2016-07-15 22:33

Baigtas dar vienas TTIP raundas: dėl „Brexit“ apsukų nemažina

Ignacio Garcia-Bercero (kairėje), vyriausiasis ES derybininkas, ir Danas Mullaney, vyriausiasis JAV derybininkas. Francoisas Lenoiras („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ignacio Garcia-Bercero (kairėje), vyriausiasis ES derybininkas, ir Danas Mullaney, vyriausiasis JAV derybininkas. Francoisas Lenoiras („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Briuselyje liepos 15 d. pasibaigė 14-asis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (TTIP) raundas. Tiek ES, tiek JAV tarptautinė prekyba yra tapusi kontroversišku klausimu ir įsipina į protesto nuotaikas, kurstomas antiglobalistų abejose Atlanto pusėse. Mėginama atsakyti ir į klausimą, kaip britų sprendimas trauktis iš ES gali paveikti derybų eigą.

Šis derybų raundas laikomas svarbiu siekiant iki 2016 m. pabaigos padėti tašką derybose dėl precedento savo apimtimi neturinčio laisvos prekybos susitarimo tarp ES ir JAV.

Derybų raundo kulminaciją žyminčios baigiamosios spaudos konferencijos metu Ignacio Garcia-Barcero, ES vyriausiasis derybininkas, ir Danas Mullaney, JAV vyriausiasis derybininkas, sutartinai sakė, kad ambicija išlieka derybas baigti šiais metais, tačiau tam prireiks daug politinės valios.

Šis raundas turės esminės įtakos rugsėjo 23 d. Bratislavoje vyksiančiam prekybos ministrų susitikimui, kuriame pastarieji turės priimti sprendimą, ar beveik lygiai prieš trejus metus prasidėjusiose derybose padaryta pakankamai pažangos, kad būtų galima pereiti į baigiamąją stadiją.

Iki rugsėjį vyksiančio susitikimo Cecilia Malmstrom, ES prekybos komisarė, ir Michaelas Fromanas, JAV prekybos įgaliotinis, ketina susitikti dar kelis kartus, darbą tęs ir derybininkų komandos.

„Brexit“ derybų nestabdo

ES ir JAV atstovai patikino, kad „Brexit“ iš esmės nekeičia situacijos. „Nepaisant „Brexit“, strateginis ir ekonominis TTIP pagrindas išlieka stiprus“, – sakė p. Mullaney.

Tačiau jis pripažino, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas paliko žymę. „JK yra mūsų didžiausias rinka paslaugoms, čia taip pat yra 25% potencialių viešųjų pirkimų galimybių“ – sakė JAV diplomatas.

Taip pat 2015 m. JAV eksportas į JK sudarė daugiau negu 56 mlrd. USD, tai yra apie 21% viso eksporto į ES, taip pat į JAV importuota prekių už 58 mlrd. USD, tai yra apie 13% viso importo iš ES.

Pristatydamas derybų eigą p. Garcia-Barcero pažymėjo, kad yra sutarta dėl maždaug 97% tarifų panaikinimo, o ant stalo jau guli abiejų šalių pozicijos, liečiančios beveik visus sutarties klausimus.

VŽ rašė, kad iš Lietuvos į JAV eksportuojamiems pieno produktas gali būti taikomas maždaug 18–22% tarifas. Didesni nei 10% muitų tarifai taikomi konditerijos gaminiams iš cukraus ir daliai tekstilės produkcijos. Kitų sektorių gaminiai apmokestinami maždaug 0–6% tarifu. Duomenis pateikia konsultacijų bendrovė „Smart Continent“.

Šiame raunde ES pateikė savo pozicijas dėl 10 sektorių, įskaitant energetiką. Bendrijos pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad JAV panaikintų visus apribojimus suskystintų gamtinių dujų eksportui. Ponas Mullaney pažymėjo, kad JAV derybininkai dar nagrinėja pasiūlymus, o savo poziciją pateiks vėliau.

Visi tekstai su ES pozicijomis publikuoti viešai. Europos Komisija pabrėžia, kad reaguodama į visuomenės nuogąstavimus ir derybas supančias sąmokslo teorijas laikosi absoliutaus skaidrumo principų.

infogr.am::f7a50920-7ae4-4843-84a7-e4a253a10667

Lieka daug darbo

Kita vertus pripažįstama, kad lieka daug techninio pobūdžio darbo, o sprendžiant aštriausiu klausimus reikės politinio manevravimo. „Visiškai nestebina, kad šioje derybų stadijoje turime klausimus dėl kurių sutarimą rasti lengviau ir tuos, kurie yra paliekami pačiai derybų pabaigai“, – ramino p. Mullaney.

Raundas po raundo girdime linksniuojamus tuos pačius klausimus – geografinių nuorodų apsaugą, investicinių ginčų sprendimo mechanizmą, viešųjų pirkimų sektorių atvėrimą abejose Atlanto pusėse, paslaugų sektoriaus reguliavimą, geografinių nuorodų apsaugą žemės ūkio produkcijos sektoriuje ir t.t.

Derybos vyksta siaurėjančio koridoriaus principu iš kelio šalinant kuo daugiau mažiau problematiškų klausimų, o jų pabaigoje pasiliekant tik esminius skyrius dėl kurių būtų galima daryti kompromisus. Visgi, nepaisant atsargaus derybininkų optimizmo, ES valstybėse narėse ir ekspertų tarpe išlieka nemažai skepsio dėl galimybės taškus sudėti jau šiais metais.

Vienintelis būdas pasiekti susitarimą šiais metai būtų sumažinti susitarimo ambicingumą, tačiau manau, kad tai būtų klaida“, – VŽ sakė Marietje Schaake, Europos Parlamento (EP) narė, kuri taip pat eina šešėlinio pranešėjo TTIP klausimais pareigas. EP balsas svarbus, nes ši institucija turės tvirtinti susitarimą.

ES ir JAV kartojama, kad sutartis turi išlikti labai ambicingas, kitu atveju ji bus nepriimtinas nacionaliniu lygiu.

Aktualu Lietuvai

Nors spaudoje dažniausiai linksniuojami kontraversiški klausimai, tokie kaip investicijų apsauga, tačiau susitarimo pagrindas yra netarifinių barjerų šalinimas, kuris verslui palengvintų kelią į JAV rinką. Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms bendrovėms, kurios turi mažesnius išteklius barjerams įveikti.

„Techniniai barjerai yra TTIP šerdis ypač atskiriems pramonės sektoriams. Siekiama sumažinti reguliacinius skirtumus taip nustumiant žemyn patekimo į rinką kaštus. Tas pats pasakytina ir apie paslaugas, tik čia jie vadinami ne techniniais barjerais, o reguliaciniais skirtumais“, – VŽ sakė Jacquesas Pelkmansas, Briuselyje įsikūrusio analitikos centro „Centre for European Policy Studies” vyriausias analitikas atsakingas už rinkos reguliavimo klausimus.

VŽ rašė,kad bendrovėms netarifinių barjerų įveikimas šiuo metu sudaro apie 15% į JAV eksportuojamos produkcijos vertės.

Nesutampant ES ir JAV standartams, įmonės yra priverstos dubliuoti sertifikavimo procedūras ir pritaikyti produkciją prie JAV taikomų standartų.

„Jeigu, pavyzdžiui, turėtume bendrą medicininių įrenginių inspekciją, o ne skirtingus auditus, būtų taupomi bendrovių ir viešieji ištekliai. Tokios inspekcijos kartais gali kainuoti šimtus tūkstančių dolerių“, – birželį sakė Christina Sevilla, JAV prekybos įgaliotinio pavaduotoja smulkiajam verslui.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Dažnai, regis, perteklinės procedūros ne tik brangios, bet ir imlios laikui. Produktų sertifikavimas JAV rinkai gali užtrukti kelis kartus ilgiau lyginant su sertifikavimu ES.

Infogr.am::4af94479-74fb-4548-b82a-41fd2af1717d

Protesto nuotaikos ES ir politinis kalendorius

Po „Brexit“ dar aukščiau iškilusios euroskeptikų vėliavos apsunkina situaciją, ypač atsivelgiant į tai, kad kitais metais keisis ne tik JAV prezidento administracija, tačiau vyks parlamento rinkimai Vokietijoje ir Nyderlanduose, o taip pat parlamento ir prezidento rinkimai Prancūzijai. Visose šiose valstybėse palaikymas TTIP pastaruoju metu smukęs, o euroskeptiškos nuotaikos sustiprėjusios.

Savo ruožtu ES institucijų atstovai vienbalsiai kartoja, jog tikisi aktyvesnio šalių narių vyriausybių indėlio visuomenėms aiškinant laisvos prekybos naudą ir galimą poveikį.

Gegužę Lietuvoje viešėjusi Cecilia Malmstrom, ES prekybos komisarė pabrėžė, kad viena Europos Komisija negali „parduoti“ susitarimo skeptiškai nusiteikusiems ES šalių piliečiams.

„Visų ES valstybių vyriausybės išreiškė paramą TTIP. Jų atsakomybė klausyti piliečių nuogąstavimų, aiškinti jiems realią situaciją ir kodėl šis susitarimas yra svarbus“, – sakė p. Malmstrom.

Šalių narių vyriausybėms ir parlamentams jau artimiausiu metu teks įsitraukti į diskusiją apie laisvą prekybą. Liepos 5 d. priimtas spendimas numatantis, kad laisvos prekybos sutartį su Kanda, dėl kurios derybos truko šešerius metus ir buvo baigtos 2014 m., reikės ratifikuoti šalių narių nacionaliniuose parlamentuose.

Tai apsunkino sutarties įsigaliojimą, nes dalies narių parlamentai gali išsigąsti visuomenės nepasitenkinimo politiškai jautriu periodu. Kita vertus tokiu būdu padalinta atsakomybė tarp Europos Komisijos, kuri kritikuojama, kaip institucija, primetanti sprendimus nacionalinėms valstybėms, ir šalių narių politinių elitų linkusių atsiriboti nuo jautrių klausimų.

Ekspertai mano, kad analogiška procedūra bus taikoma ir TTIP.

JAV prezidento rinkimai

Laisva prekyba yra jautrus klausimas ir JAV. Lapkričio 8 d. JAV vyks prezidento rinkimai, o administracija keisis sausio 20 d.

Prezidentinėje kampanijoje prekybos klausimai linksniuojami dažnai. Pavyzdžiui Donaldas Trumpas, respublikonų kandidatas į prezidentus itin dažnai kritikuoja pernai susiderėtą, tačiau JAV kongrese iki šiol neratifikuotą Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) sutartį tarp 12 Azijos ir Amerikos žemyno valstybių.

„Kalbant apie TPP yra gajos baimės, kad prekyba su Azijos šalimis neigiamai paveiks užimtumą JAV, TTIP atveju tokią prielaidą daryti būtų labai naivu“, – sako p. Pelkmansas. Galima pratęsti nuogąstavimų sąrašą: įvairios grupės JAV reiškia nerimą dėl Azijos valstybėse taikomų darbo ir aplinkosauginių standartų.

Ponas Pelkmansas pridūrė, kad mano, jog nepaisant nepastovios retorikos Hillary Clinton, Demokratų kandidatė į prezidentus laikoma rinkimų favorite, užėmusi šalies vadovės postą paremtų TTIP.

Statistika taip pat TTIP pusėje. Istoriškai JAV, kai derybos dėl prekybos susitarimo prasideda ir nebūna baigtos prie vieno prezidento, jas visada tęsia kita administracija. Visgi būtų neišvengiamas pereinamasis laikotarpis. Jeigu nepavyks pasiekti susitarimo iki metų pabaigos, atsižvelgiant į politinį kalendorių JAV ir ES, derybų pabaiga gali nusikelti bent dvejiems metams.

52795
130817
52791