Lietuva sieks, kad šriftas „Palemonas“ būtų „Microsoft“ programose

Publikuota: 2018-07-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuva sieks, kad originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“ būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos bendrovės „Microsoft“ šriftų meniu.

Tai numatoma šią savaitę patvirtintose Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairėse. Už jas balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo šeši, 18 susilaikė.

Svarstant projektą Seime Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragino atsisakyti siekio įtraukti „Palemoną“ į „Microsoft“ šriftų meniu. 

„Tik­rai ge­rai, kad su­kur­tas lie­tu­viš­kas šrif­tas „Pa­le­mo­nas“, bet mes čia kal­ba­me apie vals­ty­bės po­li­ti­kos do­ku­men­tą – gai­res. Ir ja­me įra­šy­tas visiškai tech­ni­nis sa­ki­nys, kad moks­lo reik­mėms su­kur­tas ori­gi­na­lus lie­tu­viš­kas kom­piu­te­ri­nis šrif­tas „Pa­le­mo­nas“, ir siek­ti­na, kad jis bū­tų įtrauk­tas į pro­gra­mi­nės įran­gos ga­min­to­jos „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu. Vi­siš­kai tech­ni­nis punk­tas, dėl sa­vo kon­kre­tu­mo iš­kren­tan­tis iš ben­dro do­ku­men­to kon­teks­to“, – sakė politikas. 

Anot jo, da­bar šis šrif­tas gana pla­čiai nau­do­ja­mas.

Tuo metu kiti parlamentarai tvirtino, kad lietuviško šrifto neįtraukus į „Microsoft“ programas, jis būtų pasmerktas mirti.

„Tai nė­ra tik tech­ni­nis da­ly­kas. Šiam šrif­tui su­kur­ti bu­vo skir­ti di­de­li pi­ni­gai, ta­čiau šis šrif­tas nė­ra ofi­cia­liai įtrauk­tas į „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu, to­dėl ky­la sun­ku­mų. Tu­rė­tu­me siek­ti de­ry­bų bū­du, kad šrif­tas bū­tų įtei­sin­tas, nes bū­ti­na ska­tin­ti lie­tu­viš­ko rai­dy­no diegimą“, – tvirtino „valstietė“ Aušra Papirtienė.

Jos frakcijos kolega Stasys Tumėnas sakė, kad kiek­vie­nos vals­ty­bės pa­si­di­džia­vi­mas – tu­rė­ti sa­vo šrif­tą.

„Rei­kia tik no­ro Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės, kad jis pa­kliū­tų į „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu. „Mic­ro­soft“ va­do­vai yra pa­sa­kę, kad jeigu vals­ty­bė ne­pa­ten­ka į šrif­tų šim­tu­ką, ne­tu­ri jo­kių per­spek­ty­vų ir at­ei­ty­je bus iš­brauk­ta ap­skri­tai iš gy­va­vi­mo ir iš ge­og­ra­fi­jos. Taigi aš ma­ny­čiau, kad ši­tas įra­šy­mas su­da­ry­tų pui­kią ter­pę pa­si­rū­pin­ti mū­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei, kad „Pa­le­mo­nas“ at­si­ras­tų „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu“, – teigė jis.

Seimas nubalsavo, kad sakinys dėl „Palemono“ turėtų likti gairėse.

Ponas Steponavičius taip pat siūlė iš dokumento išbraukti punktą dėl lietuvių kalbos reglamentavimo darbo santykių srityje. Gairių projekte teigiama, kad dėl stiprėjančios migracijos ir demografinių pokyčių daugėja dvikalbių ar net keliakalbių įmonių, taip pat atsiranda vienakalbių tarptautinių įmonių, kurių darbo kalba yra ne lietuvių, todėl reikia aiškesnio šios srities teisinio reglamentavimo.

Anot Seimo nario, neįmanoma tarptautinei kompanijai nurodyti, kokia kalba turi bendrauti jos darbuotojai.

„Da­bar ban­dy­ti net su­re­gu­liuo­ti tarp­tau­ti­nė­se kom­pa­ni­jo­se, kaip įmo­nės vi­du­je žmo­nės kal­bės ir kad bū­ti­nai čia yra pro­ble­ma, ko­le­gos, pa­si­žval­gy­ki­te, ką da­ro ki­tos ša­lys. Jos džiau­gia­si, kai pri­trau­kia už­sie­nio spe­cia­lis­tų, ar jie bū­tų iš In­di­jos aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, ar dar iš ki­tur moks­lo cen­trų, ir ten daž­niau­siai yra nor­ma­lu, kad jie tar­pu­sa­vy­je skir­tin­gų tau­ty­bių dir­ban­tys žmo­nės kal­ba ne­bū­ti­nai lie­tu­vių kal­ba. Nė­ra čia pro­ble­mos ir ne­rei­kė­tų siek­ti per­dė­tai reg­la­men­tuo­ti“, – sakė jis.

Šiam pasiūlymui taip pat nepritarta.

Svarstydami gairių projektą parlamentarai pabrėžė, kad jos reikalingos už­tik­rin­ti vals­ty­bi­nės kal­bos po­li­ti­kos sta­bi­lu­mą iki 2022 me­tų.

„Gai­rės rei­ka­lin­gos, kad ne­pa­skęs­tu­me, ne­pra­ding­tu­me kos­mo­po­li­tiz­mo liū­ne, kad bū­tų iš­sau­go­tas lie­tu­viš­kas žo­dis, tar­mės, kad bū­tų iš­sau­go­ta lie­tu­viš­ko žo­džio var­to­se­na vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me, kad bū­tų ku­ria­ma, pri­žiū­ri­ma ter­mi­ni­ja“, – sakė p. Tumėnas.

Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės yra kalbos politikos planavimo dokumentas, kuriame nustatomi pagrindiniai artimiausių penkerių metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principai, tikslai, uždaviniai bei jų sprendimo būdai ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijai.

Gairėse pabrėžiama, kad valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau