Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kaip uberių amžiuje nebūti taksi

Publikuota: 2018-02-20
Česlovas Stanaitis,  IT sprendimų ir paslaugų UAB „Atea“ informacinių sistemų kūrimo grupės direktorius, perspėja, kad bet kurią verslo šaką gali ištikti taksi likimas. Bendrovės nuotr.
Česlovas Stanaitis, IT sprendimų ir paslaugų UAB „Atea“ informacinių sistemų kūrimo grupės direktorius, perspėja, kad bet kurią verslo šaką gali ištikti taksi likimas. Bendrovės nuotr.

Informacinės technologijos žaibo greičiu keičiasi pačios ir daro bene didžiausią įtaką tradiciniam verslui visame pasaulyje. Ieškant novatoriškų sprendimų ir juos įgyvendinant smulkiajam ir vidutiniam verslui naudinga įsiklausyti, ką pataria IT ekspertai, kuriems inovacijos yra kasdieninė duona. 

Tokios kompanijos kaip „Uber“ ar „AirBnB“ iš esmės keičia iki šiol nepajudinamais laikytus verslo modelius ir rinkos žaidimo taisykles. Vartotojai mokomi kitaip pirkti, kitaip keliauti, naujoviškai bendrauti ar iš esmės koreguoti maitinimosi įpročius, ir nė viena verslo sritis nėra apsaugota nuo pokyčių. Norėdamos išlikti tokiomis rinkos sąlygomis, smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės negali atsitverti senųjų įpročių ir saujelės lojalių klientų siena – užuot bijojus inovacijų naudingiausia jas prisijaukinti.

Česlovas Stanaitis,  IT sprendimus ir paslaugas teikiančios UAB „Atea“ informacinių sistemų kūrimo grupės direktorius, vardija pagrindines inovacijų kategorijas ir tvirtina,

kad naujoves sėkmingai kuriančių ar pritaikančių įmonių bendras bruožas – tikėjimas ir gyvenimas inovacijomis.

„Inovacijas galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas: kai kuriamas naujas produktas, kai ieškoma naujų verslo įrankių arba kai transformuojamas visas verslo modelis. Yra labai daug stratuolių, kuriančių unikalius produktus - nuo išmanių asistentų žvejams iki dviračių parkavimo sprendimų. Kaip IT paslaugų teikėjai domimės ir didesnėmis korporacijomis, kurios dažnai diktuoja tendencijas. Pavyzdžiui, viena karščiausių naujienų šiuo metu yra Pietų Korėjoje vykstančios žiemos olimpinės žaidynės, kuriose taip pat neišsiverčiama be inovacijų: greitojo čiuožimo rungtyje dalyvaujantys olandai treniruojasi vilkėdami „Samsung Smartsuit“ sportinius kostiumus, kuriuose įmontuoti itin jautrūs davikliai, fiksuoja sportininkų rodmenis ir perduoda juos tiesiai į trenerių „Galaxy S8” telefonus“, - pavyzdžiais kalba ekspertas.

Visgi, smulkesniam verslui kurti naujus produktus gana rizikinga.

„Sėkmė priklauso ne tik nuo darbuotojų, bet ir nuo vartotojų bei rinkos. Įdomu, kad naujiems produktams kurti lėšų dažnai atseikėjama tiesiog iš marketingo biudžeto. „Gartner“ atlikto tyrimo duomenimis, apie 10% savo marketingo biudžeto kompanijos skiria produktų inovacijoms. Tendenciją patvirtina ir „Google“ bei „Coca Cola“, 10% korporacijų marketingo biudžetų keliauja „tikrai naujiems“ produktams kurti“. - pasakoja p. Stanaitis.

Nenuostabu, kad sunkiausia transformuoti visą verslą ar net industrijos verslo aplinką - kaip minėtosios „Uber“ ar „AirBnB“.

„Dabar panašaus efekto tikimasi iš blokų grandinės technologijų (angl. „blockchain“) – jos atveria naujų galimybių efektyviau vykdyti transakcijas ir iki šiol neegzistavusių būdų teikti paslaugas bei plėtoti verslą“, - prognozuoja p. Stanaitis.

infogr.am::infogram_0__/PgAtkAN96EgiDI80rLLZ

Skatinti, o ne kontroliuoti

Inovacijų teoretikas ir kūrėjas Gijs van Gulfenas yra sakęs, kad vadovai inovavimo procesą siekia kontroliuoti – čia jis ir baigiasi; o lyderiai inovacijas sugeba skatinti – nuo to viskas prasideda. Pasak p. Stanaičio, pastarąjį kelią pasirinkę vadovai turėtų nepamiršti įmonėje puoselėti inovacijų kultūrą.

„Darbuotojams reikia suteikti sąlygas kurti, jų kūryba ir eksperimentai turi būti vertinami, o už sėkmę atlyginama. Tam reikia trijų dalykų. Pirmiausia, privalu sukurti idėjų generavimo, atrankos, tvirtinimo ir įgyvendinimo procesą. Pavyzdžiui, galima įrengti vietą – lentą ar net sukurti vidinį socialinį tinklą – kur darbuotojai galėtų rašyti savo idėjas. Tada sugalvokite, kaip tas idėjas aptarsite ir atrinksite. Jei įmonė maža, šiame procese gali dalyvauti visi darbuotojai, jeigu didesnė –  suburkite „inovacijų grupę“, jos neprivalo sudaryti vien vadovai. Tada ateina laikas idėją paversti produktu – realius resursus ir pasitikėjimą reikia patikėti konkrečiai specialistų grupei“, - idėjų pateikia p. Stanaitis. Antras žingsnis – įdiegti motyvacinę sistemą, už dalyvavimą inovacijų kūrimų veikloje skatinti materialiai.

„Gigantė „Google“ ir daug kitų iš jos besimokančių kompanijų turi inovacijų penktadienį -  dieną, kai darbuotojai pamiršta kasdienius darbus ir generuoja idėjas ar dirba su kūrybiniais projektais. Kitas būdas – darbuotojus skatinti materialiai už dalyvavimą procese pagal sutartus rodiklius: idėjų kiekį, patvirtintų idėjų procentą, dalyvavimą inovacijų grupėje“, – idėjų beria pašnekovas.

Galiausiai, reikia aplinkos, kuri būtų palanki inovacijoms kurti.

„Ji priklauso nuo veiklos srities – materialioms inovacijoms praverčia laboratorija, menams – studija, programoms kurti darbuotojui suteikiama laisvo laiko ir galimybė dirbti iš patogios vietos“, – siūlo p. Stanaitis. 

Pamatuota rizika

Ne visos įmonės noriai šoka į inovacijų traukinį, tačiau p. Stanaitis perspėja, kad per artimiausius penkerius metus išliks tik saujelė tų bendrovių, kurios neatsižvelgs į rinkos poreikį inovuoti.

„Įmonės turi suprasti, kad bet kurią verslo šaką gali ištikti taksi likimas. Žinoma, norint sukurti naujovę, reikia investuoti laiko ir pinigų. Taip pat svarbu prisiimti riziką – gali būti, kad inovacijos sukurti nepavyks, neišeis jos pritaikyti ar, galiausiai, uždirbti tiek, kad ji atsipirktų, - sako p. Stanaitis. - Inovacijų riziką mažina auganti kompetencija, tačiau jai įgyti taip pat reikia laiko ir pinigų. Visgi be inovacijų smulkusis verslas neįgis išskirtinumo ir nelaimės konkurencijos. Tokiu atveju išeitis – specializuotis.“

Ekspertas pataria realistiškai įvertinti turimas kompetencijas, išskirtinumus, motyvaciją ir pasirinkti vieną ar dvi sritis inovacijoms, o kitas sritis pirkti kaip paslaugą.

„Pasinaudoti kitų įmonių pastangomis specializuotis ir inovuoti savo srityse nėra bloga mintis. Sakykime, vidutinio dydžio baldų gamybos įmonėje dirba puikus baldų dizaineris ir ypač patyręs IT vadovas, jų kuriami nauji produktai stebina klientus, o IT procesai nuo pat įmonės veiklos pradžios veikia nepriekaištingai. Atrodo natūralu, kai baldų gamintojas pats gamina baldus. Bet įsivaizduokite, kad gamybą bendrovė pradeda pirkti kaip paslaugą, o pati koncentruojasi į tai, ką išmano geriausiai: visas jėgas skiria naujų modelių kūrimui ir darbui parodose, o IT skyrius imasi elektroninės prekybos tinklo, integracijos su prekybos partneriais, galbūt net pradeda taikyti „blockchain“ technologijas, kad tiekimo grandinėje įgytų konkurencinį pranašumą“, - neįprastą, bet logišką verslo modelį piešia p. Stanaitis. 

Keičiasi ir keičia

Tai – tik vienas pavyzdys, kaip glaudžiai dirbdami su IT specialistais, vadovai gali juos „išnaudoti“ ieškodami novatoriškų sprendimų.

„IT specialistai nuolat yra pokyčių sūkuryje, jie ypač imlūs naujovėms, jaučia pokyčių ritmą, laikinumas ir mokymasis jiems – komfortiška kasdienybė. Yra bendrovių, kurios šį privalumą „įdarbina“ ir IT vadovas pakviečiamas į valdybą, taip pat yra įmonių, kurių generaliniai ar finansų vadovai patys nusimano technologijose ir pripažįsta IT svarbą verslo sėkmei. Bet nemažai verslų vis dar neatsikrato požiūrio, kad IT skyrius tėra kaštų centras, ir kuriant verslo strategiją jis paliekamas nuošalyje, - sako ekspertas.

Nors situacija, anot p. Stanaičio, kasmet gerėja, daugiausia problemų vis dar kyla tada, kai vadovai ir IT specialistai nesusikalba ar net nesikalba tarpusavyje.

„Dažniausiai problemų kyla todėl, kad nėra dialogo. IT ir verslo vadovai kalba skirtingomis kalbomis. Neretai pasitaiko, kad tardamiesi su IT specialistais apie tai, kas šiems yra savaime suprantama, vadovai nesupranta esmės, nebegali tęsti diskusijos ir pasijunta lėtai mąstančiais neišmanėliais. Tada jie renkasi įprastą kelią – „technikus“ kviesti tik tada, kai reikės diegti technologijas. Taip IT skyrius atsiriboja nuo strateginių diskusijų“, - situaciją daugumoje įmonių nusako pašnekovas ir pataria tiesiog įdėti daugiau pastangų.

Vis tik abi pusės turėtų prisitaikyti, toleruoti kolegų kompetencijos spragas, stengtis perprasti viena kitos sritį.

„Geriausia – leisti daugiau laiko kartu, dažniau ištempti IT vadovą iš jam įprastos erdvės. Jei tokių galimybių nėra, IT vadovui patarčiau įmonės vadovo kuo dažniau klausinėti apie  produkto patrauklumą, atsipirkimą, rinkas, rinkodaros veiksmus, o pačiam dažniau kitų sričių specialistams papasakoti apie technologijas, išmokti techninius dalykus pristatyti paprasta žmonių kalba“, - pasakoja p. Stanaitis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IT dilema vadovui: pirkti ar samdyti Rėmėjo turinys 3

Vadovai Lietuvoje pradeda suprasti, kad verslo ir informacinių technologijų santykiai grįsti simbioze:...

2018.09.25
Kai vadovas žaidžia su ugnimi Rėmėjo turinys

Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas, yra pasakęs: „daugiausia rizikuoja tie, kas visai...

2018.09.18
Devyni pavojaus signalai smulkiajam ir vidutiniam verslui Rėmėjo turinys 8

Tarptautinės korporacijos gali skirti nemažai lėšų, kad užtikrintų, jog jų finansinė atskaitomybė tiksliai...

2018.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau