2017-11-16 07:30

Bėgdami ratu proveržio nesulauksime

 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vyriausybės euforija dėl BVP augimo neblėsta, tačiau realiai matyti, kad Lietuva auga per lėtai ir praktiškai stovi vietoje – atsilikimas nuo ES senbuvių nemažėja, o kai kurios Rytų Europos šalys lietuvišką augimą lenkia dvigubai. Valdantieji neturi ambicijų paspartinti Lietuvos augimą tiek, kad šalis bent per žingsnį būtų ES senbuvių priešakyje.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos BVP augimas sulėtės – nuo 3,6% šiemet iki 2,8% kitąmet. Ekonomistai tikina, kad mūsų šalies ekonomika 2018 m. lėtės dėl vangesnės lietuviškų prekių bei paslaugų paklausos ir mažėjančio darbuotojų skaičiaus. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2020 m. darbo jėga Lietuvoje mažės po 1–1,5% per metus. „Tačiau mažėjant darbuotojų skaičiui Lietuvos ekonomikos augimas neturėtų įstrigti ties 0%, nes ūkio raidą lemia ne tik darbuotojų skaičius, tačiau ir jų darbo našumas“, – aiškina Darius Imbrasas, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Iš tiesų, ne kas būtų, jei ekonomikos augimas įstrigtų ties 0%, tačiau ir neva optimistiškesnės prognozės ne tokios jau viliojančios. Aišku, turime džiaugtis, kad BVP vis dėlto auga, – tačiau tai labiau teorinis augimas, nes iš tikrųjų jo kaip ir nėra. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo sparčiau nei vidutiniškai 28-iose Bendrijos valstybėse. Pabrėžiame – vidutiniškai. Tačiau tereikia pažvelgti į kai kurias Rytų Europos valstybes, kad suprastume: Lietuva praktiškai stovi vietoje, jos augimas yra per lėtas. Kaip rašo „The Economist Espresso“, Vengrijos BVP augo 3,7%, Lenkijos – 4,2%, Čekijos – 4,3%, Rumunijos – 5,7%. Latvijoje metinis augimas siekė 6,2% ir buvo vienas sparčiausių Bendrijoje.

Tad visiškai nesuprantamas šventiškas Lietuvos Vyriausybės džiugesys, jei minėtos valstybės demonstruoja kur kas spartesnį augimą. Deja, nemažiname atsilikimo nuo ES senbuvių: jei turėsime omenyje, kad jų augimas siekia po 2,5%, tai Lietuva, judėdama tokiu pačiu pagreičiu, ir toliau trypčios atsilikdama arba tiek pat, arba vis daugiau.

Pasiteisinimų rasti labai lengva: pirmiausia pirštu bedama į prastėjančią demografinę būklę. Tačiau kažkodėl Japonijos ekonomikos plėtrai nekliudo senstanti visuomenė. Kaip ir Vokietijai... Kita vertus, gal lygiuotis reikėtų net ne į ES, juolab vidurkį, o, pavyzdžiui, į Kinijos BVP augimą? Ar išsikelti tikslą augti bent po 5% kasmet? Galbūt tik tada gyventojai pajustų realius pokyčius... Jau šiandien norime gauti tokius atlyginimus, kokius gauna ES senbuvių valstybių piliečiai, – atlyginimai pamažu auga, tačiau darbo našumas didėja vangiai. Valstybės politika turėtų skatinti sprendimus, kurie būtų nukreipti į darbo našumo didinimą. BVP augimas kitąmet lėtės – ar mąstoma apie katalizatorių? O juk norime gyventi kaip skandinavai...

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai viešėdami Lietuvoje perspėjo Vyriausybę, kad įžvelgia riziką dėl spartaus darbo užmokesčio augimo Lietuvoje, šis pastaruoju metu viršija produktyvumo augimą. Tą riziką dar labiau padidintų tolesnis minimalios mėnesio algos didinimas – tai gali pakenkti šalies konkurencingumui.

VŽ nuomone, valdantieji neturi ambicijų siekti, kad Lietuva pralenktų ES senbuvių ekonomikos augimo tempą, – bent vienu žingsneliu pirmyn. Juolab kad šiuo metu susiklostė kaip niekad palanki aplinka (įskaitant ir geopolitinę) – euro zona atsigavo, tikėtina, kad ji augs dar kelerius metus. Pakilimas euro zonoje prisideda prie viso pasaulio ūkio augimo. Būtų didžiulė klaida tuo nepasinaudoti skatinant įspūdingesnį šalies ekonomikos šuolį.

52795
130817
52791