveik visose pramonės šakose. Neabejotinai prie to prisidėjo ir dirbtinio intelekto (DI) vystymasis. DI modeliams maitinti reikia daug energijos. Mokymo procesas reikalauja milžiniškų išteklių, o jam įgyvendinti reikia nepaprastai daug kapitalo, laiko, vietos ir energijos. Tačiau turėdami kelis duomenų centrus Vilniuje ir Rygoje bei atstovybes Frankfurte, Amsterdame ir Stokholme, galime plėsti IT infrastruktūrą Baltijos ir kitų šalių įmonėms. Lietuvoje DLC turi tris duomenų centrus, du iš jų sertifikuoti kaip Tier III lygio duomenų centrai, o artimiausiu metu planuojame juos dar labiau išplėsti statydami naujus objektus. Latvijoje DEAC jau turi du duomenų centrus. Šiuo metu statomas trečiasis, 10 MW galios, kuris bus vienas didžiausių , turintis iki 1000 serverio spintų, ir tvariausias regione, kad patenkintų augantį duomenų centrų pajėgumų poreikį.
Mūsų paslaugų paklausa tik auga, todėl sunku būtų įžvelgti nuosmukį, kad ir kokios paslaugos būtų teikiamos. Mūsų verslas yra labai stabilus ir turi užtikrintą ateitį ištisiems dešimtmečiams. Manome, kad esame svarbi regiono ekonomikos dalis, ir neabejojame tuo, kas vyksta mūsų segmente. Debesijos sprendimai yra tarp mūsų populiariausių paslaugų, tarp trijų populiariausių paslaugų yra ir kolokacija. Esame stiprūs verslo poreikiams pritaikytų sprendimų srityje, todėl klientai dažnai kreipiasi į mus su sudėtingesniais ar individualiais prašymais, pavyzdžiui, dėl privačios debesijos. DLC turi stiprias duomenų perdavimo tinklo paslaugas, kurios papildo duomenų centrų paslaugas, kad padėtų įmonėms sujungti savo svetaines ir filialus ir sumažinti vėlavimą, aptarnaujant klientus tam tikruose regionuose. Palyginti su kitais duomenų centrų paslaugų teikėjais, aptarnaujame ne tik IT infrastruktūrą. Taip pat teikiame papildomas valdomas paslaugas, ko negalima pasakyti apie daugelį vien kolokavimo paslaugų teikėjų. Kadangi DLC ir DEAC priklauso grupei, šis bendradarbiavimas išplėtė paslaugų portfelį ir sustiprino mūsų pozicijas rinkoje.
Kuo skiriatės nuo savo konkurentų ir kitų platformų, siūlančių automatinius savitarnos IT išteklius? Kaip veikia jūsų savitarnos debesijos platforma myDEAC?
- Visų pirma, šioje rinkoje stengiamės būti labai aktyvūs ir drąsūs, lanksčiai prisitaikydami prie klientų poreikių ir siūlydami naujausius sprendimus. Antra, mūsų tikslas – ne tik vietinė rinka, mes žengiame kur kas plačiau. Kaip įmonių grupė siekiame, kad ne mažiau kaip 50% mūsų verslo būtų eksportuojama. Mūsų įmonė Lietuvoje, DLC, turi daugiausiai klientų Lietuvoje, o DEAC turi pusę klientų Latvijoje, taigi, kita dalis jau yra eksportas. Šiuo metu turime klientų iš daugiau kaip 40 pasaulio šalių. Tai reiškia, kad mūsų klientams siūlomos paslaugos neturi ribų. Geografiniai regionai mūsų veikloje neturi reikšmės, duomenis galime gauti ir prijungti iš bet kurios vietos. Kartais net nežinome fizinės svetainių, el. pašto paslaugų, kurių duomenys atsiduria pas mus, buvimo vietos.
Viskas keičiasi nesuvokiamu greičiu, gyvename skaitmeniniame pasaulyje. Kadangi pardavinėjame ne obuolius, privalome užtikrinti šiuolaikišką skaitmeninę prieigą prie mūsų paslaugų. O juk net ir obuoliai šiais laikais parduodami internetu, duomenys saugomi duomenų centre. Prieš metus buvo sukurta automatizuota savitarnos debesijos platforma „myDEAC“, kad įmonės galėtų patogiau ir efektyviau valdyti IT išteklius – akimirksniu įsigyti ir diegti virtualias mašinas bei plėsti infrastruktūrą. Platformoje teikiamų paslaugų portfelį planuojama išplėsti, pasiūlant ir dedikuotų serverių valdymo paslaugas.
Platforma „myDEAC“ paremta daugiau nei du dešimtmečius kaupta mūsų duomenų centrų patirtimi ir remiantis kruopščiais esamų platformų tyrimais. Patobulinome nemažai funkcijų, kurių neturi net dideli pasauliniai paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, neribotas duomenų srautas, nuosavos atsarginių kopijų kūrimo politikos, momentinės paslaugos per kelias sekundes ir daug kitų patogių galimybių, palengvinančių programuotojų ir IT specialistų gyvenimą.
Tačiau ties tuo nesustojame ir toliau tobuliname savo paslaugas, remdamiesi klientų atsiliepimais. Esame lankstūs ir nuolat atnaujiname informaciją, kad galėtume pasiūlyti geriausias ir patogiausias įmanomas paslaugas. Visa esmė – dirbti efektyviai, greitai ir būti labai konkurencingiems rinkoje.
Kaip užtikrinate, kad jūsų duomenų centrų veikla būtų aplinkai draugiška? Klausantis iš šalies, tai gali atrodyti neįmanoma misija, turint galvoje, kiek duomenų centrams reikia energijos.
- Abi bendrovės yra neutralios (angl. carrier-neutral) duomenų centrų operatorės, teikiančios debesų kompiuterijos ir IT infrastruktūros sprendimus. Mūsų duomenų centrai naudoja elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o atsarginiams elektros generatoriams naudojamas „Neste MY“ dyzelinas iš atsinaujinančių medžiagų. Būti efektyviais yra tiesiog mūsų veiklos kraujyje – investuoti į naujausias vėsinimo sistemas, kitas energinio efektyvumo priemones. Mūsų verslo logikos dalis – išleisti kuo mažiau energijai, juk tai mūsų kaštai, taigi turime ieškoti tvarių šaltinių. Todėl investuojame į daugelį sričių, pavyzdžiui, pasirūpinome, kad įranga duomenų centruose būtų kuo efektyvesnė ir naudotų mažiau energijos, turime galimybę įsirengti savo saulės elektrines. Šiame rinkinyje yra daugybė priemonių. Tiesą sakant, tai, apie ką Europa kalba pastaruosius dvejus metus, mes darome jau dabar – pavyzdžiui, duomenų centrų generuojamą šilumos energiją panaudojame mūsų biurui šildyti.
SEB banko 30 mln. eurų paskola taip pat prisidės prie efektyvumo sprendimų sprendimo?
- Ši kredito linija skirta įvairiems darbams. Daugiausia investicijų bus skirta naujo trečiojo DEAC duomenų centro Rygoje (Latvija), kuris bus vienas tvariausių regione, statybai. Ji taip pat bus skirta DLC duomenų centrams Vilniuje, Lietuvoje, plėsti ir šviesolaidiniams tinklams. Šiuo metu Lietuvoje turime tris duomenų centrus, o įskaitant statybas Latvijoje, ten taip pat turėsime tris duomenų centrus. Lietuvoje bus pastatytas bent vienas naujas duomenų centras, ir to tikriausiai užteks artimiausioje ateityje.
Apjungiame išteklius ir kompetencijas. Lietuvos bendrovėje turime labai stiprią tinklo infrastruktūrą nuo Frankfurto iki Talino, taip pat pačios Lietuvos aprėptį. Latvijoje šiuo metu dirbame su tarptautiniais paslaugų teikėjais dėl galimo jų poreikio naudotis mūsų paslaugomis. Savo Rygos biure turime gilią patirtį IT srityje, susijusią su sudėtingesniais individualiais sprendimais, taip pat valdomomis paslaugomis. Iš esmės Baltijos šalyse kuriame duomenų centrų ekosistemą, tenkinančią įmonių IT poreikius.
Siekdami savo efektyvumo, optimizuojame išlaidas ir pasitelkiame savo stipriąsias puses, kad pateiktume geriausius sprendimus. Investuotojai ir bankai skatina mus pasiekti reikiamą veiklos efektyvumo lygį, kad gautume finansavimą savo projektams, ir tai yra gera jėga, kuri visada verčia mus galvoti, kaip tapti geresniais ir teikti geresnes paslaugas. Žinoma, prie pažangių sprendimų prisideda ir galiojančios taisyklės.
Vis dėlto nenorime aprėpti visko šiame pasaulyje – esame IT ir tinklo infrastruktūros įmonių grupė, duomenų centrų grupė, turinti didelę IT patirtį, ir tai norime daryti toliau. Duomenų kiekiai Europoje ir pasaulyje auga, todėl pritraukiame tarptautinių klientų, kuriems reikia ir patogu saugoti duomenis Lietuvoje. Žinoma, konkuruojame su kitais duomenų centrų operatoriais Vakarų Europoje, tačiau tai mūsų nebaugina.