Finansų ministras: į pareikštas abejones dėl biudžeto jau atsižvelgta

Publikuota: 2015-12-08
Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK), Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas pareiškė pastabų bei tam tikrų abejonių dėl Vyriausybės parengto ir Seime baigiamo svartyti kitų metų biudžeto projekto. Valdžios viršūnės be kita ko raginamos nustatyti ambicingesnius biudžetinius ir finansinės konsolidacijos planus.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, tikina, kad į daugelį šių institucijų pastabų Vyriausybė jau yra atsižvelgusi, taisydama biudžeto projektą.

Antradienį Seimo posėdyje buvo išklausyti trumpi EK, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko atstovų pranešimai apie šių institucijų pareikštas pastabas kitų metų biudžeto projektui.

Visi trys kalbėjusieji pabrėžė, kad pastabos buvo pareikštos dar pirminiam, spalio mėnesį Vyriausybės patvirtintam ir Seimui perduotam projektui, kuris per šiuos beveik du mėnesius jau yra kiek pakoreguotas. „Vėlesni padarytieji pakeitimai nebuvo įvertinti“, – iš Seimo tribūnos pripažino EK atstovybės Lietuvoje patarėjas Jonas Rasimas.

Pasak jo, Briuselio pateiktame pirminio 2016 m. biudžeto projekto įvertinime pastebima, kad „esama rizikos, jog Lietuva neįvykdys tam tikrų Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų“, nes būta klausimų dėl planuojamo biudžeto deficito, dėl tam tikrų pajamų realistiškumo, taip pat dėl dalies išlaidų būtinumo.

EK pareiškė matanti rizikos, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet viršys pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1% bendrojo vidaus produkto (BVP).

„EK neturi teisės keisti nacionalinių biudžetų projektus, o nacionalinės vyriausybės nebūtinai turi atsižvelgti į EK pastabas. Bet nacionalinės vyriausybės turi būti suinteresuotos vykdyti atsakingą politiką. EK pastabos ir yra nukreiptos į tai, kad tokia atsakinga politika būtų vykdoma“, – kalbėjo p. Rasimas.

Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius, tikino, kad, jo vadovaujamos institucijos nuomone, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas galėtų būti perpus mažesnis nei dabar numatytasis 1% BVP. Anot valstybės auditorių, biudžeto projekte pernelyg optimistiškai suprognozuotos pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos.

„Valstybės skolos lygis yra vienas mažiausių ES, nors per pastaruosius septynerius metus padidėjo beveik tris kartus. Pastaraisiais metais jis stabilizavosi ties 40% BVP. Bet atsiradus nepalankiems veiksniams, situacija su skola gali pradėti itin sparčiai blogėti“, – pastebėjo p. Dulkys.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, savo pasisakyme apgailestavo, kad Vyriausybė ir vėl atideda planus „pasiekti subalansuotą biudžetą“. Kaip skelbta, antradienį priimtu nutarimu Seimas nustatė, kad per artimiausius trejus metus deficitas neturi viršyti 1% BVP, nors Vyriausybės atstovai tikina, kad iki pat 2018 m. bus ieškoma galimybių mažinti deficitą ir galbūt net išvis jos atsikratyti, jeigu ekonominė situacija ta leis.

„Mes manome, kad jau dabar vidutinio laikotarpio tikslai galėtų būti ir ambicingesni ir subalansavimas galėtų būti pasiektas greičiau“, – sakė p. Vasiliauskas.

Iš Seimo tribūnos komentuodamas šiuos tris pasisakymus p. Šadžius pabrėžė, kad „dabar Vyriausybė jau patobulino biudžetą, visu rimtumu atsižvelgdama ir į atsakingų institucijų pateiktąsias pastabas“. Jis atkreipė dėmesį, kad vertindamos biudžeto projektą institucijos neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, Vyriausybės planus kitąmet įgyvendinti ne vieną priemonę, kuri, kaip tikimasi, leis dar labiau sumažinti šešėlinę ekonomiką, pagerinti mokesčių administravimą ir tokiu būdu padidinti pajamų surinkimą į biudžetą.

Pasak finansų ministro, Lietuva nėra priskiriama prie šalių, kurioms šiuo metu reikėtų tolimesnės EK nuodugnios analizės. Tuo esą EK pripažįsta, kad 2016 m. Lietuva pradės esant nerizikingai makroekonominei situacijai. Tokia išvada atsispindi kitų metų Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje, kurią EK pateikia kiekvienais metais, pradėdama metinę Makroekonominių neatitikimų procedūrą. Procedūros tikslas – kuo anksčiau pastebėti ES valstybėse atsirandančius makroekonominius neatitikimus, galinčius sukelti neigiamas Ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimo pasekmes.

Seimas šį ketvirtadienį turėtų balsuoti dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

Lietuvos ekonomika dėl nepalankių pasaulinių tendencijų  2020–2021 metais augs lėčiau, rodo ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2019.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau