Lietuva sieks, kad šriftas „Palemonas“ būtų „Microsoft“ programose

Publikuota: 2018-07-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuva sieks, kad originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“ būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos bendrovės „Microsoft“ šriftų meniu.

Tai numatoma šią savaitę patvirtintose Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairėse. Už jas balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo šeši, 18 susilaikė.

Svarstant projektą Seime Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragino atsisakyti siekio įtraukti „Palemoną“ į „Microsoft“ šriftų meniu. 

„Tik­rai ge­rai, kad su­kur­tas lie­tu­viš­kas šrif­tas „Pa­le­mo­nas“, bet mes čia kal­ba­me apie vals­ty­bės po­li­ti­kos do­ku­men­tą – gai­res. Ir ja­me įra­šy­tas visiškai tech­ni­nis sa­ki­nys, kad moks­lo reik­mėms su­kur­tas ori­gi­na­lus lie­tu­viš­kas kom­piu­te­ri­nis šrif­tas „Pa­le­mo­nas“, ir siek­ti­na, kad jis bū­tų įtrauk­tas į pro­gra­mi­nės įran­gos ga­min­to­jos „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu. Vi­siš­kai tech­ni­nis punk­tas, dėl sa­vo kon­kre­tu­mo iš­kren­tan­tis iš ben­dro do­ku­men­to kon­teks­to“, – sakė politikas. 

Anot jo, da­bar šis šrif­tas gana pla­čiai nau­do­ja­mas.

Tuo metu kiti parlamentarai tvirtino, kad lietuviško šrifto neįtraukus į „Microsoft“ programas, jis būtų pasmerktas mirti.

„Tai nė­ra tik tech­ni­nis da­ly­kas. Šiam šrif­tui su­kur­ti bu­vo skir­ti di­de­li pi­ni­gai, ta­čiau šis šrif­tas nė­ra ofi­cia­liai įtrauk­tas į „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu, to­dėl ky­la sun­ku­mų. Tu­rė­tu­me siek­ti de­ry­bų bū­du, kad šrif­tas bū­tų įtei­sin­tas, nes bū­ti­na ska­tin­ti lie­tu­viš­ko rai­dy­no diegimą“, – tvirtino „valstietė“ Aušra Papirtienė.

Jos frakcijos kolega Stasys Tumėnas sakė, kad kiek­vie­nos vals­ty­bės pa­si­di­džia­vi­mas – tu­rė­ti sa­vo šrif­tą.

„Rei­kia tik no­ro Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės, kad jis pa­kliū­tų į „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu. „Mic­ro­soft“ va­do­vai yra pa­sa­kę, kad jeigu vals­ty­bė ne­pa­ten­ka į šrif­tų šim­tu­ką, ne­tu­ri jo­kių per­spek­ty­vų ir at­ei­ty­je bus iš­brauk­ta ap­skri­tai iš gy­va­vi­mo ir iš ge­og­ra­fi­jos. Taigi aš ma­ny­čiau, kad ši­tas įra­šy­mas su­da­ry­tų pui­kią ter­pę pa­si­rū­pin­ti mū­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei, kad „Pa­le­mo­nas“ at­si­ras­tų „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu“, – teigė jis.

Seimas nubalsavo, kad sakinys dėl „Palemono“ turėtų likti gairėse.

Ponas Steponavičius taip pat siūlė iš dokumento išbraukti punktą dėl lietuvių kalbos reglamentavimo darbo santykių srityje. Gairių projekte teigiama, kad dėl stiprėjančios migracijos ir demografinių pokyčių daugėja dvikalbių ar net keliakalbių įmonių, taip pat atsiranda vienakalbių tarptautinių įmonių, kurių darbo kalba yra ne lietuvių, todėl reikia aiškesnio šios srities teisinio reglamentavimo.

Anot Seimo nario, neįmanoma tarptautinei kompanijai nurodyti, kokia kalba turi bendrauti jos darbuotojai.

„Da­bar ban­dy­ti net su­re­gu­liuo­ti tarp­tau­ti­nė­se kom­pa­ni­jo­se, kaip įmo­nės vi­du­je žmo­nės kal­bės ir kad bū­ti­nai čia yra pro­ble­ma, ko­le­gos, pa­si­žval­gy­ki­te, ką da­ro ki­tos ša­lys. Jos džiau­gia­si, kai pri­trau­kia už­sie­nio spe­cia­lis­tų, ar jie bū­tų iš In­di­jos aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, ar dar iš ki­tur moks­lo cen­trų, ir ten daž­niau­siai yra nor­ma­lu, kad jie tar­pu­sa­vy­je skir­tin­gų tau­ty­bių dir­ban­tys žmo­nės kal­ba ne­bū­ti­nai lie­tu­vių kal­ba. Nė­ra čia pro­ble­mos ir ne­rei­kė­tų siek­ti per­dė­tai reg­la­men­tuo­ti“, – sakė jis.

Šiam pasiūlymui taip pat nepritarta.

Svarstydami gairių projektą parlamentarai pabrėžė, kad jos reikalingos už­tik­rin­ti vals­ty­bi­nės kal­bos po­li­ti­kos sta­bi­lu­mą iki 2022 me­tų.

„Gai­rės rei­ka­lin­gos, kad ne­pa­skęs­tu­me, ne­pra­ding­tu­me kos­mo­po­li­tiz­mo liū­ne, kad bū­tų iš­sau­go­tas lie­tu­viš­kas žo­dis, tar­mės, kad bū­tų iš­sau­go­ta lie­tu­viš­ko žo­džio var­to­se­na vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me, kad bū­tų ku­ria­ma, pri­žiū­ri­ma ter­mi­ni­ja“, – sakė p. Tumėnas.

Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės yra kalbos politikos planavimo dokumentas, kuriame nustatomi pagrindiniai artimiausių penkerių metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principai, tikslai, uždaviniai bei jų sprendimo būdai ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijai.

Gairėse pabrėžiama, kad valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šiaulių savivaldybėje tęsiasi atleidimų banga

Šiaulių m. savivaldybės meras pasirašė potvarkį dėl Marijaus Veličkos, administracijos direktoriaus...

Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Žemdirbių Meka – Kaune? 26

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Katovicuose susitarta dėl Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo priemonių 10

Beveik 200 šalių diplomatai Lenkijos Katovicų mieste šiąnakt pasiekė susitarimą dėl priemonių, kuriomis bus...

Verslo aplinka
2018.12.16
2018-ieji: amerikietiškų kalnelių metai Premium 2

„The Economist“ žurnalas kiekvieną gruodį sukuria viršelį, pilną pačių įvairiausių simbolių, – kartais tai...

Verslo klasė
2018.12.16
P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 20

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda ir I. Šimonytė – apklausa 14

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apklausa: populiariausi išlieka konservatoriai ir valstiečiai 4

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“, rodo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Mokytojų streikai kirto per S. Skvernelio reitingus 3

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo...

Verslo aplinka
2018.12.15
S. Skvernelis informaciją apie grėsmes perdavė ir V. Pranckiečiui, konservatoriams neduos  1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes perdavęs ir...

Verslo aplinka
2018.12.14
Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Iki kitos savaitės pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė turi apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą 2019...

Verslo aplinka
2018.12.14
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Valdantieji vėl bando prastumti LRT parlamentinio tyrimo išvadas 2

Seimo valdantieji vėl stumia prieštaringai vertinamų ir politizuotomis vadinamų Lietuvos nacionalinio radijo...

Verslo aplinka
2018.12.13
Seimas nebenori tirti padėties žemės ūkio sektoriuje

Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) neteks atlikti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

Verslo aplinka
2018.12.13
Ūkio ministerija dar kartą mažina verslo priežiūros institucijų skaičių 2

Nuo 2020 m. verslo priežiūros institucijų skaičius mažės nuo 55 iki 47. Tai numatančiam Ūkio ministerijos...

Verslo aplinka
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau