Lietuvos BVP 2017-aisiais peršoko prognozes

Augimas buvo gerokai spartnesnis

„Įvertinęs turimus statistinius duomenis ir pritaikius ekonometrinius modelius“, antradienį Statistikos departamentas paskelbė pirmuosius duomenis apie 2017-ųjų ekonomikos augimą. Jis gerokai viršijo visas skelbtas prognozes ir siekė 3,9%

2016 m. Lietuvos BVP augo 2,3%, 2015-aisiais – tik 2%.

Prieš du-tris mėnesius Finansų ministerija ir Lietuvos bankas prognozavo, kad 2017 m. BVP padidės apie 3,6%. Komercinių bankų ekspertai spėjo, kad pernykštis ūkio augimas gali siekti apie 3,6-3,8%.

Pranešta, kad 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 10,9 mlrd. Eur Palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 1,5%. Palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 3,6%.

Vilija Lapėnienė, Statistikos departamento generalinė direktorė, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje apie pagrindinius šalies ekonominius ir socialinius rodiklius tvirtino, kad 2017 m. BVP augimo tempas padidėjo dėl paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimo, taip pat dėl gerokai padidėjusio eksporto bei dėl labai spartaus visos ekonomikos augimo pernai pirmojoje metų pusėje.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="ab46675d-b764-4fdd-810d-148534bba4f8" prefix="GW6" format="interactive" title="Verslo aplinka: Lietuvos metinis BVP augimas"]

Gyventojų toliau mažėja

Ponia Lapėnienė taip pat paskelbė, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo fiksuota 3,9% metinė infliacija. Vartojimo prekės pernai pabrango 3,4%, paslaugos – net 5,3%.

„Infliaciją lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų, su būstu susijusių prekių ir paslaugų, dujų ir kito kuro, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainų padidėjimas“, – sakė ji.

2016-ųjų metinė infliacija buvo 1,7%.

Pernykštė infliacija Lietuvoje didžiausia Europos Sąjungoje – 2017-ųjų infliacija ES sudarė 1,7%, euro zonoje siekė 1,5%.

Per trejus metus nuo euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 5,6%, iš jų prekių – 3,2%, paslaugų – net 13,3%.

Statistikai skaičiuoja, kad pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas bruto (iki mokesčių), įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2016 m. padidėjo apie 8,5% ir sudarė 840 Eur.

Išankstiniais duomenimis, bendras gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2,81 mln., per metus sumažėjo apie 37.000, t. y. maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Marijampolėje. Gyventojų skaičius mažėja dėl nemenkos emigracijos ir vis dar neigiamo demografinio balanso. „Visuomenė sensta. O išvažiuoja daugiausiai darbingo amžiaus žmonės“, – konstatavo Statistikos departamento vadovė.

Algų didėjimą „suvalgo“ infliacija

Užimtų gyventojų skaičius Lietuvoje 2017 m. buvo 1,355 mln. arba apie 0,5% mažiau nei 2016-aisiais. Nedarbo lygis šalyje siekė 7,1% arba apie 0,8% mažiau nei 2016 m.

Pernai prekių eksportas padidėjo 17,3% iki 26,5 mlrd. Eur, importas – padidėjo 16,3% iki 28,7 mlrd. Eur. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,2 mlrd. Eur. Maždaug penktadaliu, statistikų duomenimis, padidėjo paslaugų eksportas.

„Vertinant pagrindinių ekonomikos rodiklių pokyčius pastaraisiais metais, akivaizdu, kad BVP išlaiko teigiamą augimo tempą, mažėja nedarbo lygis, auga realus darbo užmokestis. Tačiau dėl 2017 m. padidėjusios infliacijos namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos augo lėčiau“, – atkreipė dėmesį p. Lapėnienė.

2017 m. detalesnį BVP įvertį ir kitus ekonominius rodiklius Statistikos departamentas paskelbs šiemet kovo 1 d. Tačiau tuomet paskelbti skaičiai jau paprastai nelabai skiriasi nuo pirmųjų įverčių, paskelbtų antradienį.

Prognozuojama, kad 2018 m. šalies BVP padidės 2,9%, 2019 m. – 2,5%, 2020 m. – 2,4%. Tad jau konstatuojamas BVP augimo lėtėjimas.

[infogram id=“47ff72c0-fc4d-45f9-a699-34597c5e3ae6“ prefix=“bfT“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos metinis BVP augimas ketvirčiais“]