Šešėlinės ekonomikos tyrėjas: Lietuva šešėlį naikinti gali 2 būdais

Publikuota: 2015-12-13
Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Norint pasiekti, kad šešėlis Lietuvoje sumažėtų dar labiau, šalies Vyriausybė vietoj botago mokesčių mokėtojams turėtų siūlyti  mokestinių lengvatų arba rengti kasos kvitų loterijas.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Norint pasiekti, kad šešėlis Lietuvoje sumažėtų dar labiau, šalies Vyriausybė vietoj botago mokesčių mokėtojams turėtų siūlyti mokestinių lengvatų arba rengti kasos kvitų loterijas.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikant savanoriško dalyvavimo oficialioje darbo rinkoje, prekyboje priemones.

Tokias išvadas daro austrų šešėlinės ekonomikos tyrėjas dr. Friedrichas Schneideris, Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius.

Profesoriaus naujausio tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje per dešimtmetį susitraukė iki 25,8%, nuo 31,1% 2005 m., ir yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau jo „šešėlio“ indekse kontrabanda sudaro tik nedidelę dalį – 2/3 išvestinio rodiklio atspindi padėtį darbo rinkoje. Jis tiki, kad rezervų šešėliui mažėti Lietuvoje dar yra, bent iki 17–18% šalies BVP, o pasistengus galima pasiekti ir skandinavišką 12–13% BVP lygį.

infogr.am::infogram_0_seseline_ekonomika

Be i.MAS reikia kitų sprendimų

Ponas Schneideris teigiamai vertina Lietuvos sprendimą jau kitąmet įvesti vadinamąją išmaniąją mokesčių administravimo sistemą i.MAS, kuri e. priemonėmis leis mokesčių inspektoriams realiu laiku stebėti įmonių apskaitą ir taip efektyviau kontroliuoti šešėlį.

Kartu jis išskiria du būdus šešėliui mažinti – laikiną efektą turinčias nuobaudas, mokestinės kontrolės akcijas (kurių rezultatai pastaruoju metu džiugina finansų ministrą Rimantą Šadžių, o šis žada, kad šalies biudžetas bus subalansuotas jau 2017 m.) ir skatinamąsias priemones. Prie pastarųjų jis priskiria mokestines lengvatas ir, tarkime, kasos aparatų kvitų loterijas.

Pašnekovo įsitikinimu, norint pasiekti dar geresnių rezultatų, pavyzdžiui, kad šešėlis priartėtų iki skandinaviško (12–13% BVP) lygio, represinės priemonės vargu ar padės, tad jis ragintų šalies Vyriausybę vietoj botago mokesčių mokėtojams ištraukti ir meduolių.

Šešėlis ir migracija

VŽ jau rašė, kad šiemet bemaž trečdaliu susitraukė cigarečių kontrabandos mastai (nuo 28,4% 2014 m. iki 20,1% šiemet), tačiau ketvirtadaliu šoktelėjo emigrantų skaičius. „Čia vesčiau paralelę tarp jūsų ir kaimyninės Lenkijos“, – teigia p. Schneideris. Prieš kurį laiką lenkai patraukė į išsivysčiusias Europos šalis, JAV, Kanadą, Australiją. O logika gan paprasta: kodėl turėčiau savo šalyje dirbti šešėlinėje rinkoje santechniku ar dailide, jei tai galiu atlikti legaliai, tarkim, Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje ir uždirbti dukart daugiau. „Tačiau sprendimas emigruoti nepriimamas per naktį“, – svarsto jis. Ir priduria, kad tai dažnai sutampa su ekonomikos nuosmukiu. Tas pat galioja ir šešėliniam verslui: jei dėl didesnės kontrolės neliko galimybių juo užsiimti, tai žmogus svarsto apie alternatyvas.

Mokestinių lengvatų galia

Ponas Schneideris tarp efektyvių priemonių sumažinti šešėlio mastus darbo rinkoje nurodo Vokietijos pavyzdį. Vokietijoje galioja vadinamoji antraeilių pareigų taisyklė. Ji kiekvienam žmogui suteikia teisę eiti antraeiles pareigas arba dirbti ne visą darbo dieną, kaip tai daro studentai, o darbdavys nuo jų atlyginimo temoka socialinio draudimo įmokas, jei uždarbis per mėnesį neviršija 450 EUR.

„Kiekvienas vokietis, kas jis bebūtų – valytojas, gėlininkas ar banko tarnautojas, gali pasinaudoti šia taisykle – eiti antraeiles pareigas ir mokėti socialinio draudimo mokestį nuo pirmų uždirbtų 70 Eur. Tai gerokai sumažino tos šalies šešėlinę ekonomiką“, – nurodo pašnekovas.

Dėl šios priemonės, įsigaliojusios 2003 m., Vokietijos šešėlinė ekonomika per dvejus metus sumažėjo 30 mlrd. EUR, arba 10%. Be to, šalyje nedarbo lygis siekia apie 5% ir yra mažiausias visoje ES.

Pašnekovas kartu pripažįsta, kad tokie skatinimai iškraipo darbo rinką, kaip tai, pavyzdžiui, yra Lietuvoje dirbant statybų darbus savarankiškai pagal verslo liudijimą, sumokant vienkartinę įmoką, ir įmonėje, kur tenka mokėti visus darbo ir pelno mokesčius. „Čia kaip su bet kokiomis valstybės subsidijomis, iškraipoma rinka“, – nurodo jis. Vokietijoje taip pat yra įteisinta praktika, susijusi su įvairių buitinių smulkių darbų apmokestinimu. Tarkime, jums namie reikalingos santechniko, sodininko paslaugos ar papildomos korepetitoriaus pamokos vaikui. Pagal taisykles mokesčių mokėtojas už tokius darbus, kurių suma per metus neviršija 2.000 EUR (6.905 Lt), gali susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Tai reiškia, kad, norint atgauti mokesčius, paslaugas teks pirkti oficialiai, nes jums reikės sąskaitos.

Kartu p. Schneiderio tyrimai rodo, kad kasos kvitų loterijos yra veiksmingos, jei visuomenė mato, kad yra didelė tikimybė laimėti. Tokios loterijos būna sėkmingos, jeigu į jas įsitraukia maždaug pusė šalies gyventojų. „Čekių loterija Portugalijoje, Graikijoje pavyko, tačiau ispanams nelabai sekėsi“, – vardija p. Schneideris.

Taigi, apibendrindamas jis Vyriausybei patartų mėginti pritaikyti minėtas priemones, be abejo, įvertinus, kas tinka ir kas netinka šaliai.

infogr.am::infogram_0_kasos_kvitai-9586

Dosjė

* Linco Johanneso Keplerio universiteto ekonomikos profesorius (Austrija).

* Kaip vizituojantis profesorius dirbo JAV, Danijos, Australijos, Vokietijos universitetuose.

* Be šešėlinės ekonomikos studijų, profesorius Schneideris specializuojasi bendrosios ekonomikos politikos, mokesčių, aplinkos ekonomikos, privatizavimo ir liberalizavimo bei viešojo pasirinkimo srityse.

* Šiose srityse konsultavo Europos Komisiją, Austrijos pramonę, asocijuotąsias verslo struktūras, Austrijos ekonomikos ir Finansų ministerijas, centrinį Vokietijos banką, nacionalinį Austrijos ir komercinius bankus.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 10

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Demografija ir verslas Premium

Gerbiamo redaktoriaus paskatintas, spalio „Verslo klasėje“ rašiau apie geografijos įtaką verslui ir jo...

Verslo klasė
2018.11.11
„Sodra“ turės laikiną vadovą

Aštuonerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Sinkevičius baigia savo darbą šiose pareigose. Nuo pirmadienio...

Verslo aplinka
2018.11.09
Pritarta prezidentės veto dėl metro statybų

Seimas sutiko su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymais gerokai pakeisti ir sugriežtinti priimtąjį...

Verslo aplinka
2018.11.08
Iš degalų prekybos ir keleivių pervežimų šešėlio sieks ištraukti milijonus

Vyriausybė deklaruoja ieškanti būdų, kaip sugriežtinti prekybos degalais bei keleivių pervežimo apskaitą ir...

Verslo aplinka
2018.11.07
Seimas spręs, ar atmesti prezidentės veto metro statybos įstatymui 10

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto metro įteisinančiam įstatymui. Jau šią...

Verslo aplinka
2018.11.06
Konstituciniam Teismui skundžiami kogeneracinių jėgainių ribojimai 3

Seimo opozicija, kaip ir žadėjo, Konstituciniam Teismui (KT) apskundė valdančiųjų sprendimą priimti įstatymą...

Verslo aplinka
2018.11.06
Kitąmet pakils pareiginė bazinė alga 8

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso politikų, valdininkų, pareigūnų, karių bei dalies kitų...

Verslo aplinka
2018.11.05
Prezidentė Kinijoje susitiks su jos vadovu, dalyvaus importo parodoje 1

Kinijos prezidento Xi Jinpingo kvietimu Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė penktadienio vakarą išvyks kelių...

Verslo aplinka
2018.11.02
Lapkritį apsispręs, ką daryti su prekybos centrais ir didėjančiom kainom 9

Vyriausybė tikisi per mėnesį apsispręsti dėl priemonių, kurios, kaip ji tikisi, prisidėtų prie smulkiojo...

Verslo aplinka
2018.10.31
Nesutinka legalizuoti naminės degtinės 4

Vyriausybė nenori, kad kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams būtų leista gaminti ribotą kiekį naminės...

Verslo aplinka
2018.10.31
Europos ministrai vetuoja planus itin sparčiai atsisakyti laiko sukiojimo 7

Europos Sąjungos ministrai nesutinka su Europos Komisijos (EK) pasiūlymu jau kitąmet atsisakyti sezoninio...

Verslo aplinka
2018.10.30
Smulkusis verslas baiminasi pernelyg brangios visuotinės kasos aparatų „išmanizacijos“ Premium 2

Lietuvos prekybininkų ir paslaugų teikėjų laukia tikra „kasos aparatų reforma“. Per ateinančius kelerius...

Verslo aplinka
2018.10.30
Dėl nuolatinio laiko klaus žmonių, specialistų ir kaimyninių šalių 2

Sprendimas, kokį laiką taikys Lietuva, kai Europos Sąjunga atsisakys sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart...

Verslo aplinka
2018.10.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau