Darbuotojų nerimas: kovoje dėl paaukštinimų ir didesnių algų gali laimėti dirbantieji biure
Jeigu tektų rinktis, kuriuos darbuotojus reikėtų paaukštinti pareigose, skirti priedus ar pakelti algas, didesnį pranašumą turėtų tie, kurie dirba išskirtinai tik biure, o ne tie, kurie dirba tik namie. Taip mano 56% JAV apklaustų suaugusiųjų. Tyrimo, kurį atliko šalies Personalo asociacija, duomenis cituoja portalas „BenefitNews“.
44% apklaustųjų nurodė, kad sutiktų dirbti už mažesnę algą, jeigu turėtų galimybę dirbti namie. Vis dėlto didesnė tyrime dalyvavusių žmonių dalis teigė jaučiantys nerimą dėl ateities galimybių savo darbovietėje, nes galimai „per daug“ dirba iš namų.
„Daugelis užaugome gaudami savo darbo įvertinimo formas, kuriose buvo pažymima, ar žmogus darbe kasdien pasirodo laiku. Nuo seno buvo įprasta, kad norint kažko pasiekti, reikia dirbti pagal grafiką, kurį sukūrė kažkas kitas. Tad dabar jaučiamas nerimas suprantamas, nes iki šiol manėme, kad tradicinio darbo modelio atliepimas lygus profesinei sėkmei ir pripažinimui. Tokį mąstymą išgyvendinti sunku ir darbuotojams, ir darbdaviams“, – tyrimo rezultatus komentavo Richardas Wahlquistas, JAV personalo asociacijos prezidentas.
Nepaisant šiame tyrime užfiksuoto darbuotojų nuogąstavimo dėl ateities karjeros, kiti skaičiavimai rodo, kad patogesnis darbo modelis šį nerimą gali nusverti. Pavyzdžiui, JAV karjeros vystymo portalas „Zippia“ skaičiuoja, kad net 83% darbuotojų norėtų dirbti hibridiniu būdu. JAV personalo asociacijos duomenys irgi panašūs – darbuotojai, turintys vaikų, Z ir tūkstantmečio kartų atstovai yra labiau linkę derinti darbą biure ir namie.
Pasak R. Wahlquisto, darbdaviams neįmanoma ignoruoti tokios didelės darbo rinkos dalies noro. Tiesa, jis pripažįsta, kad darbuotojų nerimas dėl premijų ir didesnių algų tiems, kurie daugiau dirba biure, gali būti nevisai iš piršto laužtas.
Dirbantieji biure nebūtinai produktyvesni
Pašnekovo teigimu, gyvo bendravimo prilyginimas žmogaus produktyvumui išties gali privesti prie nebūtinai sąmoningo vadovų subjektyvumo. Prielaida, kad kažkas dirba daugiau ir sunkiau vien dėl to, kad dedamos pastangos matomos biure, o ne namie, gali turėti neigiamo poveikio.
„Reikėtų vengti netiesioginio nusistatymo prieš hibridinį darbą. Jis į mūsų galvas buvo kone įgręžtas. Juk natūralu – jei kažką matote dirbantį biure prie stalo ir kalbantį telefonu, gali susidaryti įspūdis, kad jis kiek produktyvesnis nei kolegos, kurie dirba namie, nes nematote, kokias milžiniškas pastangas deda jie. Tiesa, jie nėra prieš akis“, – sako R. Wahlquistas.
Jo teigimu, vadovai, kurie nori tokio nesusipratimo išvengti, turėtų motyvuoti darbuotojus jausti didelę atsakomybę už jų atliekamus darbus. Žmogus, kuris suinteresuotas savo produktyvumu ir darbų sėkme, pats inicijuos kokybišką bendravimą, nesvarbu, šis bus gyvai, ar vaizdo skambučiais.
Pasak pašnekovo, tą patį turėtų daryti ir vadovas – inicijuoti bendravimą.
„Pastaruoju metu iš darbdavių dažnai girdime, kad vis svarbesni darosi minkštieji, bendravimo su žmonėmis įgūdžiai. Tai paprasčiausiai reiškia gerą komunikaciją ir atsidavimą darbui. Darbdaviai, kurie skelbiasi esantys lankstūs ir tokie išties yra, laimės produktyviausius, labiausiai atsidavusius darbuotojus. Tiesa, tai pareikalaus neeilinių įgūdžių iš samdančių vadovų ir personalo atrankos specialistų, nes hibridiniu būdu dirbančios komandos vadybos pamokos net ir nuslūgus pandemijai dar vis sunkiai išmokstamos“, – sako R. Wahlquistas.
