Ekonomistai: šiemet Lietuvos BVP augimas išsikvėps

Publikuota: 2018-01-30
VŽ montažas
VŽ montažas

Itin sparčiu pernykščiu augimu pradžiuginęs Lietuvos BVP, šiemet turės mažiau priežasčių išlaikyti tokį patį tempą. Koją kiš keli veiksniai, tačiau jų neigiamą įtaką mažins grįžtančios ES investicijos, prognozuoja Lietuvos ekonomistai.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos ekonomika paaugo 3,9% – sparčiausiai nuo 2011 m. Šiems metais Lietuvos bankų ir institucijų ekonomistai pateikia skirtingas prognozes, tačiau jos visos yra kuklesnės už praėjusių metų rodiklį.

nuotrauka::1left

Optimistiškiausią perspektyvą brėžia „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.   

„Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis“, – išplatintame komentare teigia p. Grajauskas.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5%, o 2019 m. – 3,4%.

Anot jo, nors trečią praėjusių metų ketvirtį buvo nerimo ženklų, skatinusių nuogąstavimus, kad vidaus vartojimas gali sulėtėti, jie nepasitvirtino – per paskutinius tris 2017-ųjų mėnesius šis rodiklis sugrįžo į augimo vėžes.

„Danske Bank“ šiemet prognozuoja tolesnį vartojimo augimą – jis sieks beveik 4%. Šį rodiklį pirmyn stums augančios gyventojų pajamos ir lėtesnė nei pernai infliacija.

Bankas teigia, kad 2017 m. maždaug 8% augęs darbo užmokestis šiemet turėtų išlaikyti panašų tempą, o infliacija turėtų siekti 3,2%.

„Praėjusieji metai buvo kaip niekad geri Lietuvos eksportuotojams. Iš viso eksportas augo daugiau kaip 12% ir tai buvo geriausias rodiklis Europos Sąjungoje“, – teigia p. Grajauskas.

Pasak analitiko, šiemet tokias pat eksporto augimo apimtis išlaikyti bus sunku, tačiau sąlygos pardavimams užsienyje vis dar bus palankios, nes 2018-ieji žada būti vieni geriausių pokrizinių metų pasaulio ekonomikai – vienu metu atsigauna visos pagrindinės rinkos.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet matysime aktyvesnę įmonių valdžios investicinę veiklą, nes Lietuvą pasieks didžioji dalis struktūrinės ES paramos, skirtos dabartiniam finansiniam laikotarpiui, iš viso – 6,7 mlrd. Eur.

Galėjome augti sparčiau

Lietuvos spartų augimą lėmė geri paskutinio ketvirčio rezultatai, o prie plėtros prisidėjo palanki užsienio prekybos raida, teigia Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.

nuotrauka:: 4right

„Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimą vėsins tebemažėsiantis dirbančiųjų skaičius ir vangesnė užsienio paklausa“, – teigia p. Imbrasas.

Tęsinys po grafiku.

infogr.am::infogram_0_ab46675d-b764-4fdd-810d-148534bba4f8

Ekonomistas pažymi, kad statyba taip pat reikšmingai prisidėjo prie BVP augimo.

„Nors 2016 m. statyboje sukuriama pridėtinė vertė sumažėjo beveik 8%, tačiau 2017 m.viduryje ji jau augo panašiu tempu. Metų pabaigoje statyboje sukuriama pridėtinė vertė turėtų dar labiau ūgtelėti“, – sako p. Imbrasas ir prideda, kad didesnis ES investicijų srautas dar labiau pagyvins šį sektorių.

Lietuvos banko vertinimu, 2018 m. mūsų šalies ekonomika augs lėčiau, tačiau ir toliau ji augs pakankamai sparčiai – 2,8% BVP.

„Tam didžiausią įtaką turės dvi priežastys. Visų pirma – užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augs vangiau nei 2017 m., o tai apsunkins Lietuvos eksportuotojų galimybes toliau didinti pardavimų apimtį. Antroji priežastis – toliau mažėsiantis užimtųjų skaičius ir lėčiau kilsiantys atlyginimai ribos namų ūkių vartojimo augimą“, – aiškina p. Imbrasas.

Tačiau jis pažymi, kad minėtų veiksnių nepalankų poveikį iš dalies turėtų atsverti atsigausiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai, prisidėsiantys prie spartesnio investicijų augimo.

Ekonomikos suaktyvėjimą juto ne visi

Nors pernykštė ūkio plėtra džiugino ekonomistus ir politinį elitą bei sunešė gausų mokesčių derlių, reikšmingą ekonomikos pagyvėjimą juto toli gražu ne visi visuomenės sluoksniai, teigia „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

nuotrauka::2right

„Pirma, statistiniu gyvenimo gerėjimu mėgautis trukdė įsibėgėjusi infliacija. Didžiausias kainų padidėjimas ES apkramtė realaus darbo užmokesčio prieaugį, mažino vartotojų perkamąją galią ir degino santaupas. Be to, nors Statistikos departamentas fiksavo sparčiausią atlyginimų kilimą nuo bumo laikų prieš 2009 m. krizę, jie didėjo tik daliai gyventojų, tuo tarpu vartotojų kainų augimas palietė visus“, – aiškina ekonomistė.

Kita priežastis, kliudžiusi pajausti ūkio plėtros privalumus, – ryškūs pajamų ir regioniniai skirtumai, sako p. Genytė-Pikčienė.

„Didžiųjų miestų ir regionų gyventojų atskirtis ekonominiu pakilimu tik ryškėja, nes regionuose darbo rinka nėra pakankamai efektyvi, darbuotojai turi daug mažiau derybinės galios išsireikalauti aukštesnį atlyginimą, ar manevro laisvės keisti darbdavį ir tuo pasigerinti finansines sąlygas“, – sako ji.

Analitikė pastebi, kad ryškėja takoskyra tarp pajamų augimo viešajame ir privačiame sektoriuje. Esą privataus sektoriaus atstovai jautriau reaguoja į darbuotojų trūkumą. Norėdami juos prisivilioti ar išlaikyti, yra priversti siūlyti konkurencingą atlygį.

„Tuo metu viešajame sektoriuje rinkos dėsniai neveikia, pakeisti darbdavį, ar daryti įtaką savo asmeniniu įdirbiu finansinio įvertinimo kartelei yra daug sunkiau, neretai darbo užmokestis kyla tik tada, kai problema pratrūksta streikais“, – aiškina p. Genytė-Pikčienė.

Kertiniai barjerai šių metų ekonominei plėtrai bus nepakankamas investicijų lygis, darbo jėgos stygiaus ir jos brangimo problema, prognozuoja „Luminor“.

„Tai ribos verslo manevro laisvę bei konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Dėl šių priežasčių mūsų komanda tikisi konservatyvesnio scenarijaus ir šiems metams prognozuoja lėtesnę nei pernai 2,8% ekonominę plėtrą“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Vartojimo įpročiai išsiskyrė

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, teigia, kad riziką šių metų BVP augimui gali kelti vidaus vartojimas.

nuotrauka::3left

SEB prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis padidės 7%,  tai yra, truputį mažiau negu praėjusiais metais, tačiau vidutinė infliacija taip pat bus šiek tiek lėtesnė – 2,8% (2017 m. – 3,7%).

„Lemiamą reikšmę turės gyventojų disponuojamų pajamų paskirstymas vartojimo ir taupymo tikslais. Pastebėta, kad mažiausiai uždirbantys namų ūkiai turi didžiausią ribinį polinkį vartoti, t.y. didžiausią kiekvieno papildomo euro dalį skiria būtent vartojimo prekėms“, – teigia p. Nausėda.

Ekonomistas pažymi, kad minimali mėnesio alga 2018 m. yra padidinta nuo 380 iki 400 Eur, arba 5,3%. Tai yra mažesnė suma negu vidutinis darbo pajamų didėjimas šalies ūkyje.

„Nors mažai uždirbantys gyventojai gaus papildomos naudos dėl sumažėjusios gyventojų pajamų mokesčio naštos, apskritai jų finansinė būklė gerės, švelniai tariant, ne sparčiau negu likusių kitų namų ūkių“, – teigia p. Nausėda.

SEB bankas nekeičia savo 2018 metų prognozuojamų BVP plėtros ir vidutinės infliacijos rodiklių, kurie atitinkamai yra 3,2% ir 2,8%.

„Swedbank“ anksčiau šį mėnesį  taip prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2%, o algos – 7%. Tačiau „Swedbank“ teigia, kad šiais metais infliacija sieks 3,3%. Bankas teigia, kad BVP lėtės dėl darbo jėgos trūkumo bei apribotų pajėgumų, tačiau jų neigiamą efektą iš dalies kompensuos namų ūkių vartojimas bei atsigaunančios investicijos.

[infogram id="f24150d8-9f59-4164-a143-77f2b6de2e92" prefix="anu" format="interactive" title="BVP prognozė"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau