Užimtumo tarnyba kviečia užsieniečius mokytis lietuvių kalbos
Kur mokytis, gali pasirinkti patys užsieniečiai, tačiau Užimtumo tarnybos darbuotojai gali padėti susirasti trūkstamą informaciją. Jei lietuvių kalbos nėra galimybės mokytis gyvenamojoje vietovėje, siūloma mokytis nuotoliniu būdu.
Lietuvoje daugėjant atvykėlių iš trečiųjų šalių, vis labiau ryškėja komunikavimo iššūkiai. Per metus užsieniečių skaičius išaugo keturis kartus: dabar Lietuvoje gyvena beveik 190.000 trečiųjų šalių piliečių, dauguma jų – slavai.
Vietos gyventojai nuolatos susiduria su lietuvių kalbos visiškai nemokančiais paslaugų teikėjais – nuo pavėžėjų užsieniečių iki pardavėjų ar kitose aptarnavimo srityse dirbančių žmonių. Lietuvių kalbos nemokėjimas – pagrindinė kliūtis atvykusiems užsieniečiams, norintiems čia gyventi ir dirbti. Taip pat tai – viena svarbiausių sąlygų įveikiant kalbinius, kultūrinius ir socialinius integravimosi į visuomenę bei darbo rinką barjerus, rašoma pranešime.
Pernai lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybą mokėsi daugiau kaip 100 nedirbančių ukrainiečių ir kitų trečiųjų šalių piliečių, o šiemet – tik 24. Dabar šalyje dirba daugiau nei 24.000 karo pabėgėlių ukrainiečių. Poreikį mokytis lietuvių kalbos išreiškė tik dešimtadalis.
„Didžioji dalis Lietuvoje dirbančių ukrainiečių nesvarsto galimybės mokytis lietuvių kalbos, nes neturi tikslo likti šalyje ir ketina grįžti į gimtinę“, – teigė Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė
Visgi per metus ukrainiečių tikslai ir požiūris pasikeitė. Dar pernai gegužę po karo atvykęs ir Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs kas šeštas ukrainietis (17%) apklausoje tvirtino, kad ateities planus sieja su Lietuva ir norėtų čia gyventi bei dirbti. Šiemet fiksuojami kitokie rezultatai – atliktoje apklausoje jau net 32% gyvenančių ukrainiečių tvirtino norintys likti mūsų šalyje.
