Įteisino startuolių vizą

Daugiausiai pakeitimai liečia aukštos kompetencijos asmenis, kurie turi aukštojo mokslo diplomą arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinę patirtį. Šių pakeitimų reikalavę specialistai ir bendrovės VŽ yra pasakoję istorijas apie per didelę biurokratiją, klumpių sunešiojimui prilygstančius reikalavimus ir istorijas iš apsilankymų Migracijos departamente, kur dėl darbuotojų kompetencijos ne visada pavykdavo susikalbėti angliškai. Tokios priežastys, kaip įvardijo pats verslas, dalį įmonių vertė pasirinkti kitas valstybes arba registruotis, pavyzdžiui, Latvijoje ir dirbti Lietuvoje.

Palankiau atvykstantiems startuoliams

Vienas sunkiausių reikalavimų, kuriuos iki šiol turėjo įgyvendinti startuoliai, buvo įdarbinti bent 3 lietuvius arba šalyje nuolat gyvenančius užsieniečius. Tačiau į Lietuvą persikelia dalis bendrovių, kurias ir sudaro tik 3 darbuotojai, o tolimesnė komandos plėtra numatoma tik po metų ar dar daugiau. Todėl ši taisyklė ragino fiktyviai įdarbinti žmones tam, kad būtų atitinkama įstatymus. Tai pastebi ir Mantas Katinas, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

„Pradedančioms, perspektyvioms bendrovėms tai išpildyti sudėtinga: dalis tiesiog negalėjo tiek augti, kiti – dirbo su laisvai samdomais specialistais. Sukūrus atskirą procedūrą startuoliams ir atskyrus juos nuo kitų aplikantų, migracijos procedūros nebeturėtų būti kliūtis“, - pranešime komentuoja p. Katinas.

Įstatymo pataisos taip pat numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje startuoliams bus išduodamas 1 metams su galimybe jį pratęsti dar 1 metus.  O po dviejų metų butų galima kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovui ar akcininkui teisėtos veiklos pagrindu.

Dar vienas priekaištas iš verslo buvo leidimo išdavimo trukmė. Edmundas Balčikonis, UAB „Gudri antis“, vandančios platformą „TrackDuck“, vadovas, yra pasakojęs, kad jam pasakojęs, kad jo komandai migracijos dokumetų tvarkymas truko ilgiau nei metus. Bendrovės bendraįkūrėjai į Lietuvą norėjo persikelti iš Baltarusijos. Dabar numatyta, kad Startuolio viza bus išduodama per 2 mėnesius bendrąja tvarka arba 1 mėnesį skubos tvarka. Žinoma, yra valstybių, kuriose tai įvyksta dar greičiau, bet kalbinti iš ne ES šalių į Lietuvą atvykę pradedančiųjų bendrovių vadovai komentavo, kad toks laiko tarpas yra suprantamas ir užtektinai palankus.

Beje, Startuolių vizas jau turi tokios valstybės kaip Olandija, Danija, Prancūzija bei Izraelis.

Leis pritraukti užsienio specialistų

Asociacija „Infobalt“ pastebi, kad pataisos palengvins ir pavienių specialistų iš ne Europos Sąjungos šalių įdarbinimą Lietuvoje. Numatyta tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi bus išduodami greičiau, tai yra, per 1 mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų.

Asociacija skaičiuoja, kad informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje per metus įdarbinama apie 1.500-2.000 IT pakraipos specialistų, o su tokiais tempais Lietuvos aukštasis mokslas nespėja, beje, net ir numatęs padidinti valstybės finansuojamų studijų krepšelių skaičių šių specialybių studentams. „Šalies aukštosios mokyklos į darbo rinką kasmet išleidžia apie 1.000 informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo absolventų. Dalis studentų pasiūlymų įsidarbinti IRT įmonėse sulaukia dar 1-2 kurse, todėl studijų taip ir nebaigia. Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistema nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių IRT sektoriaus poreikių, o dabartinę padėtį būtina keisti kompleksinėmis priemonėmis. Tikiu, kad siūlomos pataisos yra išeitis iš susiklosčiusios situacijos, ilgainiui leisianti patenkinti IRT rinkos poreikius“, – migracijos palengvinimus komentuoja Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius.

Įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinama, kad Lietuvoje studijuojantis užsienietis bus atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, leidžiant tokiam asmeniui dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, ir dirbti galės nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų, kaip buvo nustatyta iki šiol. Taip pat nebereikės laikyti darbo rinkos testo užsieniečiams, kurie studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą baigė Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::71996e3e-c9e4-448a-97d6-a5564f17225d

Ilgai laukė

Startuoliai, kitos IT bendrovės ir tarptautinės organizacijos ne kartą kritikavo Lietuvą dėl per daug griežtų migracijos taisyklių.

„Verslo ir investicijų pritraukimas skamba daugiau kaip politinė deklaracija, neįgaunanti realaus programinio pobūdžio. Migracijos klausimai tame kontekste nenagrinėjami“, – spalio pradžioje konstatuota  Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro atliktoje studijoje „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“.

Šaltu dušu, privertusiu į tikrovę pažvelgti ne pro rožinius akinius, tapo baltarusių programuotojo Ramano Ulasau, žaidimų kūrimo verslą pradedančios bendrovės „JetCat Games Studio“ vadovo, interviu VŽ. Jis pareiškė, kad dabartinė migracijos tvarka Lietuvoje ir vietos valdininkų požiūris skatina čia ne plėtoti verslą, bet išvažiuoti.

 infogr.am::d9de91ef-8eb5-4a2c-981d-dd32e0132baf