„Sodra“: pajamų augimas pasivijo infliaciją
Kaip pastebi Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja, antrąjį metų ketvirtį pajamos „į rankas“ padidėjo 11,2%, kai metinė infliacija birželį siekė 9%.
Šiemet birželį penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų pajamos (vidutiniškai 4.268 Eur prieš mokesčius) buvo šešiskart didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (apie 711 Eur prieš mokesčius). Pernai šis skirtumas siekė 6,4 karto.
„Vidutinės darbo pajamos sparčiai – apie 15% – augo mažiausiai uždirbantiems. Tai lėmė ir atotrūkio tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių mažėjimą“, – sako K. Zitikytė.
Antrąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 12,3%, arba 217 Eur, ir siekė 1.980 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos „į rankas“ per metus padidėjo 124 Eur iki 1.230 Eur.
„Teigiamą pokytį galėjo pajusti septyni iš dešimt dirbančiųjų – tokiai daliai apdraustųjų pajamos padidėjo. Trijų iš dešimties dirbančių žmonių pajamos per metus nesikeitė arba sumažėjo“, – „Sodros“ pranešime spaudai komentuoja K. Zitikytė.
IT ir ryšių paslaugų srities vadovų pajamos didžiausios
Birželį vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius perlipo 2.000 Eur ribą. Tuo metu birželio atlyginimų mediana padidėjo 15,3%, iki 1.614 Eur prieš mokesčius.
„Tai reiškia, kad pusė Lietuvos apdraustųjų birželį uždirbo mažiau nei 1.037 Eur į rankas“, – sako K. Zitikytė.
Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis uždirbo nuo 1.000 iki 1.500 Eur prieš mokesčius, tai yra apie 718–977 Eur „į rankas“.
Tokio dydžio atlyginimus gavo sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, biurų ir įstaigų valytojai, krovikai, virėjai ir kiti.
Žmonės, gaunantys mažiau nei 1.000 Eur „ant popieriaus“ (apie 717 Eur į rankas), dirbo valytojais, pardavėjais, verslo ir administravimo specialistais.
Didžiausias pajamas uždirbančių profesijų sąraše ir toliau pirmavo informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai.
Jų vidutinis atlyginimas siekė 4.610 Eur prieš mokesčius. Toliau rikiavosi programinės įrangos kūrėjai (4.288 Eur bruto), gydytojai specialistai (4.096 Eur prieš mokesčius), taikomųjų programų kūrėjai (3.831 Eur neatskaičius mokesčių).
Labiausiai augo statybininkų atlyginimai
Kaip pastebi K. Zitikytė, sparčiausias pajamų augimas užfiksuotas statybos sektoriuje, kuriame darbo pajamos žemesnės nei vidutinės.
„Statybininkų atlyginimai padidėjo 22%, nuo 1.042 Eur iki 1.300 Eur prieš mokesčius (880 Eur „į rankas“)“, – apžvalgos rezultatus komentuoja „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Administracinėje ir aptarnavimo veikloje atlyginimai išaugo 17,4% iki 1.316 Eur prieš mokesčius.
Vis dėlto aptarnavimo srityse, palyginti su kitais sektoriais, didesnė dalis žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą.
„Administracinėje ir aptarnavimo veikloje 9% dirbančių žmonių gavo mažiau nei MMA, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 10%. Palyginti, informacijos ir ryšių arba finansinėje ir draudimo veikloje tik 3% apdraustųjų uždarbis nesiekė MMA“, – kalba K. Zitikytė.
Iš viso, „Sodros“ duomenimis, antrąjį ketvirtį buvo 95.000 žmonių, kurių pajamos nesiekė MMA – tai sudarė 8,1% visų dirbančiųjų.
Du ekonominiai sektoriai patyrė susitraukimą
Tiesa, prekybos ir apdirbamosios gamybos ekonominėse veiklose, palyginti su situacija prieš metus, pastebėtas nuosmukis.
„Mažmeninėje prekyboje per metus darbuotojų sumažėjo 6.500, didmeninėje prekyboje – 2.400. Visgi nuo šių metų balandžio padėtis ėmė keistis – šiame sektoriuje vėl fiksuojamas darbuotojų skaičiaus augimas“, – komentuoja „Sodros“ atstovė.
Apdirbamojoje gamyboje per metus apdraustųjų sumažėjo 9.400. Iš jų daugiausia – 3.300 darbuotojų – neteko baldų gamybos sektorius, 2.800 žmonių – medienos gamybos sektorius.
VERSLO TRIBŪNA
IT personalo valdymo platforma „Aciety“ pristato naują paslaugą – „Offboard“, skirtą atsakingam ir struktūruotam darbuotojų išėjimo ar atleidimo valdymui. Įmonės teigimu, šis modelis leidžia ženkliai sumažinti atleidimo kaštus ir neigiamą poveikį komandos moralei, motyvacijai ir net įmonės reputacijai.
Prekybos tinklo „Norfa“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana spalį pasiekė visų laikų rekordą – jis be kelių centų siekė 2.160 Eur. Šio tinklo darbuotojų, palyginti su kitais keturiais didžiausiais šalies prekybos tinklais, atlyginimai didesni nuo 22 iki net 67%. Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad per metus atlyginimų mediana augo 12%. Valstybės duomenų agentūra teigia, kad š. m. III ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis šalies privačiame sektoriuje augo 8,5%.
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes – nuo tų, kurie uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, iki viešojo sektoriaus ir valstybės valdomų įmonių. Darbdaviai gali įžvelgti daugiau lankstumo, profesinės sąjungos – daugiau rizikų, o teisininkams tampa akivaizdu, kad keičiasi pati darbo santykių filosofija.
„Šiame sektoriuje neigiama tendencija išlieka – ir toliau kiekvieną mėnesį nežymiai mažėja darbuotojų“, – „Sodros“ antrojo ketvirčio apžvalgos rezultatus komentuoja K. Zitikytė.
