Davidas Cameronas: britų valią reikia gerbti

Davidas Cameronas, šaliai vadovaus iki spalio. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Davidas Cameronas, britų premjeras, paskelbė, kad atsistatydina. „Aš manau, kad šaliai reikia naujos lyderystės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis. Visgi, p. Cameronas pabrėžė, kad iki spalio mėnesio toliau eis savo pareigas, o naujas partijos lyderis, kuris perims ir premjero postą, bus paskirtas spalio mėnesį konservatorių partijos suvažiavime.

„Britai balsavo už atsiskyrimą ir jų valią reikia gerbti, ji yra instrukciją, kurią būtina vykdyti“, – sakė p. Cameronas. Įdomu tai, kad premeras nurodė, jog 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, kurį aktyvavus prasideda derybos dėl išstojimo iš ES, aktyvuos jau naujasis šalies vadovas.

Tai reiškia, kad oficialiai su ES dėl JK išstojimu nebus pradėta derėtis dar kelis mėnesius. Neabejotinai užkulsiniai pokalbiai vyks. Šalies premjeras nurodė, kad šalis turi ruoštis deryboms su ES.

50-asis straipsnis numato išstojimo iš ES mechanizmą. Jis aktyvuojamas tada, kai šalies vyriausybė oficialiai (raštu) praneša Europos vadovų tarybai (EVT), kad nori atsiskirti.

Nuo to laiko, kai laišku informuojama EVT, prasideda dvejų metų pereinamasis laikotarpis, tuo metu visa ES teisė ir įsipareigojimai toliau galioja JK. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu tam pritaria visos ES narės.

Pereinamuoju laikotarpiu JK su ES derėtųsi dėl išstojimo sąlygų ir naujų bendradarbiavimo, pirmiausia ekonomikos srityje, principų.

Pagrindiniu kandidatu užimti premjero postą įvardijamas Borisas Johnsonas, p. Camerono bendrapartietis ir buvęs Londono meras (2008–2016 m.). Jis buvo kampanijos pasisakančios prieš narystę ES veidas.

Ponas Cameronas spaudos konferencijos metu mėgino nuraminti panikuojančias rinkas. „Užtikrinu rinkas ir investuotojus, kad mūsų ekonomika yra stipri iš pamatų“, – sakė jis.

Jis taip pat ramino ir ES piliečius gyvenančius JK užtikrindamas, kad pastarieji jokių pokyčių nesulauks. Tą patį pažadėjo ir maždaug 2 mln. britų gyvenančių kitose ES valstybėse. Turime ruoštis deryboms su ES. Tam prireiks stiprios lyderystės.

Konservatorių skilimo potencialas

VŽ rašė, kad ekspertai stebėdami rinkiminės kampanijos batalijas, kuriose netrūko asmeniškumų prisiminė 1975-ųjų referendumo dėl šalies narystės Europos Bendrijoje atomazgą. Paradoksalu, tačiau tada konservatoriai vieningai palaikė narystės idėją, o leiboristai, šiandieniniai politiniai jų oponentai, buvo pasiskirstę į dvi stovyklas.

Kampanijoje išryškėję nesutarimai tęsėsi iki 1981 m., kai dalis leiboristų atskilo ir tapo Socialdemokratų partija. 1988 m. ši politinė jėga susijungė su liberalais ir tapo liberaldemokratais. Jie 2010–2015 m. valdė šalį koalicijoje su konservatoriais.

„Taigi jau yra precedentas. Dabartinėje kampanijoje išlieta daug kraujo. Po balsavimo bus sunku tiesiog sušluoti viską po kilimu ir apsimesti, kad nieko neįvyko“, – į šimtmečių tradicijas menančios partijos skilimo potencialą atkreipia dėmesį Timas Haughtonas, Birmingamo universiteto Europos studijų lektorius.

„Brexit“ atveju atsiras naujas įtampos šaltinis, dar labiau skaldantis susipriešinusią partiją: bus naujo partijos lyderio rinkimai, o jie visada išryškina skirtumus, taigi užvirs dar viena politinė kova“, – atkreipia dėmesį p. Haughtonas.

Komentarai