Technooligarchai. Demokratija nėra čekis iš rizikos kapitalisto

Šiose nuotraukose Atsuko Sato savo augintinį nufotografavo iš kelių kampų, pavyzdžiui, vienoje nuotraukoje Kabosu loja. Tačiau žymiausia nuotrauka tapo kadras, kuriame Kabosu užfiksuotas į savo šeimininkę žiūrintis tarsi įtariu, šiek tiek išsigandusiu žvilgsniu. 

Internetas Kabosu pastebėjo 2013 m., o tų metų pabaigoje šis šuo jau buvo žinomas ne kaip Kabosu, o kaip „Doge“ – sparčiai išpopuliarėjęs interneto memas, kurį interneto kultūrą dokumentuojantis portalas „Know Your Meme“ paskelbė populiariausiu 2013 m. memu.  

Pirminis prieš daugiau nei 12 metų išpopuliarėjusio „Doge“ memo formatas buvo paprastas – jame turėjo būti nuotrauka su šiba inu šunimi (dažnai tai būdavo būtent garsusis Kabosu kadras, bet vėliau formatas buvo pradėtas naudoti ir su kitomis šios veislės šunų nuotraukomis) ir tyčia gramatiškai netaisyklinga bei smarkiai supaprastinta anglų kalba, „comic sans“ šriftu užrašytu įsivaizduojamu vidiniu šuns monologu. Tokie žodžiai ar frazės kaip „wow“ ar „much scare“ tapo interneto folkloru. 

„Doge“ bei kitų memų proveržis ir laipsniškas tapimas populiariosios kultūros dalimi žymėjo ir savotišką lūžį. Tai paradoksali humoro forma – abstrakti, atvirai absurdiška, tyčia nesąmoninga ir tikslingai nejuokinga, ir būtent tai tampa kabliuku, sukeliančiu juoką.  

Toks humoras rezonavo tarp vyresnės tūkstantmečio ir tuomet dar augusios Z kartų. Tai buvo savotiška atsvara ankstesnių kartų humoro stiliui iš praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ar ankstyvų 2000-ųjų, kai kultūriniais fenomenais buvo tokios situacijų komedijos kaip „Sainfeldas“ ar „Draugai“ – serialai su aiškiais punchlineʼais ir juoko takeliais, kurie žiūrovams parodydavo, kada reikia juoktis. 

„Doge“ palaipsniui tapo absurdo simboliu. Skirtingai nei kiti virusiniai memai, „Doge“ po kelių mėnesių nemirė ir įgaudavo vis kitas formas. Tų pačių 2013 m. pabaigoje buvo išleistas „Dogecoinas“ – satyrinė kriptovaliuta, skirta tuo metu irgi savo įsčiose tebebuvusiam, bet vis daugiau susidomėjimo kėlusiam kriptovaliutų sektoriui pašiepti. 

Minėjau, kad „Doge“ ir interneto kultūra anuomet daugiausia buvo dešimtajame dešimtmetyje gimusių jaunų žmonių reikalas. Visgi, praėjusiam dešimtmečiui einant į pabaigą, į šią kultūrą vis labiau įsitraukė viena itin įtakinga figūra – Elonas Muskas, technologijų kompanijų „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių.  

2024-aisiais, sulaukęs 18-os, Kabosu mirė, bet „Doge“ yra gyvas iki šiol – tiesa, tokia forma, apie kurią 2013 m. turbūt nė nebuvo įmanoma pagalvoti. Dabar „Doge“ yra ne tik neatsitiktinai parinktas naujai įkurto ir E. Musko vadovaujamo JAV Vyriausybės efektyvumo departamento (angl. Department of Government Efficiency, DOGE) trumpinys; Amerikoje, Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, jis tapo ir savotišku technologijų oligarchų galios apogėjaus simboliu.  

Per D. Trumpo inauguraciją sausio 20 d. pirmose eilėse sėdėjo visas būrys technologijų kompanijų vadovų – čia, be E. Musko, kuris buvo didžiausias D. Trumpo kampanijos finansinis rėmėjas, kiti garbingi svečiai buvo „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „Apple“ vadovas Timas Cookas, „Google“ galva Sundaras Pichai, dėl ateities JAV kovojančio „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew. 

Vieta pirmose eilėse inauguracijoje buvo parūpinta ir „Meta“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui, kurį D. Trumpas dar 2024 m. pergalės rinkimuose atveju grasino įkišti į kalėjimą iki gyvos galvos, nes esą M. Zuckerbergas darė viską, kad 2020 m. prezidento rinkimus laimėtų Joe Bidenas. Vėliau, po 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo, kai D. Trumpo paraginti jo gerbėjai bandė sustabdyti sąžiningai ir demokratiškai išrinkto J. Bideno patvirtinimą JAV prezidentu, respublikonas iš feisbuko buvo pašalintas. 

Tačiau dabar „Meta“ įkūrėjas D. Trumpą liaupsina pasitaikius bet kokiai progai. Tad galima gana užtikrintai spėti, kad bent jau artimiausius ketverius metus belangė jam negresia. 

Jeigu iki 2020-ųjų kas nors būtų pasakęs, kad taip kaip „Doge“ memas bus vadinamas neformalus JAV vyriausybės departamentas, skirtas kapoti galvoms visuose biurokratiniuose lygiuose, kur tik to užsimanys niekieno neišrinktas turtingiausias pasaulio žmogus, būtumėte buvęs palaikytas bepročiu. Žmogui iš 2019-ųjų būtų sudėtinga paaiškinti ir tai, kaip progresyvumo oaze vadinto Silicio slėnio vadovai staiga susivienijo už kampanijos, kurios komanda ir pati galva, švelniai tariant, progresyviomis pažiūromis negarsėja. 

Tam, ko gero, galima rasti bent kelias priežastis. Pirmiausia didžiausių pasaulio technologijų bendrovių galia ir turtai toliau auga – 2021–2024 m. laikotarpiu „Big Tech“ kompanijų kapitalizacijos šovė pro stogą. Trilijonas, du trilijonai, trys trilijonai, o kada nors – ir keturi trilijonai, ko gero, nėra jų įverčių riba. 

Jeigu pažvelgsime į portalo companiesmarketcap.com agreguojamus duomenis, net 8 iš 10-ies vertingiausių pasaulio viešų bendrovių yra technologijų milžinės iš JAV, o viena iš ne amerikietiškų įmonių, Taivano lustų gamintoja TSMC, iš esmės skirta šių technologijų gigančių poreikiams patenkinti. 

2022 m. pradžioje atrodė, kad prie pasakiško augimo greičio pripratusiai „Big Tech“ atėjo gana sunkios dienos – baigiantis aktyviajai pandemijos stadijai, ėmė lėtėti jų augimo rodikliai, ne visos naujos investicijos atsipirko (laba diena, metavisata), pelningumas prastėjo, palūkanos ir makroekonominė įtampa didėjo, pradėjo ryškėti problemos, kilusios iš 2020–2021 m. įspūdingai augusios samdos. 

Verslas nebūtų verslas, jeigu į tokius dalykus tiesiog numotų ranka, tad Silicio slėnis atsidūrė iki tol nepažintoje žemėje – jį užliejo nematyto masto atleidimų banga. Technologijų vadovai galvas kapojo be jokio gailesčio. Atleidimus technologijų sektoriuje stebintis portalas layoffs.fyi 2022 m. priskaičiavo daugiau nei 165 tūkst., o 2023 m. – dar 264 tūkst. atleidimų. 

Didysis atsigavimas po negandų kupino laikotarpio prasidėjo 2022 m. pabaigoje, kai dirbtinio intelekto (DI) bendrovė „OpenAI“ išleido pokalbių robotą „ChatGPT“. Staiga generatyvinis DI tapo didžiausia technologijų tema, ko gero, nuo pat interneto atsiradimo. Nepaisydami aukštų palūkanų aplinkos, rizikos kapitalo investuotojai į generatyvinį DI merkė milžiniškus pinigus ir duodavo pritrenkiamus įverčius vos veiklą pradėjusioms DI kompanijoms, tikėdamosi kuo ankstesnėje veiklos stadijoje rasti kitą technologijų milžiną. 

Lustus generatyvinio DI duomenų centrams kuriančios „Nvidios“ kapitalizacija 2022 m. pabaigoje siekė apie 400 mlrd. JAV dolerių; dabar ši kompanija vertinama daugiau nei 3 trln. JAV dolerių. Galbūt mažiau, bet vis tiek įspūdingai generatyvinio DI viltys šokdino ir „Apple“, „Microsoft“, „Google“, „Meta“ ir kitų bendrovių akcijas. 

„Big Tech“ požiūrį į generatyvinį DI puikiai apibūdino „Amazon“ vadovas Andy Jassy. 

Pristatydamas paskutinio 2024 m. ketvirčio rezultatus ir 2025 m. planus, jis atskleidė, kad „Amazon“ šiemet yra suplanavusi net 100 mlrd. JAV dolerių kapitalo investicijų. Daliai investuotojų, ypač po to, kai pasirodė gerokai pigiau sukurtas Kinijos bendrovės „DeepSeek“ modelis, tokios investicijos galbūt jau darosi kiek nepatogios, bet A. Jassy juos ramino ir sakė – DI yra didžiausia galimybė per mūsų gyvenimą, todėl investicijos atsipirks. 

Aplink sukurti bendrąjį dirbtinį intelektą (angl. artificial general intelligence) siekiančias kompanijas it įkyrus uodas karštą vasaros naktį skraidė, zyzė ir ramiai miegoti neleido demokratai ir J. Bideno administracija. „Big Tech“ ji nervino dėl bent kelių dalykų: pirmiausia ji daug griežčiau žiūrėjo į konkurencijai kenksmingas didžiųjų praktikas ir jų įsigijimus. 

Patogiai vaikščioti neleidžiančiu akmenėliu absurdiškai turtingų technologijų bendrovių vadovų sportbačiuose tapo vos į ketvirtą dešimtį kopti pradėjusi Federalinės prekybos komisijos (FTC) pirmininkė Lina Khan.  

„FTC nori labai aiškiai pasakyti, kad įstatymuose nėra jokių išimčių“, – 2023 m. dėl DI plėtros perspėjo L. Khan. Ji teigė, jog FTC „atidžiai stebės ir sieks užtikrinti, kad pareiškimai apie inovacijas nebūtų priedanga laužyti įstatymus“. 

Demokratai buvo ta JAV politinė jėga, kuri norėjo šiek tiek pristabdyti generatyvinio DI plėtros arklius ir prieš lekiant į beatodairiškas lenktynes nors trumpai stabtelėti ir įsivertinti galimas rizikas. Blogiausiu atveju demokratai bent jau imitavo tai darantys. Štai pernai rugsėjį visas Kalifornijos valstijos legislatyvines institucijas perėjęs DI aktas dėl itin aktyvios technologijų lobistų veiklos krito paskutinėje stadijoje – jau atsidūręs ant demokratų gubernatoriaus Gavino Newsomo stalo. 

Reguliuotojai ir verslas, galima sakyti, yra prigimtiniai priešai – jų konfrontacija yra it natūrali būsena. Visgi apie kuo didesnes galimybes kalbame, tuo įtampa yra didesnė, todėl bet koks reguliuotojų bandymas kad ir šiek tiek pristabdyti DI sulaukdavo neigiamos reakcijos. Pavyzdžiui, Silicio slėnis aktyviai niekino Europos Sąjungą (ES), kuri tapo pirmąja DI reguliavimą įteisinusia jurisdikcija pasaulyje. 

Čia galimybę suuodė D. Trumpas, stojęs į dereguliacijos šalininkų pusę; jo kampanija suprato, kokia galinga jėga yra „Big Tech“. Tie keletas vyrų, sėdėję už D. Trumpo nugaros per jo inauguraciją, kontroliuoja „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir „TikTok“ – pagrindinius milijardų žmonių kasdienius bendravimo ir informacijos sklaidos kanalus, kurių veikimą lemia slapti algoritmai. Tai – kartais protu sunkiai suvokiama jėga, kurią D. Trumpo kampanija tiek 2016 m., tiek 2024 m. rinkimuose agresyviai naudojo savo naudai. 

O septynmyliais žingsniais link bendrojo DI žygiuojantis „Big Tech“ iš esmės pasakė – bet kas, tik ne demokratai. Tokie gudrūs lapinai kaip M. Zuckerbergas suprato ir tai, kad D. Trumpas iš esmės nėra tokia stipri figūra, kokia jį bando vaizduoti jo šalininkai. D. Trumpas yra pikta, smulkmeniška, kerštinga ir neprezidentiška asmenybė – tu esi arba su juo, arba prieš jį. Perteklinis liaupsinimas yra lengvas ir gana tiesus kelias į jo širdį, kuriuo nuėjo ir M. Zuckerbergas. 

Visiškai nesvarbu, kad prieš tai D. Trumpas tave norėjo įkišti į kalėjimą. Radikalūs prieštaravimai pačiam sau yra ir D. Trumpo modus operandi. Štai vasarį, kalbėdamas apie neva Amerikai žalingą prekybos sutartį su Kanada, jis išdrįso piktai paklausti, „kas, po galais, pasirašė šitas sutartis?“, nors atsakymas yra pats D. Trumpas. Dar visai neseniai kriptovaliutas vadinęs apgavyste, savo kampanijos metu pernai kriptoentuziastus jis maitino pažadais apie dereguliaciją bei federalinį bitkoino rezervą. Per pirmąją kadenciją siekęs uždrausti „TikTok“, dabar D. Trumpas sako gelbėjantis šį socialinį tinklą, kad įsiteiktų jaunesniems rinkėjams. 

Vis dėlto pažadais apie praktiškai nekontroliuojamą DI plėtrą, kuri iš esmės yra pagrindinis „Big Tech“ tikslas, JAV liaudies nenupirksi. Čia lyderystės ėmėsi E. Muskas, kuris nuo pandemijos pradžios vis aktyviau įsitraukė į Ameriką skaldančius kultūrinius karus. 

LGBT teisės. Rasizmas. Imigracija. Pandemijos valdymas. JAV užsienio politika. Visa tai tapo socialiniuose tinkluose kiauras dienas mirkstančio E. Musko kasdienybe. Dar 2022 m. pradžioje mūsuose liaupsintas už palydovinio interneto „Starlink“ tiekimą nuo Kremliaus gyvulių agresijos besiginančiai Ukrainai, E. Muskas, ypač po to, kai įsigijo „Twitter“, ėmė vis giliau lįsti į radikalios dešinės triušio olą, o po pernai vasarą įvykusio pasikėsinimo į D. Trumpą jau visiškai atvirai stojo į jo pusę. Labiausiai mus neraminti turėtų principas, kad kuo giliau į šią triušio olą lendi, tuo į gilesnę rusiškos propagandos purvo vonią kiši savo galvą. Pajutęs galią, E. Muskas dabar sėkmingai agituoja už prorusiškus radikalios dešinės veikėjus Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje – vienose svarbiausių mūsų sąjungininkių Europoje, o oficialiame inauguracijos renginyje susirinkusius pasveikino gestu, gąsdinamai panašiu į nacistinį saliutą. 

Jei tai atrodo kaip nacistinis saliutas ir jaučiasi kaip nacistinis saliutas – tai, ko gero, ir buvo nacistinis saliutas. 

Į kultūrinius karus galbūt ne taip aktyviai, bet įsitraukė ir kai kurie kiti technologijų vadovai. Štai M. Zuckerbergas, sausį prabilęs trampiška retorika, paskelbė, kad feisbuke nebebus faktų tikrintojų.  

„Google“ ir „Amazon“ pranešė atsisakančios savo DEI – įvairovės, lygybės ir įtraukimo (angl. diversity, equity, inclusion) – tikslų. Šį terminą tikru šėtonu laiko D. Trumpas ir jo šalininkai, kurie DEI geba suversti kaltę dėl bet kokio įvykio, ar tai būtų Baltimorės tilto avarija, ar sausio pabaigoje įvykęs dviejų lėktuvų susidūrimas ore netoli Vašingtono. 

Šios kompanijos tik dar kartą įrodė, kad jų vertybiniai stuburai lankstosi ta kryptimi, iš kurios pučia politinių permainų vėjas.  

Čia metas grįžti prie DOGE – E. Musko ir „Big Tech“ galios simbolio antrojoje D. Trumpo kadencijoje. Formalus šio D. Trumpo įsakymu įkurto padalinio tikslas yra neva „mažinti biurokratiją ir bereikalingas valstybės išlaidas“. Raudona lemputė dėl galimo interesų konflikto turėtų užsidegti kone iškart, nes E. Muskas ir jo bendrovės iš JAV vyriausybės gauna milžiniškas subsidijas. Tikimybė, kad DOGE galėtų nustatyti, jog „SpaceX“ subsidijos yra „bereikalingos išlaidos“, sakykime, yra arti 0 proc. 

Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis neseniai viename iš savo tinklaraščio įrašų tai, kuo užsiima DOGE, tiesiai pavadino paprasčiausiu valstybės perversmu. 

Tiesa, šis esą kitoks nei tie, kuriuos buvome matę iki šiol. Valstybės perversmą vis dar įsivaizduojame kaip fizinių pastatų, kuriuose yra įsikūrusios centrinės valdžios institucijos, užėmimą. Tačiau dabar, galiai esant labiau skaitmeninėje, o ne fizinėje erdvėje, DOGE dirbantys, jokios vyriausybinio darbo patirties neturintys 19–24 metų jaunuoliai iš E. Musko kompanijų, gavę savo vadovo instrukcijas ir apsiginklavę laikmenomis bei techniniu žargonu, siekia prieigos prie konfidencialių JAV vyriausybės duomenų.  

Vos pradėjęs darbus, DOGE ėmėsi brutaliai uždaryti humanitarinės pagalbos agentūrą USAID, kurią E. Muskas (be jokio aiškaus pagrindo) apkaltino „pinigų plovimu kairiosioms organizacijoms“. Šios agentūros darbuotojams priešinantis uždarymui, E. Muskas liepė „duoti DOGE vaikinams viską, ko jie prašo“. 

Kova su biurokratija ir vyriausybių neefektyvumu rezonuoja visur – netgi JAV, kuriose tos biurokratijos yra gerokai mažiau nei ES. Nors siekis efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą ir sudaryti geresnes sąlygas verslui yra sveikintinas, JAV jis įgauna pavojingą atspalvį. DOGE ir E. Muskas jaučiasi veikiantys absoliučios galios ir nebaudžiamumo sąlygomis. DOGE, kaip institucijos, teisėtumas yra mažų mažiausiai neaiškus, o vienintelis žmogus, kuriam atskaitinga ši agentūra, yra D. Trumpas. 

Juokas juokais, tačiau po kadaise nekaltu memu buvusiu pavadinimu dabar slepiasi vienas rimčiausių šių laikų Amerikos demokratijos egzaminų.  

Galima nuoširdžiai nekęsti biurokratijos, bet, matant Amerikos technooligarchų ir technologijų bičiulių įsigalėjimą, verta užduoti sau klausimą – galbūt visgi yra normalių priežasčių, kodėl valstybės aparatai veikia lėčiau ir mažiau efektyviai nei startuoliai? Su radikaliai kitu požiūriu atėję D. Trumpas ir E. Muskas akivaizdžiai niekina skaidrų demokratinį procesą, o Amerikos institucijas palaipsniui išmontuoti ėmėsi tam jokio aiškaus ir teisėto mandato neturinti pseudoorganizacija. Tai skamba kaip itin pavojingas precedentas. 

JAV dar iki D. Trumpo tarp dešiniųjų rinkėjų egzistavo pasakymas, esą „valstybę reikia valdyti kaip verslą“. Apibendrintai galima sakyti, kad DOGE laikais šis posakis įgavo dar kitokią formą – valdyti valstybę kaip startuolį, simboliškai valstybiniu lygiu įtvirtinant garsųjį „Facebook“ veiklos pobūdžio lozungą „Move fast and break things“. 

Tačiau valstybė nėra startuolis, kurį galima sužlugdyti ir po kelių mėnesių pradėti viską nuo balto lapo; demokratija nėra čekis iš rizikos kapitalisto, kurį galima sudeginti, ir niekas to labai nepajaus. Ar mielas šiba inu veislės šunelis Kabosu norėjo būtent to?