Šešėlinės ekonomikos tyrėjas: Lietuva šešėlį naikinti gali 2 būdais

Publikuota: 2015-12-13
Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Norint pasiekti, kad šešėlis Lietuvoje sumažėtų dar labiau, šalies Vyriausybė vietoj botago mokesčių mokėtojams turėtų siūlyti  mokestinių lengvatų arba rengti kasos kvitų loterijas.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Norint pasiekti, kad šešėlis Lietuvoje sumažėtų dar labiau, šalies Vyriausybė vietoj botago mokesčių mokėtojams turėtų siūlyti mokestinių lengvatų arba rengti kasos kvitų loterijas.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikant savanoriško dalyvavimo oficialioje darbo rinkoje, prekyboje priemones.

Tokias išvadas daro austrų šešėlinės ekonomikos tyrėjas dr. Friedrichas Schneideris, Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius.

Profesoriaus naujausio tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje per dešimtmetį susitraukė iki 25,8%, nuo 31,1% 2005 m., ir yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau jo „šešėlio“ indekse kontrabanda sudaro tik nedidelę dalį – 2/3 išvestinio rodiklio atspindi padėtį darbo rinkoje. Jis tiki, kad rezervų šešėliui mažėti Lietuvoje dar yra, bent iki 17–18% šalies BVP, o pasistengus galima pasiekti ir skandinavišką 12–13% BVP lygį.

infogr.am::infogram_0_seseline_ekonomika

Be i.MAS reikia kitų sprendimų

Ponas Schneideris teigiamai vertina Lietuvos sprendimą jau kitąmet įvesti vadinamąją išmaniąją mokesčių administravimo sistemą i.MAS, kuri e. priemonėmis leis mokesčių inspektoriams realiu laiku stebėti įmonių apskaitą ir taip efektyviau kontroliuoti šešėlį.

Kartu jis išskiria du būdus šešėliui mažinti – laikiną efektą turinčias nuobaudas, mokestinės kontrolės akcijas (kurių rezultatai pastaruoju metu džiugina finansų ministrą Rimantą Šadžių, o šis žada, kad šalies biudžetas bus subalansuotas jau 2017 m.) ir skatinamąsias priemones. Prie pastarųjų jis priskiria mokestines lengvatas ir, tarkime, kasos aparatų kvitų loterijas.

Pašnekovo įsitikinimu, norint pasiekti dar geresnių rezultatų, pavyzdžiui, kad šešėlis priartėtų iki skandinaviško (12–13% BVP) lygio, represinės priemonės vargu ar padės, tad jis ragintų šalies Vyriausybę vietoj botago mokesčių mokėtojams ištraukti ir meduolių.

Šešėlis ir migracija

VŽ jau rašė, kad šiemet bemaž trečdaliu susitraukė cigarečių kontrabandos mastai (nuo 28,4% 2014 m. iki 20,1% šiemet), tačiau ketvirtadaliu šoktelėjo emigrantų skaičius. „Čia vesčiau paralelę tarp jūsų ir kaimyninės Lenkijos“, – teigia p. Schneideris. Prieš kurį laiką lenkai patraukė į išsivysčiusias Europos šalis, JAV, Kanadą, Australiją. O logika gan paprasta: kodėl turėčiau savo šalyje dirbti šešėlinėje rinkoje santechniku ar dailide, jei tai galiu atlikti legaliai, tarkim, Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje ir uždirbti dukart daugiau. „Tačiau sprendimas emigruoti nepriimamas per naktį“, – svarsto jis. Ir priduria, kad tai dažnai sutampa su ekonomikos nuosmukiu. Tas pat galioja ir šešėliniam verslui: jei dėl didesnės kontrolės neliko galimybių juo užsiimti, tai žmogus svarsto apie alternatyvas.

Mokestinių lengvatų galia

Ponas Schneideris tarp efektyvių priemonių sumažinti šešėlio mastus darbo rinkoje nurodo Vokietijos pavyzdį. Vokietijoje galioja vadinamoji antraeilių pareigų taisyklė. Ji kiekvienam žmogui suteikia teisę eiti antraeiles pareigas arba dirbti ne visą darbo dieną, kaip tai daro studentai, o darbdavys nuo jų atlyginimo temoka socialinio draudimo įmokas, jei uždarbis per mėnesį neviršija 450 EUR.

„Kiekvienas vokietis, kas jis bebūtų – valytojas, gėlininkas ar banko tarnautojas, gali pasinaudoti šia taisykle – eiti antraeiles pareigas ir mokėti socialinio draudimo mokestį nuo pirmų uždirbtų 70 Eur. Tai gerokai sumažino tos šalies šešėlinę ekonomiką“, – nurodo pašnekovas.

Dėl šios priemonės, įsigaliojusios 2003 m., Vokietijos šešėlinė ekonomika per dvejus metus sumažėjo 30 mlrd. EUR, arba 10%. Be to, šalyje nedarbo lygis siekia apie 5% ir yra mažiausias visoje ES.

Pašnekovas kartu pripažįsta, kad tokie skatinimai iškraipo darbo rinką, kaip tai, pavyzdžiui, yra Lietuvoje dirbant statybų darbus savarankiškai pagal verslo liudijimą, sumokant vienkartinę įmoką, ir įmonėje, kur tenka mokėti visus darbo ir pelno mokesčius. „Čia kaip su bet kokiomis valstybės subsidijomis, iškraipoma rinka“, – nurodo jis. Vokietijoje taip pat yra įteisinta praktika, susijusi su įvairių buitinių smulkių darbų apmokestinimu. Tarkime, jums namie reikalingos santechniko, sodininko paslaugos ar papildomos korepetitoriaus pamokos vaikui. Pagal taisykles mokesčių mokėtojas už tokius darbus, kurių suma per metus neviršija 2.000 EUR (6.905 Lt), gali susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Tai reiškia, kad, norint atgauti mokesčius, paslaugas teks pirkti oficialiai, nes jums reikės sąskaitos.

Kartu p. Schneiderio tyrimai rodo, kad kasos kvitų loterijos yra veiksmingos, jei visuomenė mato, kad yra didelė tikimybė laimėti. Tokios loterijos būna sėkmingos, jeigu į jas įsitraukia maždaug pusė šalies gyventojų. „Čekių loterija Portugalijoje, Graikijoje pavyko, tačiau ispanams nelabai sekėsi“, – vardija p. Schneideris.

Taigi, apibendrindamas jis Vyriausybei patartų mėginti pritaikyti minėtas priemones, be abejo, įvertinus, kas tinka ir kas netinka šaliai.

infogr.am::infogram_0_kasos_kvitai-9586

Dosjė

* Linco Johanneso Keplerio universiteto ekonomikos profesorius (Austrija).

* Kaip vizituojantis profesorius dirbo JAV, Danijos, Australijos, Vokietijos universitetuose.

* Be šešėlinės ekonomikos studijų, profesorius Schneideris specializuojasi bendrosios ekonomikos politikos, mokesčių, aplinkos ekonomikos, privatizavimo ir liberalizavimo bei viešojo pasirinkimo srityse.

* Šiose srityse konsultavo Europos Komisiją, Austrijos pramonę, asocijuotąsias verslo struktūras, Austrijos ekonomikos ir Finansų ministerijas, centrinį Vokietijos banką, nacionalinį Austrijos ir komercinius bankus.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trumpo siekis greitai persiderėti dėl prekybos Amerikos žemyne žlugo

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, pastangos greitai pasiekti susitarimą dėl atnaujintos laisvos prekybos...

Verslo aplinka
2018.05.18
Kinija pateikė JAV pasiūlymą, kaip gerokai sumažinti prekybos deficitą 3

Pekinas pasiūlė Vašingtonui prekybos nuolaidų ir didesnių JAV prekių pirkimo apimčių paketą. Tai galėtų...

Verslo aplinka
2018.05.18
„Maersk“ įspėja: auga rizikos laivininkystei, verslas Irane – neįmanomas 2

Augančios geopolitinės rizikos, kylančios naftos kainos ir kaistanti įtampa dėl pasaulinės prekybos yra...

Verslo aplinka
2018.05.17
Seimas svarstys, ar reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

Seimo valdantieji sutiko svarstyti opozicinių konservatorių pasiūlytą įstatymą, kuriuo būtų leista reguliuoti...

Verslo aplinka
2018.05.17
Gerokai padidintos baudos už neteisėtą praturtėjimą 3

Už pajamas, kurių mokesčių mokėtojas negalės pagrįsti, jis privalės ne tik sumokėti visus nustatytus...

Verslo aplinka
2018.05.17
„Brexit“: britai gali pasilikti ES muitų sąjungoje po 2020-ųjų 5

Jungtinė Karalystė gali pasiūlyti Briuseliui galimybę, kad šalis pasiliktų ES muitų sąjungoje po 2020-ųjų...

Verslo aplinka
2018.05.17
Mokesčių reforma parlamentarus pasieks nepakitusi, bet gali pasikeisti Seime Premium

Balandžio viduryje Vyriausybės paskelbtosios mokesčių reformos gairės net ir po vadinamojo „visuotinio...

Verslo aplinka
2018.05.17
Sprendimas „Airbus“ ir „Boeing“ ginče gilina JAV ir ES prekybinius nesutarimus Premium 1

Pasaulio prekybos organizacija paskelbė, kad Europos Sąjunga suteikė per 18,5 mlrd. Eur vertės neleistinų...

Verslo aplinka
2018.05.17
Trumpo politika atsiliepė ir Japonijai: dvejus metus trukęs augimas baigėsi

Japonijos, trečios didžiausios pasaulio ekonomikos, bendrasis vidaus produktas per pirmąjį metų ketvirtį...

Verslo aplinka
2018.05.16
Geopolitika smukdo euro zonos ūkio augimą Premium 1

Naujausi euro zonos ir didžiausios jos valstybės Vokietijos ekonomikos rezultatai rodo, kad pastaruoju metu...

Verslo aplinka
2018.05.16
Erdoganui pažadėjus griežtesnę ranką, Turkijos lira smuko žemyn

Turkijos liros kursas antradienį smuko į rekordines žemumas po to, kai Londone viešintis šalies prezidentas...

Verslo aplinka
2018.05.15
ES „neklaužados“ nesutinka su naujuoju Bendrijos biudžetu

Vengrija ir Lenkija, su Briuseliu pastaruoju metu dažnai konfliktuojančios valstybės, išreiškė bendrą...

Verslo aplinka
2018.05.14
Trys skurdžiausios ES narės siekia įsivesti eurą 19

Rumunijos prezidentas praėjusią savaitę paskelbė, kad šalis yra pasirengusi kaip galima greičiau prisijungti...

Verslo aplinka
2018.05.14
Interviu su SEB vadovu JK: apie „Brexit“ įtaką, „fintech“ ateitį ir Skandinavijos bankų stabilumą Premium

Seras Rogeris Giffordas, ilgametis SEB banko Jungtinės Karalystės (JK) padalinio vadovas ir vyriausiasis...

Verslo aplinka
2018.05.14
JAV prakalbo apie galimas sankcijas Europos įmonėms 11

Vašingtonas užsiminė apie galimas sankcijas Europos įmonėms, kurios toliau tęs veiklą Irane, Amerikai...

Verslo aplinka
2018.05.14
Trumpo prekybos įtampa su ES: skaldyk ir valdyk Premium

Nors Donaldo Trumpo, JAV prezidento, naujų muitų plienui ir aliuminiui įvedimas atidėtas, prekybos įtampa...

Verslo aplinka
2018.05.04
Pareigūnai ir ekspertai: įstojimas į EBPO skatins tęsti reformas

Lietuvos pakvietimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) nereiškia, kad ši...

Verslo aplinka
2018.05.03
Lietuva pakviesta tapti 36-ąja EBPO nare 8

Lietuva kviečiama tapti „labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių klubu“ neretai pavadinamos Ekonominio...

Verslo aplinka
2018.05.03
Latvijos BVP augimas gerokai pralenkė Lietuvos rodiklį 1

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginat su tuo pačiu laikotarpiu prieš...

Verslo aplinka
2018.05.03
ES biudžetas: 5% mažesnės išmokos žemdirbiams, kur kas daugiau lėšų tyrimams 18

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė ateinančių septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto projektą.

Verslo aplinka
2018.05.02

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau