Gaublys vietoje Lietuvos žemėlapio

Citata čia gal ir ne visai tiksli, bet mintis aiški – mažoje Lietuvos rinkoje verslas užgimsta ir kurį laiką auga, bet siekiant didesnių tikslų jis labai greitai perkopia geografines šalies ribas.

Tokių pavyzdžių pasidairius apstu. Prieš trejus su puse metų su prekės ženklu „Kilo Health“ pradėjęs veikti lietuvių startuolis šįmet jau planuoja didesnes nei 100 mln. Eur pardavimo pajamas.

„Kai vieną kartą pajunti didelės rinkos skonį, niekada nebesitrauksi atgal ir nenorėsi vystyti verslo tik Lietuvos rinkai. Pateiksiu pavyzdį – nusipirkome Baltijos šalyse veikusią grožio industrijos įmonę, ją prisijungėme ir atidavėme JAV rinką. Nuo tada įmonės apyvarta išaugo dešimtis kartų. Kai žmogus pamato, kad per dieną gali pasiekti ketvirčio apyvartą, nuo tos akimirkos jis į pasaulį pradeda žiūrėti kitaip ir niekada nebesugrįžta ten, kur buvo“, – yra sakęs Tadas Burgaila, vienas startuolio įkūrėjų ir vadovas.

Pramonė — lyg startuoliai

Tarptautinės plėtros kelius pramynusios kaimynių šalių įmonės taip pat nežada apsistoti vienoje kurioje šalyje ar regione. Suomijos „InCap“, kuriai vadovauja Estijos verslo dienraščio „Aripaev“ 2020 m. Metų CEO išrinktas Otto Pukk, rugpjūtį komentavo, kad Suomijoje, Estijoje, Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Honkonge veikiančios bendrovės pajamos ir pelnas auga ir augs visus šiuos metus.

Jam vadovaujant bendrovei „InCap“, akcijos kaina Helsinkio biržoje pabrango 650%, o bendrovės pajamos per 2019 m. ir 2020 m. ūgtelėjo atitinkamai nuo 71 mln. Eur iki 106 mln. Eur – tempas labiau tinkantis startuoliui.

Kaip įmonė to pasiekė ir kokie jos ateities tikslai, O. Pukk gyvai pasakos VŽ konferencijos „Business 2022“ dalyviams, kuri vyks lapkričio 12 d. Vilniuje.

Pokyčiai, efektyvumas, augimas, investicijos yra tos kertinės temos, apie kurias galvoja tarptautinėje arenoje augti ketinantys verslai. Didysis klausimas – kaip tai padaryti mažiausiomis sąnaudomis ir gauti didžiausią grąžą. Būtent apie tai bus kalbama „Business 2022“.

Štai 18-oje šalių veikianti „Teltonika“ per 2021-2026 metus yra suplanavusi į plėtrą investuoti 480 mln. Eur ir sukurti 5.000 darbo vietų.

Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas, VŽ yra sakęs, kad augimas nuo įkūrimo pradžios 1998 m. vyksta pagal planą.

„Per dešimt metų ketiname užaugti dešimt kartų. Per pirmą dešimtmetį buvo sunkiausia, o vėliau plėtėmės nuosekliai ir tokią pat plėtrą planuojame ateityje. Gal šiemet kiek per daug paaugome – jau per pusę metų pavysime praėjusiųjų apyvartą, bet taip greitai vasarą nesiplėsime, nes tempą riboja lustų trūkumas“, – pasakojo A. Paukštys.

„Teltonika“ investicijas į aukštąsias technologijas numato iš savo augimo – pardavimo pajamas kasmet siekia didinti 30%, o MTEP veiklai skirti iki 20% apyvartos. Šįmet grupė planuoja pasiekti 175 mln. Eur konsoliduotą apyvartą ir 36 mln. Eur pelno, o kitąmet pardavimo pajamas didinti iki 270 mln. Eur.

Šešis kartus greičiau

JAV kapitalo medicinos ir mokslo įrangos gamintojos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ teritorijoje buvo pastatytas apie 5.500 kv. m bendro ploto gamybos pastatas. Nebūtų čia nieko ypatingo, jei tokio dydžio gamykla nebūtų iškilusi per 4 mėnesius. Svajūnas Raščiauskas, jį stačiusios „Caverion Lietuvos“ pardavimų vadovas, yra pasakojęs, kad paprastai tokie projektai įgyvendinami per 1,5–2 metus.

Skirtingi procesai – projektavimo, statybos, paleidimo ir pan. – vyko vienu metu.

„Sulipdėme visus procesus vieną ant kito ir visi jie vyko lygiagrečiai. Tai leido sutaupyti laiko. Projektavimas vyko viso statybos proceso metu, kadangi užduotys iš užsakovo atkeliaudavo nuolat“, – VŽ pasakojo jis.

Ar šis pavyzdys taps statybų bendrovių kasdienybe? Kokios apskritai didžiosios tendencijos jaučiamos statybų sektoriuje ir kaip jas panaudoti konkrečios bendrovės tikslams pasiekti, konferencijoje „Business2022“ dalinsis Ville Tamminen, „Caverion“ Suomijos ir Baltijos šalių rinkų vadovas.