Framtidstro: kodėl švedai investuoja, o lietuviai taupo?

Skandinavijos šalių gyventojų investavimo kultūra laikoma pavyzdine. Neretai sakoma, kad švedai investuoja, o lietuviai taupo. Mat skandinavai daugiausiai orientuojasi į sprendimus, kurie didintų kapitalą ateityje. Tuo metu lietuviai dažniau siekia išsaugoti jau sukauptą turtą ir patogiau gyventi šiandien. Tai dideli žmonių mąstymo ir kultūrų skirtumai, ne vieninteliai, skiriantys mus nuo švedų. Švedišką požiūrį taikliai iliustruoja jų žodis framtidstro, kuris reiškia tikėjimą ateitimi. O ar mes ja pasitikime?

Investavimo kultūrą skirtingose šalyse formuoja daugybė veiksnių – nuo finansinio raštingumo, pasitikėjimo finansų sistema iki pajamų lygio, santaupų galimybių, ekonominės šalies raidos ir istorinių patirčių. Nors tiesiogiai lyginti skirtingų šalių investavimo kultūrą ne visada tikslu, galime panagrinėti tam tikrus ją formuojančius veiksnius ir gerąją rinkų praktiką. Dažnai Baltijos šalys lyginamos su Skandinavijos valstybėmis, kadangi jos laikomos pažangiu pavyzdžiu finansinio raštingumo ir investavimo srityje. Švediją palyginimui pasirinkau neatsitiktinai – ją su Lietuva sieja geografinis artumas ir bendras regionas, stiprūs ekonominiai ryšiai. Nepaisant to, investavimo kultūra tarp Lietuvos ir Švedijos gyventojų reikšmingai skiriasi.

Brandus pasitikėjimas kapitalo rinkomis

Švedijoje investavimo tradicijos formavosi laisvosios rinkos sąlygomis daugiau nei 150 metų, kartu su stipria socialinės gerovės sistema ir aukštu gyventojų pasitikėjimu institucijomis. Tuo metu Lietuva, priešingai, tik prieš kelis dešimtmečius perėjo iš centralizuotos planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, tad gyventojų finansiniai įpročiai vis dar vystosi, o pasitikėjimas finansų rinkomis yra žymiai mažesnis.