Įmonės rezultatai prasti – keičiame vadovą
Dauguma atvejų CEO atleidžiami investuotojams susirūpinus krentančiu pelnu. Valdybai išsakomas lūkestis dėl reikalingų pokyčių ir tuo „pokyčiu“ dažnai tampa sprendimas pakeisti vadovą.
Margarethe Wiersema, korporatyvinės valdysenos ekspertė, Kalifornijos universiteto Irvaine (JAV) profesorė penkerius metus tyrinėjo vadovų atleidimo priežastis ir pasekmes.
„Daugumos įmonių veiklos rezultatai (pelno ar akcijų vertės požiūriu) po to, kai jos atleido savo vadovus, netapo geresni. Priešingai – dėl atleidimų, ypač, kuomet naujas vadovas buvo samdomas iš išorės ir skubiai – paliko organizacijoms gilių randų“, – „Harvard Business Review“ sakė M. Wiersema.
„Kmart“ istorija
Profesorė pateikė istorinį „Kmart“ pavyzdį. Kadaise buvusi didžiausia JAV mažmenininkė, bendrovė neatlaikė „Walmart“ ir kitų kylančių įmonių konkurencijos.
1992 m. pasiekusi rekordinius pardavimus, aštuonis ketvirčius iš eilės patyrė nuviliantį pelną, o jos akcijų kaina nukrito 74%.
Reaguodama į nesiliaujantį akcininkų spaudimą, bendrovės valdyba atleido generalinį direktorių, bendrovės veteraną Josephą Antoninį, o į jo vietą pakvietė Floydą Hallą.
F. Hallo, buvusio „Target“ ir „Grand Union“ vadovo atėjimas nudžiugino Volstritą, ir bendrovės akcijos pabrango 8%. Tačiau džiaugsmas tęsėsi trumpai. Netrukus „Kmart“ akcijų kaina ėmė dar labiau kristi, o 2000 m. F. Hallą pakeitė kitas iš išorės pasamdytas CEO Charlesas Conaway. Nepraėjus nė dvejiems metams, bendrovė paskelbė bankrotą.
Panaši situacija, kaip mini M. Wiersema, susiklostė ir su dabar jau buvusiais bendrovių „Coca-Cola“ CEO Douglasu Ivesteriu, „Ford“ CEO Jacquesu Nasseriu, „Procter & Gamble“ CEO Durku Jageriu.
Valdybos atsakomybė
„Valdybos nariai stengiasi kuo greičiau nuraminti investuotojus, dažniausiai – pakeisdami CEO. Tačiau, kaip matome iš istorinių pavyzdžių, skubotas generalinio direktoriaus atleidimas – ne tik blogas sudėtingos ilgalaikės problemos sprendimas. Jis taip pat neveiksmingas, siekiant trumpalaikės naudos“, – teigia korporatyvinės valdysenos ekspertė.
Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas, bendrovių valdysenos ekspertas sako, kad valdyba, kuri spaudžiama akcininkų emocijų ar kitų neobjektyvių priežasčių, atleistų gerą vadovą (ypač be aiškaus plano, kaip rasti kitą, kuris kurtų ne mažiau naudos įmonei), tinkamai neįgyvendina savo pareigų.
Anot BICG prezidento, gerai savo darbą išmananti ir atliekanti valdyba ne tik nustato vadovui ambicingus (bet pasiekiamus), išmatuojamus tikslus, tačiau ir nuosekliai prižiūri jų įgyvendinimą, rengia išsamius pokalbius su vadovu dukart per metus.
„Valdybai būtina nepamiršti, kad ne tik vadovas atsakingas už rezultatą, bet ir pati valdyba turi prisiimti atsakomybę bei prisidėti prie jo darbo sėkmės“, – sako R. Ambrazevičius.
Daugiau bendrovių valdysenos ir kitų ekspertų įžvalgų apie vadovų kaitą įmonėse skaitykite VŽ Premium straipsnyje.
