Kodėl nepavyksta ,,Lean“ įgyvendinimas: didžiausios Lietuvos organizacijų klaidos

Publikuota: 2018-03-25
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Lean.lt vadovas

Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje verslas intensyviai ieškojo būdų, kaip didinti konkurencingumą ir auginti pelną. Įkvėptos vienos sėkmingiausių pasaulyje gamintojos „Toyota“, daug įmonių nusprendė pritaikyti šios korporacijos sukurtą „Lean“ vadybos filosofiją. Tūkstančių bendrovių patirtis parodė, kad sėkmės galima išmokti.

Per 7 metus, konsultuodami skirtingose srityse veikiančias įmones, sėkmingais diegimo rezultatais spėjome pasidžiaugti su daugiau kaip 140 tokių bendrovių. Tačiau Lietuvoje „Lean“ metodus taikančių organizacijų yra dar daugiau. Apie sėkmingiausiai pokyčius įgyvendinančias – „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Mars Lietuvą“, „Girteką“, „Baltic Vairą“, „Volfas Engelman“ ir daug kitų – jau rašė žiniasklaida. Tačiau ilgamečiai stebėjimai rodo, kad daliai Lietuvos įmonių vis dėlto nepavyksta pasiekti geidžiamo rezultato. Lietuvoje susiklosčiusi verslo praktika klaidas dažniausiai laiko nesėkme ir traktuoja kaip kliūtį kelyje į tikslą. Priešingai, „Toyota“ savo veiklos klaidas vertina kaip galimybę išskirti sritis, kurias reikia tobulinti, todėl į klaidas žiūri kaip į verslo galimybes.

„Mes pastebėtas klaidas vertiname kaip iššūkius, kuriuos išsprendę, galime tapti dar geresni. Nuoširdžiai norime tapti organizacija, kuri pripažįsta klaidas ir kasdien tobulėja“, – taip požiūrį į veiklos klaidas aiškina patys „Toyota“ atstovai.

Noriu pasidalinti pastebėjimais, kur dažniausiai suklumpa Lietuvos įmonės, diegdamos „Lean“ filosofiją:

1. „Lean“ mada. Pasaulyje „Lean“ praktikos taikymas procesų valdyme jau yra tapęs klasika, tačiau šiandien Lietuvoje tai būtų galima pavadinti mada. Visgi ir mes turime išskirtinių pavyzdžių: „Mars Lietuva“, „Schmitz Cargobull Baltic“ arba „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Beje, pastarosios veikla įvertinta tarptautiniu „Shingo“ apdovanojimu – tai tarsi Nobelio premijos atitikmuo versle, skiriamas už aukščiausio lygio pasiekimus tobulinant verslo procesus. Tai – organizacijos, kurias ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu galima vadinti kelrodėmis. Daugelis gamybos ir paslaugų įmonių taiko „Lean“ principus kaip pamatinius, norėdamos gerai valdyti procesus organizacijoje. Taigi nenuostabu, kad besivaikydami įvairių vadybos metodikų, įmonių vadovai susidomi „Lean“.

Atvirai sakome, kad nerekomenduotume taikyti „Lean“ principus tik todėl, kad „taip daro kiti“, nes organizacija turi būti pasiruošusi pokyčiams. Pirmiausia, organizacijoje turi būti jaučiamas nepasitenkinimas esama situacija. Būtina jau turėti aiškią viziją, kuria linkme reikėtų veikti, kad įvyktų pokyčiai. Taip pat turėtumėte būti apsibrėžę, kokiais konkrečiais žingsniais judėsite link turimo įsivaizdavimo. Jei įmonės viduje ir ypač – vadovų lyderių komandoje – nesate tikri, kad esate pasirengę iš esmės peržiūrėti įmonės procesus, norimų rezultatų vargu, ar pasieksite. Jei organizacijos atsparumas pokyčiams yra didesnis nei noras tobulėti, tuomet įgyvendinti „Lean“ dar nesate subrendę.

2. „Lean“ fakultatyvas. Jei manote, kad „Lean“ gali būti tik papildomas užsiėmimas, kuris šalia pagrindinės veiklos padės kažkiek sutaupyti ar pasiekti dar geresnių rezultatų, jaučiu pareigą perspėti. „Lean“ taikymas – tai prioritetinis ir nuoširdus visos komandos pasirengimas savo veiklą nuolat (kasdien, metai po metų) vertinti kritiškai ir kaskart siekti geresnių rezultatų. Organizacija, o pirmiausia – vadovai, turi aiškiai apsispręsti, kodėl įgyvendina „Lean“. Jeigu tai daro norėdami pagerinti savo verslo procesų rodiklius (pvz., pajamas, savikainą, pristatymo laiką, klientų aptarnavimo kokybę), siekdami greičiau, pigiau ir geriau teikti paslaugas ar gaminti produktus, tuomet bus lengviau gaunamas ir aukštesnis pelnas. Jei pripažįstame, kad pelnas versle yra vienas esminių rodiklių, tuo pačiu ir apibrėžiame, kad „Lean“ įgyvendinimas negali būti tik fakultatyvi veikla. Noras veikti efektyviau tiesiog privalo būti organizacijos DNR dalimi.

3. Resursai. Įgyvendindama „Lean“ kiekviena organizacija turėtų skirti pakankamai resursų: dedikuoti žmonių komandą, kuri prižiūri pokytį, išmano metodikas ir augina savo kompetencijas; pasirūpinti, kad vadovo ir kolektyvo darbotvarkėse būtų numatytas laikas veiklos analizei ir aptarimui; skirti finansų ir įpareigoti atsakingus asmenis, kurie rūpintųsi „Lean“ iniciatyvų įgyvendinimu ir bendravimu su kolektyvu. Jei kolektyve nesurandate darbuotojų, kurių laiko ir dėmesio pakaktų taikyti „Lean“, tai reiškia, kad ir pelno siekimas nėra svarbus Jūsų organizacijos tikslas.

4. Prioritetai arba didžiausią naudą duodantys projektai. Labai svarbu, kad organizacija aiškiai suprastų, kurie procesai atneša didžiausią vertę. „Lean“ įgyvendinimas yra orientuotas būtent į vertės kūrimą. Aiškiai apibrėžkite tokius procesus ir „Lean‘“ praktikas nukreipkite į tai, ką galėtumėte atlikti greičiau, pigiau, daugiau ir geriau. Susitelkite į tai, kas galiausiai Jums atneš daugiau pelno.

5. Darbuotojų įsitraukimas. Vis dar dažnai susiduriame su nuomone, kad tik aukščiausio lygio vadovai geriausiai žino, kaip tobulinti organizacijos veiklą ir kokių naujų iniciatyvų derėtų imtis. Tačiau kartu su vadovais aptarinėdami organizacijų struktūras visuomet klausiame – kaip panaudojate daugumos darbuotojų patirtį ir nuomonę, ką būtų galima patobulinti kasdienėje veikloje? Kokiu būdu ir kur darbuotojai dalinasi idėjomis, ką ir kaip galėtų pagerinti? Jei atsakymo į šiuos klausimus neturite – reiškia, nemotyvuojate jų dalintis savo pastebėjimais ir negaunate naudos.

Pavyzdžiui, japonas, dirbantis „Toyota“ padalinio Šiaurės Amerikoje prezidentu, taikliai pastebėjo: „Jūs, europiečiai, dažniausiai susifokusuojate ties tais patobulinimais, kuriuos „nuleidžiate“ kolektyvui iš viršaus ir taip siekiate sutaupyti dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų. Tačiau kodėl į procesų tobulinimą mažai įtraukiate paprastus darbuotojus, kasdien dalyvaujančius įmonės veikloje ir galinčius pasiūlyti kad ir nedidelių patobulinimų, sutaupančių eurą ar dešimt? Jei įmonėje dirba šimtas darbuotojų ir kiekvienas įgyvendins nors ir nedaug sutaupančią idėją, per metus tai atneš tuos pačius šimtus tūkstančių.“

Taigi, patobulinimai organizacijose veikia ne tik „iš apačios į viršų“, bet ir priešinga kryptimi. Leiskite savo darbuotojams įgyvendinti idėjas, skatinkite dalintis, ką jie gali padaryti pigiau, greičiau ir geriau. Taip pat nepamirškite aptarti bendrų pergalių ir pasidalinti jomis su visais. Kaip pavyzdį norėtume paminėti sėkmingai veikiantį „Vilniaus degtinės“ kolektyvą, kuriame per metus kiekvienas darbuotojas įgyvendina vidutiniškai po 4 idėjas. Jų ekonominis efektas kasmet atneša po 150.000 eurų.

6. Disciplina. Galima ilgai ir daug kalbėti apie nuolatinį tobulėjimą, tačiau rezultatų pasiekiama tik kasdien atliekant sutartus darbus ir pamatuojant juos konkrečiais rodikliais. Kitaip tariant, tiksliai vykdant susitarimus ir kasdien matuojant, kas pasiekta. Praktika rodo, kad neretai suklumpama ties disciplina, kai įmonėje dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesilaikoma sutartų procedūrų ir kasdienio rodiklių aptarimo ritmo, kai vis dažniau nuskamba ir toleruojami pasiteisinimai „buvo kitų svarbių projektų“ ar „pritrūko laiko“.

7. „Lean“ įrankių naudojimas ir žinių trūkumas. Pastebėjome, kad nemažai įmonių vadovų aktyviai domisi informacija apie „Lean“ metodus ir noriai imasi juos taikyti. Kartais tiesiog susižavėdami kitų įmonių pavyzdžiais arba norėdami panaudoti „X matricą“ ar „Katą“. Tačiau tai turi nedaug prasmės, nes reikia daryti tik tai, ką išties verta daryti. O šiam žinojimui reikia kompetencijų.

8. Naudos skaičiavimas ir pergalių šventimas. Verslo esmė – pelnas ir finansinis efektyvumas, tad jeigu organizacija yra į tai orientuota, turi aiškiai identifikuoti, kurie procesai neleidžia pasiekti didesnio pelningumo. Ir parinkti pagal juos praktikas, leidžiančias efektyvinti organizacijos veiklą. Daug organizacijų pasiekia gerų rezultatų ir naudų, tačiau nesuskaičiuoja, kiek uždirbo iš įgyvendinto patobulinimo. Tuomet paklausiame: ar galėtumėte „Eurolygoje“ įsivaizduoti „Žalgirio“ rungtynes, kurioms pasibaigus negalėtume įvardinti, kas laimėjo? Todėl neretai kyla klausimas: jei galime sau leisti neskaičiuoti naudų, tai gal galime neskaičiuoti ir pelno? Taikliai pasakė žinomas vadybos konsultantas Edvardas Demingas: „Jei nesiremiate duomenimis, esate eilinis žmogus, turintis nuomonę.“

Tik pradėję fiksuoti ir nuolat komunikuoti pasiektus rezultatus, galėsite padėti organizacijai tobulėti, o komandos tikėjimą – stiprinti. Darbuotojams svarbu žinoti, kiek ir kodėl išaugo rezultatai. Be to, labai svarbu deramai atšvęsti pergales. Ne mažiau svarbu kaip ir išgirsti himną pelnius auksą olimpiadoje ar čempionate. Atšvęskite pergalę, aptarkite, kas ją lėmė. Ir komanda dar energingiau ir labiau įkvėpta imsis kito projekto.

9. Vadovai „politikai“ arba „Lean“ delegavimas kitiems. Organizaciją į sėkmę gali vesti tik lyderiai, tikintys, kad būtina tobulėti, ir kasdien tai įrodantys asmeniniu pavyzdžiu. Tik patys vadovai atsakingi už „Lean“ praktikų taikymą. Jiems tenka atsakomybė įkvėpti komandą pokyčiams, organizuoti darbą taip, kad iš karto pasimatytų problemos. Jie turi skatinti darbuotojus pranešti apie problemas ir nedelsiant ieškoti sprendimų, taip pat prisiimti atsakomybę už darbuotojų tobulėjimą.

Apibendrinant, dar kartą norėtųsi pabrėžti – nebijokite klaidų, vertinkite jas kaip galimybę tobulėti. Sėkmingiausios pasaulyje kompanijos įgudo kasdien pastebėti problemas, mokytis iš jų ir siekti vis geresnių rezultatų. Vienas žinomiausių efektyvumo praktikų Aleksandras Skotas pasakė: „Saugokitės, jei neturite problemų. Tada jums tikrai iškilo didelė problema“.

Komentaro autorius - Vidas Petraitis, Lean.lt vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Graikijos Santorino sala ieško būdų, kaip išsivaduoti iš turistų glėbio

Nenutrūkstama srove į Santorino salą plūstančios turistų minios verčia vietos valdžią ieškoti skubių...

Vadyba
2018.04.26
Didžiausios algos kovą: farmacijoje, statybose ir Lietuvą paliekančioje AIG 9

„Sodra“ paskelbė kovo mėnesio Lietuvos bendrovių mokėtas vidutines algas. Tarp dosniausių darbdavių praėjusį...

Vadyba
2018.04.26
Oro linijos siūlo darbą keliautojams – mokės 3.300 Eur 2

Islandijos pigių skrydžių „Wow Air“ siūlo darbą dviem žmonėms, kurie norėtų visą vasarą keliauti po pasaulį,...

Vadyba
2018.04.25
Pinigai už nieką visiems – neįmanoma ar neišvengiama Premium

Kiekvienam piliečiui kas mėnesį valstybės mokamos pajamos – vis dažnesnis pasaulio valstybių eksperimentas.

Finansai
2018.04.25
Energetikos ministerija pradėjo naujo IAE vadovo paiešką 

Energetikos ministerija trečiadienį pradėjo ieškoti naujo valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė (IAE)...

Vadyba
2018.04.25
Valstybinių miškų urėdijos padalinių vadovams mokės 1.799 Eur atlyginimą 8

Valstybinių miškų urėdija (VMU) paviešino, kokius atlyginimus mokės įmonės vadovams ir darbuotojams. 

Agroverslas
2018.04.25
BDAR: ką turi žinoti darbdaviai, kad išvengtų baudų Premium 2

Verslą gąsdinantis ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) aktualus kiekvienai įmonei, nes iš esmės...

Vadyba
2018.04.25
Sėkmės formulė: investuoja ne į plytas, o į žmones Premium

Kol įmonių investicijos apsiribos naujos įrangos pirkimu ir pastatų statymu, tol didesnio proveržio kuriant...

Vadyba
2018.04.25
Vadovų komunikacija: dažniausiai kalba Kristina Meidė, efektyviausiai – Dovilė Grigienė Premium 5

Vertinant įmonių vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per 2017 m. buvo cituojama Kristina Meidė,...

Rinkodara
2018.04.24
Suomija baigia garsųjį bazinių pajamų eksperimentą 11

Suomija 2017 m. pradėjo eksperimentą – kiekvieną mėnesį porai tūkstančių bedarbių suomių duoti po 600 Eur be...

Vadyba
2018.04.24
Atnaujino Registrų centro vadovo paieškas

Susisiekimo ministerija pradėjo dar vieną naujo Registrų centro vadovo paiešką.

Vadyba
2018.04.23
VŽ šaltinis apie „Barclays“ centro likimą: HR komanda Vilniuje vienintelė, jos „išjungti“ neišeina Premium 14

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ oficialiai kol kas nėra patvirtinęs jokios naujos grupės aptarnavimo...

Technologijos
2018.04.23
„Barclays“ darbuotojus greitai išgraibstys, bet reikia galvoti apie ateities investicijas Premium 29

Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ svarstymai mažinti darbuotojų skaičių – ne problema, nes 350 žmonių...

Technologijos
2018.04.23
Vadovų algos valstybės įmonėse: kiek uždirbs VMU direktorius Premium 2

Mariui Pulkauninkui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriui, mokamas 6.319 Eur mėnesinis atlyginimas.

Agroverslas
2018.04.23
„Civinity“ paskyrė naują vadovą

Pastatų administravimo įmonių grupė „Civinity“ naujuoju vadovu paskyrė Rimvydą Ramanauską bei atnaujino...

Vadyba
2018.04.23
Kodėl įmonei verta įdarbinti senjorus Premium 2

Žilstant visuomenei ir dramatiškai trūkstant darbuotojų, galbūt vertėtų atsigręžti į pensininkus ir pamėginti...

Vadyba
2018.04.23
Atlygio sistema: į ką įmonėms reikia atkreipti dėmesį

Kokia turėtų būti darbo užmokesčio sistema, kad darbuotojai būtų patenkinti, o organizacija justų naudą?...

Vadyba
2018.04.22
„Barclays“ svarsto atleisti arba perkelti apie 350 darbuotojų Premium 60

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ planuoja panaikinti arba perkelti apie 350 Lietuvoje esančių darbo...

Technologijos
2018.04.21
Kazino operatorius taiso reputaciją: valdybą papildė 3 moterimis

„Wynn Resorts“, kazino operatoriaus, valdybą papildė trys moterys. Toks sprendimas priimtas, kai ankstesnis...

Vadyba
2018.04.21
Kas yra prastas ir kas yra geras vadovas, pagal „Google“ 2

Technologijų milžinė „Google“ atliko vieną išsamiausių vadovų tyrimų, kuris atskleidė, kuo pasižymi...

Vadyba
2018.04.21

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau