Šešėlinės ekonomikos tyrėjas: Lietuva šešėlį naikinti gali 2 būdais

Publikuota: 2015-12-13
Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Norint pasiekti, kad šešėlis Lietuvoje sumažėtų dar labiau, šalies Vyriausybė vietoj botago mokesčių mokėtojams turėtų siūlyti  mokestinių lengvatų arba rengti kasos kvitų loterijas.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Norint pasiekti, kad šešėlis Lietuvoje sumažėtų dar labiau, šalies Vyriausybė vietoj botago mokesčių mokėtojams turėtų siūlyti mokestinių lengvatų arba rengti kasos kvitų loterijas.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikant savanoriško dalyvavimo oficialioje darbo rinkoje, prekyboje priemones.

Tokias išvadas daro austrų šešėlinės ekonomikos tyrėjas dr. Friedrichas Schneideris, Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius.

Profesoriaus naujausio tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje per dešimtmetį susitraukė iki 25,8%, nuo 31,1% 2005 m., ir yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau jo „šešėlio“ indekse kontrabanda sudaro tik nedidelę dalį – 2/3 išvestinio rodiklio atspindi padėtį darbo rinkoje. Jis tiki, kad rezervų šešėliui mažėti Lietuvoje dar yra, bent iki 17–18% šalies BVP, o pasistengus galima pasiekti ir skandinavišką 12–13% BVP lygį.

infogr.am::infogram_0_seseline_ekonomika

Be i.MAS reikia kitų sprendimų

Ponas Schneideris teigiamai vertina Lietuvos sprendimą jau kitąmet įvesti vadinamąją išmaniąją mokesčių administravimo sistemą i.MAS, kuri e. priemonėmis leis mokesčių inspektoriams realiu laiku stebėti įmonių apskaitą ir taip efektyviau kontroliuoti šešėlį.

Kartu jis išskiria du būdus šešėliui mažinti – laikiną efektą turinčias nuobaudas, mokestinės kontrolės akcijas (kurių rezultatai pastaruoju metu džiugina finansų ministrą Rimantą Šadžių, o šis žada, kad šalies biudžetas bus subalansuotas jau 2017 m.) ir skatinamąsias priemones. Prie pastarųjų jis priskiria mokestines lengvatas ir, tarkime, kasos aparatų kvitų loterijas.

Pašnekovo įsitikinimu, norint pasiekti dar geresnių rezultatų, pavyzdžiui, kad šešėlis priartėtų iki skandinaviško (12–13% BVP) lygio, represinės priemonės vargu ar padės, tad jis ragintų šalies Vyriausybę vietoj botago mokesčių mokėtojams ištraukti ir meduolių.

Šešėlis ir migracija

VŽ jau rašė, kad šiemet bemaž trečdaliu susitraukė cigarečių kontrabandos mastai (nuo 28,4% 2014 m. iki 20,1% šiemet), tačiau ketvirtadaliu šoktelėjo emigrantų skaičius. „Čia vesčiau paralelę tarp jūsų ir kaimyninės Lenkijos“, – teigia p. Schneideris. Prieš kurį laiką lenkai patraukė į išsivysčiusias Europos šalis, JAV, Kanadą, Australiją. O logika gan paprasta: kodėl turėčiau savo šalyje dirbti šešėlinėje rinkoje santechniku ar dailide, jei tai galiu atlikti legaliai, tarkim, Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje ir uždirbti dukart daugiau. „Tačiau sprendimas emigruoti nepriimamas per naktį“, – svarsto jis. Ir priduria, kad tai dažnai sutampa su ekonomikos nuosmukiu. Tas pat galioja ir šešėliniam verslui: jei dėl didesnės kontrolės neliko galimybių juo užsiimti, tai žmogus svarsto apie alternatyvas.

Mokestinių lengvatų galia

Ponas Schneideris tarp efektyvių priemonių sumažinti šešėlio mastus darbo rinkoje nurodo Vokietijos pavyzdį. Vokietijoje galioja vadinamoji antraeilių pareigų taisyklė. Ji kiekvienam žmogui suteikia teisę eiti antraeiles pareigas arba dirbti ne visą darbo dieną, kaip tai daro studentai, o darbdavys nuo jų atlyginimo temoka socialinio draudimo įmokas, jei uždarbis per mėnesį neviršija 450 EUR.

„Kiekvienas vokietis, kas jis bebūtų – valytojas, gėlininkas ar banko tarnautojas, gali pasinaudoti šia taisykle – eiti antraeiles pareigas ir mokėti socialinio draudimo mokestį nuo pirmų uždirbtų 70 Eur. Tai gerokai sumažino tos šalies šešėlinę ekonomiką“, – nurodo pašnekovas.

Dėl šios priemonės, įsigaliojusios 2003 m., Vokietijos šešėlinė ekonomika per dvejus metus sumažėjo 30 mlrd. EUR, arba 10%. Be to, šalyje nedarbo lygis siekia apie 5% ir yra mažiausias visoje ES.

Pašnekovas kartu pripažįsta, kad tokie skatinimai iškraipo darbo rinką, kaip tai, pavyzdžiui, yra Lietuvoje dirbant statybų darbus savarankiškai pagal verslo liudijimą, sumokant vienkartinę įmoką, ir įmonėje, kur tenka mokėti visus darbo ir pelno mokesčius. „Čia kaip su bet kokiomis valstybės subsidijomis, iškraipoma rinka“, – nurodo jis. Vokietijoje taip pat yra įteisinta praktika, susijusi su įvairių buitinių smulkių darbų apmokestinimu. Tarkime, jums namie reikalingos santechniko, sodininko paslaugos ar papildomos korepetitoriaus pamokos vaikui. Pagal taisykles mokesčių mokėtojas už tokius darbus, kurių suma per metus neviršija 2.000 EUR (6.905 Lt), gali susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Tai reiškia, kad, norint atgauti mokesčius, paslaugas teks pirkti oficialiai, nes jums reikės sąskaitos.

Kartu p. Schneiderio tyrimai rodo, kad kasos kvitų loterijos yra veiksmingos, jei visuomenė mato, kad yra didelė tikimybė laimėti. Tokios loterijos būna sėkmingos, jeigu į jas įsitraukia maždaug pusė šalies gyventojų. „Čekių loterija Portugalijoje, Graikijoje pavyko, tačiau ispanams nelabai sekėsi“, – vardija p. Schneideris.

Taigi, apibendrindamas jis Vyriausybei patartų mėginti pritaikyti minėtas priemones, be abejo, įvertinus, kas tinka ir kas netinka šaliai.

infogr.am::infogram_0_kasos_kvitai-9586

Dosjė

* Linco Johanneso Keplerio universiteto ekonomikos profesorius (Austrija).

* Kaip vizituojantis profesorius dirbo JAV, Danijos, Australijos, Vokietijos universitetuose.

* Be šešėlinės ekonomikos studijų, profesorius Schneideris specializuojasi bendrosios ekonomikos politikos, mokesčių, aplinkos ekonomikos, privatizavimo ir liberalizavimo bei viešojo pasirinkimo srityse.

* Šiose srityse konsultavo Europos Komisiją, Austrijos pramonę, asocijuotąsias verslo struktūras, Austrijos ekonomikos ir Finansų ministerijas, centrinį Vokietijos banką, nacionalinį Austrijos ir komercinius bankus.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau