Trys Baltijos ir Amerikos klinikos dešimtmečiai: žingsnis į brandos etapą

Dvidešimt septynerius metus klinikai vadovaujanti I. Malinauskienė teigia, kad tris dešimtmečius gyvuojančiai medicinos įstaigai yra brandos laikas. Šiandien ji su šypsena prisimena pirmąjį entuziazmo, vilčių ir atradimų kupiną dešimtmetį ir skaičiuoja žingsnius, kuriuos klinika žengė į priekį, nesidairydama į kitus Lietuvoje, o ieškodama pačių geriausių patirčių Jungtinių Amerikos Valstijų medicinoje. 

Baltijos ir Amerikos kliniką 1993 m. įkūrė amerikietis pėdos chirurgas Kennethas Leavittas, tuometinis Vilniaus universiteto Greitosios pagalbos ligoninės Traumatologijos klinikos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas, plastikos chirurgas Saulius Špokevičius ir plastinės rekonstrukcijos chirurgas Andrius Guobys. Savo veiklą klinika pradėjo nuo keleto mažų kabinetų, kuriuos nuomojosi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. 1996 m. prie klinikos kolektyvo prisijungusi anuomet jauna vadybininkė I. Malinauskienė gerai žino, kokį ilgą ir gana sunkų kelią turėjo nueiti, kad klinika taptų pirmaujančia privačia medicinos įstaiga Lietuvoje. 

„Buvome pionieriai, kupini jaunatviško maksimalizmo ir entuziazmo. Keliai atviri, daug laisvės kūrybai... Turbūt mums pasisekė, nes pradžioje konkurentų nebuvo. Tik pirmuosius du dešimtmečius jautėme, kad šalies sveikatos priežiūros sistemai esame nereikalingi ir tai išgyventi nebuvo lengva. Vis tik nuo pat pirmųjų mūsų klinikos gyvavimo dienų sulaukdavome daugybės pacientų iš provincijos. Žmonės tiek konsultuotis, tiek operuotis atvykdavo netgi iš atokiausių Lietuvos vietovių. Tai džiugino, įkvėpė vilties, o sunkumai tik užgrūdino. Mūsų klinikos veiklos filosofija visada pagrįsta ilgalaikiais, šiltais medikų ir pacientų santykiais, profesionalumu ir itin aukšta darbuotojų kvalifikacija. Svarbiausias mūsų uždavinys – saugoti mūsų pacientų sveikatą ir ją gerinti. Puikiai žinome, kad tai, kaip jaučiasi pacientas, lemia profesionali medicinos priežiūra bei tinkama ligų prevencija”, – įsitikinusi I. Malinauskienė. 

Susidūręs su valstybinių institucijų pasipriešinimu K. Leavittas 2001 m. paliko Lietuvą. Klinikos įkūrėjas dabartinę klinikos savininkę ir vadovę išmokė ne tik verslo pagrindų, bet ir medicinos paslaugų kultūros. Klinikoje dirbo daug energingų, išsilavinusių žmonių, kurie buvo pasiruošę padėti – dieną ar naktį. Tai buvo beprotiško darbo, beprotiškų pastangų ir atsidavimo laikas. I. Malinauskienė sako, kad klinikos įkūrėjo K. Leavitto pasitraukimas iš verslo buvo sunkus morališkai, tačiau klinika veikė, amerikiečio sustyguota komanda dirbo, o jai norėjosi įrodyti, kad dirbti vakarietiškai ji gali net ir neturėdama vadovo.

Šiandien Baltijos ir Amerikos klinikoje dirba 170 gydytojų ir 70 kito medicinos personalo, o K. Leavitto sukurta taisyklė, kad medikai dirba pacientui ir dėl paciento, gydymo įstaigoje vis dar yra svarbiausia. Per metus klinika priima daugiau nei 40 000 pacientų. Jiems siūlo chirurgijos, terapijos bei reabilitacijos paslaugas, ambulatorinę priežiūrą, gydymą stacionare. Pacientams suteiktų paslaugų skaičius kasmet auga – nuo 2019 m. jis išaugo 20 proc.

Baltijos ir Amerikos klinika yra vienintelė privati ligoninė Lietuvoje, teikianti gimdymo paslaugą. Joje įrengta moderni gimdykla, jaukios, erdvios palatos. Kvalifikuotas medicinos personalas – gydytojai akušeriai ginekologai, neonatologai, akušerės, gydytojai anesteziologai rūpesčiu ir dėmesiu apgaubia mamą ir kūdikį. 

Prieš dvidešimt metų – 2003-aisiais – buvo pradėtas statyti šiandieninis klinikos pastatas. Iš poros šimtų kvadratų nuomojamų valstybinėje ligoninėje klinika persikėlė į erdvias, nuosavas patalpas. Šiandien klinika įsikūrusi 3 tūkstančių kvadratinių metrų plote.  

Dabartiniai klinikos savininkai, pradėję nuosavos klinikos statybą, jau tada buvo nusprendę pavadinime išlaikyti Amerikos pavadinimą. Tai tarsi patvirtino įkūrėjo mintį, kad paslaugos klinikoje pirmiausia skirtos pacientui. „Prieš statydami ir kurdami nuosavą kliniką, vykome apžiūrėti klinikų į JAV, važinėjome po Europą. Europos klinikos mums pasirodė šaltesnės tiek aplinkos, tiek santykio prasme. O mes norėjome būti arčiau žmogaus. Amerikoje mus nustebino VIP palatos su kilimais, gėlėmis ir paveikslais uždengta niša, kurioje stovi deguonies aparatas. Lietuvoje, be abejo, susidūrėme su pasipriešinimu – kilimų negalima, užuolaidų negalima. Teko įrodinėti, kad egzistuoja specialios medžiagos ir specialūs priežiūros būdai. Neabejoju, kad mūsų žingsniai į priekį privertė pasitempti ir valstybines institucijas. Jos adaptavosi prie kintančių reikalavimų, taip pat žengė į šiandieną“, – svarbiausius klinikos istorijos momentus prisimena I. Malinauskienė.  

Kasmet gaunanti bent po vieną pasiūlymą kliniką parduoti, ji teigia, kad tokie pasiūlymai yra tarsi patvirtinimas, jog einama teisingu keliu. Šiandien klinikos vadovės žvilgsnis sukoncentruotas į neseniai įsigytą buvusią Kauno žydų ligoninę. „Žinau, kad iššūkis bus nemenkas. Klinika gal bus netgi kiek didesnė nei Vilniuje, ypatingai gražioje vietoje, pro palatų langus matysis Kauno pilis. Mūsų tikslas – sėkmingai ją atstatyti, įveiklinti ir padaryti prieinamą būsimiems mūsų klinikos pacientams“, – sako Baltijos ir Amerikos klinikos vadovė I. Malinauskienė.