Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę

Publikuota: 2018-11-13
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
„Lewben Group“ Teisės ir mokesčių paslaugų direktorius

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo planavimas – toks pat svarbus procesas, kaip ir jo kasdienis valdymas. Tačiau visais atvejais galioja aksioma: kuo anksčiau pradedama planuoti, tuo mažiau netikėtumų laukia ateityje.

Vienas iš pirmųjų klausimų, kylančių pradėjus planuoti verslo perdavimą – ar jis bus tiesiogiai perduodamas įpėdiniams, ar parduodamas. Neseniai jau aptarėme, kad įpėdiniams verslas sėkmingai gali būti perleidžiamas tuomet, kai šis procesas kruopščiai planuojamas, atsižvelgiant tiek į paties verslo specifiką, tiek į jo įkūrėjo šeimos aplinkybes.

Verslo įkūrėjas gali pasukti ir kitu keliu – verslą ar jo dalį parduoti arba perleisti įpėdiniams netiesiogiai, per tarpines struktūras. Visi šie būdai reikalauja nuodugnios analizės ir kruopštaus verslo perleidimo plano, o šis procesas gali trukti ir 10, ir 15 metų.

Kodėl verslo įkūrėjas, pažįstantis savo verslą kaip penkis pirštus, negali jo „viens-du“ ir perleisti pasirinktu būdu? Pirmiausia, todėl, kad per visą gyvenimą užaugintas verslas nebūna vienalytis – užtrunka esamos padėties „skenavimas“ ir sprendimų priėmimas. Tenka įvertinti ir daugybę išorinių veiksnių, tokių kaip reguliacinės, mokestinės, net politinės aplinkybės. Iš dalies dėl šių kintančių aplinkybių verslo perdavimo planas turi būti lankstus – tai dar viena aksioma.

Paprastai tariant, „šiandien“ apsisprendus parduoti verslą, „rytoj“ to padaryti nepavyks, jei norima už jį gauti maksimalią vertę. Einant link šio tikslo, verslą reikės atitinkamai parengti, sukurti sistemą, kuri leistų verslą atriboti nuo jo steigėjo, kad, pastarajam pasitraukus, jo viso gyvenimo triūsas nesubyrėtų it smėlio pilis.

Siekiant išgryninti turimo turto struktūrą, neretai paaiškėja, kad tikslinga parduoti ne visą verslą, o jo dalį. Tą gali lemti, pavyzdžiui, verslo cikliškumas – galbūt, vienas turimo verslo segmentas turi šviesių augimo perspektyvų, o kitas savo zenitą jau pasiekė ir yra atsidūręs „leidimosi“ cikle. Taigi, galbūt, verta perspektyvų verslą auginti toliau ir perleisti jį ateities kartoms, kai jose atsiras įpėdinių, kurių išsilavinimas bei šiuolaikiniai įgūdžiai suteiks verslui dar didesnės vertės.

O kitą verslo dalį, kuris ilgalaikėje ateityje geromis perspektyvomis nebešvyti, gali būti tikslinga parduoti šiandien ir jau tuomet spręsti, kaip lėšas investuoti ir padauginti naudą ateities kartoms.

Kuomet nutariama, kuri dalis verslo bus parduodama ir kuri – perleidžiama įpėdiniams, reikia apsispręsti, kaip pastaroji dalis bus perleidžiama jaunesnėms kartoms. Tiesioginio perdavimo formų yra įvairių – dovanojimas, testamentas, dalies akcijų perleidimas, palaipsninis įpėdinių įvedimas į verslą. Verslui ir jo įkūrėjo šeimai nepalankiausias variantas – paveldėjimas įstatymu, tai yra, kuomet palikėjas nepasirūpina kitais turto perleidimo būdais. Lietuvoje jau yra pavyzdžių, iliustruojančių liūdną tiesą, kad paveldėjimas įstatymu lemia verslo išskaidymą, „išbarstymą“, kadangi pagal įstatymą turtas, be jokių išlygų, tam tikromis dalimis dalijamas sutuoktiniui ir įpėdiniams.

Testamentas – neblogas instrumentas, jei turtas yra paprastos struktūros, pavyzdžiui – butai ar namai. Testamentas leidžia išreikšti valią, testatorius yra pakankamai laisvas, tačiau yra ir trūkumų, įvairių ribojimų. Svarbus niuansas – tiek turtą paveldint įstatymu, tiek pagal testamentą, galioja universalus teisių perleidimas. Tai yra – turtas perleidžiamas su visais palikėjo įsipareigojimais, o juk būna ir taip, kad palikėjo turimos skolos gali net viršyti paliekamo turto dalį. Be to, testamentinis paveldėjimas yra viešas procesas, ne visada leidžiantis diskretiškai išsaugoti delikačias asmens aplinkybes.

Verslo palikėjas turėtų apsvarstyti įvairius turto perleidimo būdus, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą – sklandžiai perleisti verslą. Vienas tokių būdų – šeimos fondo kūrimas. Gilias finansines tradicijas turinčiose šalyse – pavyzdžiui, Šveicarijoje, Olandijoje – fondų struktūras naudoti šeimos turto planavimui yra labai populiaru, tai viena iš gerovės valdymo paslaugų. Lietuvoje apie šeimos fondus dar kalbama atsargiai, tačiau reguliavimo kliūčių tam nėra. Rekomenduojama šeimos turto planavimui rinktis nereguliuojamus fondus arba vadinamuosius „de minimis“ režimo fondus.

Fondai – labai struktūruoti produktai, todėl puikiai tinka realizuoti šeimos konstitucijos idėjai. Į šeimos fondą gali būti „sunešami“ visi šeimos verslai, nekilnojamasis turtas ar kitos turto klasės. Fondo dokumentuose turėtų būti detalizuojamas šio įnešto turto valdymo mechanizmas, gali būti įtvirtinti įvairūs ribojimai (pavyzdžiui, dėl fondo išleistų vertybinių popierių perleidimo), nustatomos įpėdinių teisės ir pan.

Planuojant šeimos fondo steigimą, reikia atsakyti į klausimą, ar bus norima dirbti su profesionaliu fondų valdytoju, ar ne. Profesionalus valdytojas yra rekomenduojamas, kai įpėdiniai yra jauni, norima pritraukti išorės kapitalo ar dalį turto parduoti, investuojant į likvidesnį turtą. Šeimos fondas gali priminti anglosaksiškose jurisdikcijose paplitusius patikos („trust“) fondus. Šiose šalyse patikos fondai veikia jau šimtmečius, galima sakyti, gero skonio ženklas – nevaldyti turto tiesiogiai, o per patikos fondus. Tiesa, Lietuvoje steigti patikos fondus nebūtų tikslinga, kadangi mūsų šalis nėra prisijungusi prie 1985 m. Hagos konvencijos dėl tokių fondų pripažinimo ir traktavimo. Kartais konsoliduoto turto valdymui gali užtekti ir paprastos valdančiosios bendrovės ar specialaus teisinio režimo (pavyzdžiui, uzufrukto ar rentos iki gyvos galvos) nustatymo įpėdiniams perleidžiamam turtui.

Nors nuosavybės perdavimas naudojant tarpines struktūras yra sudėtingas, kruopštaus planavimo reikalaujantis procesas, tačiau tai – pažangus, pakankamai lankstus metodas. Tai leidžia įtraukti į turto valdymą profesionalius valdytojus, atveria galimybę įpėdiniams suteikti teisę tik į finansinę naudą be galimybės disponuoti turtu, suplanuoti turto perdavimą kelioms įpėdinių kartoms į priekį ir panašiai.

Kad ir kokį kelią palikėjas pasirenka, perduodamas savo sukurtą verslą, šis sprendimas turėtų atitikti ir paties verslininko įsivaizdavimą, kaip jis ketina gyventi ateityje. Jam dera atsižvelgti ir į kitų, už kuriuos yra atsakingas – darbuotojų, verslo partnerių, kreditorių, pagaliau ir valstybės – interesus. Įveikus visą šį kelią – nuo akistatos su savimi, savo poreikių įsivardijimo, kitų interesų apsaugojimo, kruopštaus planavimo iki sprendimų priėmimo – verslo įkūrėjas po pasitraukimo iš aktyvaus verslo gali tikėtis solidžios, ramios ateities.

Komentaro autorius - Gediminas Laucius, „Lewben Group“ Mokesčių ir teisės paslaugų vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Darbuotojų motyvacija stiprėja dėl 3 paprastų priežasčių Premium 3

Įmonės nuolat ieško būdų, kaip motyvuoti darbuotojus ir padidinti jų įsitraukimą. Pasirodo, kad genialu yra...

Vadyba
2019.02.22
„Danske Bank“ Lietuvoje šiemet samdys papildomai 600 žmonių  3

Kaip ir planuota, „Danske Bank“ Baltijos šalyse ketina per 12 mėn. nutraukti bankininkystės paslaugas, tačiau...

Vadyba
2019.02.22
Laisvų darbo vietų Lietuvoje sumažėjo 17% 3

2018 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 16.000 laisvų darbo vietų – tai 17% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš...

Vadyba
2019.02.22
Iš 14 rašiklių už 58.000 Eur į sąnaudas VMI leido įtraukti keturis 11

VMI neleido į sąnaudas atskaityti 10 rašiklių už 36.000 Eur ir 77.000 Eur vertės laikrodžio, nes šios...

Finansai
2019.02.22
„Facebook“ seka žmones, kurie kelia grėsmę jo darbuotojams 1

Socialinis tinklas „Facebook“ siekdamas apsaugoti savo darbuotojus taiko kontroversiškas priemones. Tinklas...

Vadyba
2019.02.21
Prof. M. Dahlenas neigia mitus: kūrybiškumas gimsta „dėžėje“, o ne iš jos išlipus Premium

Micaelas Dahlenas, Verslo administravimo, rinkodaros strategijos ir vartotojų elgsenos profesorius Stokholmo...

Laisvalaikis
2019.02.21
4 tendencijos, keliančios problemų darbdaviams Premium 1

Keli stiprūs veiksniai sparčiai keičia mūsų darboviečių veidą. Darbdaviams tai suteikia ir naudos, ir...

Vadyba
2019.02.21
Atrankų specialistas žvalgas: surado darbuotojų greičiau ir daugiau Premium 4

Vienam dideliam bankui prireikus greitai užpildyti svarbias pozicijas, kilo naujoviška idėja – infiltruoti į...

Vadyba
2019.02.20
5 programėlės, padėsiančios efektyviau rengti susirinkimus

„Harvard Business Review“ duomenimis, vadovai 72% darbo laiko praleidžia įvairiuose susirinkimuose.

Vadyba
2019.02.19
10 nepopuliariausių priedų darbuotojams 12

Siekdamos kuo ilgiau pas save išlaikyti darbuotojus, bendrovės apipylė savo personalą įvairiomis papildomomis...

Vadyba
2019.02.18
Keičiasi „Audimo“ vadovė 3

AB „Audimas“ generalinės direktorės pareigas pradeda eiti Eglė Gruodienė. Ji vadovo pozicijoje keičia Rūtą...

Vadyba
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Kokią naudą valdyba gali duoti vadovui, akcininkui ir įmonei Premium 1

Efektyviai veikianti valdyba gali būti vadovo sąjungininku ir pagalbininku, siekiant įmonės tikslų, o...

Vadyba
2019.02.18
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
2019.02.18
4 mąstymo klaidos, gadinančios darbuotojų atranką 2

Darbuotojų atranka – vienas svarbiausių šių dienų darbdavių galvos skausmų. Tačiau žmonių išankstiniai...

Vadyba
2019.02.16
Moksleivių bendrovės – verslą kuria jau nuo penktos klasės Verslo tribūna

Vasario 8 dieną parodų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Studijos 2019“ apie 50 moksleivių bendrovių...

Vadyba
2019.02.15
„Mirusiojo kišenių kraustymas“: kaip „Foodout“ klientus pasidalino likę rinkos žaidėjai Premium 4

Kai iš augančios rinkos, kurią dalijasi 3 įmonės, viena pasitraukia, likusių vadovams belieka pasiraitoti...

Gazelė
2019.02.15
„Teslos“ darbuotojai labiausiai nerimauja dėl savo darbo vietų 4

Labiausiai netekti darbo baiminasi bendrovės „Tesla“ darbuotojai. Tokie rezultatai paaiškėjo, apklausus...

Vadyba
2019.02.15
Vadovavimo tendencijos: CEO galvos skausmų trejetukas Premium

„The Conference Board“ apklausė 800 JAV bendrovių vadovų ir aiškinosi, kokie svarbiausi uždaviniai iškelti jų...

Vadyba
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau