„Islamo valstybė“: kaip finansuojamas kalifatas

Publikuota: 2015-11-19
Rusijos karinės oro pajėgos bombarduoja IS naftos tankerių koloną.  Rusijos gynybos ministerijos / „Scanpix“ nuotr.
Rusijos karinės oro pajėgos bombarduoja IS naftos tankerių koloną. Rusijos gynybos ministerijos / „Scanpix“ nuotr.

Karas – nepigus reikalas, o kalifo ambicijos – dar brangesnės. JAV „Islamo valstybę“ (IS) yra įvardijusi kaip geriausiai finansuojamą teroristinę grupuotę istorijoje, manoma, jos teritorijoje yra apie 2 mlrd. USD vertės turto. IS valdo didesnę teritoriją nei Didžioji Britanija, joje gyvena nuo 8 mln. iki 10 mln. gyventojų.

IS, būdama teroristine grupuote, turėdama sėkmingai karines kampanijas vykdžiusią kariuomenę ir puoselėdama valstybingumo ambicijas, nesiklauja tik naftos pardavimais, nors jie ir sudaro didžiąją pajamų dalį. Teroristinė organizacija naudojasi visais galimais pajamų rinkimo būdais.

Tai – ir užgrobtų išteklių panaudojimas, ir karo grobis bei plėšimai. Nedidelė dalis finansavimo vis dar atkeliauja iš užsienio, tačiau šios pajamos buvo daug svarbesnės grupuotės veklos pradžioje, iki 2005 m. Iš senųjų metodų išliko ir nemažą pajamų dalį sudaro išpirkos už pagrobtuosius. IS taip pat renka ir mokesčius už įvairią ekonominę veiklą iš jos prieglobstyje atsidūrusių gyventojų.

Nafta maitintoja

IS didelę dalį pajamų gauna kaip ir bet kuri kita sukilėlių organizacija – ji išnaudoja tuos resursus, kuriuos užima karinių kampanijų ir išpuolių metu. Nuo 2014 m. pradžios, kai prasidėjo grupuotės staigi teritorinė ekspansija, jos valdomas turtas reikšmingai išaugo. Be kitų natūralių išteklių ir užgrobtose teritorijose buvusių pramonės šakų, 2014 m. IS valdė 60% Sirijos ir 10% Irako naftos gavybos pajėgumų. Įvairiais skaičiavimais, išgaunama nafta grupuotei atneša apie 1,53 mln. USD pajamų kasdien.

Svarbiausias IS naftos gavybos regionas plyti rytinėje Sirijoje, Deir Ezzoro provincijoje, kurioje išgaunama 34.000-40.000 barelių per dieną. Quayyara gavybos regione taip pat išgaunama apie 8.000 barelių sunkesnės naftos, kuri yra sunaudojama vietoje asfalto gamybai. Cementas, asfaltas, fosfatai sudaro nemenką dalį IS eksporto. Tiesa, vis dėlto Sirijoje ir Irake yra vienas karalius – nafta.

infogr.am::infogram_0_islamo_valstybes_naftos_greziniai_zemelapis

Žalią naftą IS dažniausiai parduoda tarpininkams tiesiai gavybos vietose. Šie, savo ruožtu, ją siunčia tiekimo grandine tolyn – į netoliese esančias perdirbimo gamyklas, smulkesniems prekybininkams, arba mėgina ją parduoti vietinėje naftos prekyvietėje – didžiausia yra netoli Sirijos ir Jordanijos pasienyje esančio al-Quaimo miesto.

Bet kuriuo atveju, gerai išmintais kontrabandos keliais žaliava arba vietoje nesuvartoti degalai galų gale patenka į Rytų Turkiją, Jordaniją, Kurdistaną, Iraną. Ten prekės yra parduodamos reikšmingai žemesne nei rinkos kaina.

2014 m., dar 100 USD už barelį eroje, IS išgautas naftos barelis Turkijos rytuose kainavo, įvairiais skaičiavimais, nuo 25 iki 40 USD. O tada prasidėjo naftos kainos smukimas, palietęs ne tik Saudo Arabijos ir kitų didžiųjų išgavėjų biudžetus, bet ir IS pajamas. Be to, mažėja ir kontroliuojamų naftos gavybos vietų skaičius – nuo šių metų pradžios IS teritorija Irake traukiasi.

Be to, pastarąją savatę tiek JAV, tiek Rusija intensyviai bombarduoja grupuotės valdomas naftos gavybos vietas. Tiesa, nesitikima sunaikinti visų naftos gavybos pajėgumų – ši žaliava yra būtina regiono civiliams gyventojams. Ji, pavyzdžiui, yra deginama elektros gamybai. Tačiau tikimasi, kad prekyba juoduoju auksu susitrauks reikšmingai.

Mokesčių sistema

Siekdama užsitikrinti administracinę užkariautų teritorijų kontrolę IS savo pavaldiniams taiko ir mokesčių sistemą, nors ir padriką. Ji vien Mosulo mieste kas mėnesį grupuotei, skaičiuojama, atneša apie 8 mln. USD.

IS užkariautose teritorijose yra renkami mokesčiai nuo visų prekių, apmokestintos telekomunikacijų kompanijos, renkamas mokestis už pinigų išsigryninimą iš bankų sąskaitų. 5% kiekvieno atlyginimo surenkama socialinės apsaugos sistemai finansuoti ir kitoms „viešosioms paslaugoms“.

Šiauriniame Irake iš keliaujančiųjų renkamas 200 USD kelių mokestis. 800 USD muito mokestis renkamas už kiekvieną per Jordanijos ir Sirijos pasienio punktus kertantį vilkiką ar sunkvežimį. IS renka mokesčius nuo archeologinių kasinėjimų plėšimų – 20% Alepo provincijoje, 50% – Rakoje.

Ne musulmonai turi mokėti „džizyjos“ – ne musulmoniškų bendruomenių apsaugos – mokestį.

Bendrai mokesčių (ar reketo) sistema IS per mėnesį 2014 m. atnešė 30 mln. USD. Nors tokios sistemos yra būdingos daugeliui teroristinių grupuočių visame pasaulyje, IS sistema pasižymi kūrybingumu ir kompleksiškumu.

Diversifikuotos pajamos

IS finansine nepriklausomybe ir pajamų šaltinių įvairove pasižymėjo dar būdama „Al Qaeda“ atšaka Irake (AQI). Tai buvo viena priežasčių, kodėl AQI galėjo sau leisti nepaisyti pagrindinės šakos vadų nurodymų ir valios.

infogr.am::infogram_0_isis_finansavimo_saltiniai_proporcijos

Grupuotė gaudavo ir paramos iš užsienio, daugiausia – iš nevyriausybinių organizacijų Persijos įlankos šalyse (Saudo Arabijoje, Kuveite, Katare). Tačiau JAV vyriausybės vertinimais, AQI jau 2006 m. gaudavo nuo 70 iki 200 mln. USD pajamų iš nelegalios veiklos. Tuo metu pažymėtina buvo naftos kontrabanda, grobimai išpirkai ir politikų papirkinėjimai.

AQI buvo tokia stabili finansiškai, kad dar 2005 m. Vakarams ėmusis veiksmų ribojant „Al Qaeda“ finansinius srautus, Aymanas al-Zawahiris, „Al Quaeda“ vado pavaduotojas, buvo priverstas prašyti AQI pinigų. Nuo 2005 m. iki 2010 m. užsienio „investicijos“ į organizaciją nesudarė daugiau 5% visų grupuotės pajamų.

Su karinėmis pergalėmis į IS iždą ėmė plaukti ir kitos, ne tik naftos ir mokestinės pajamos. Užgrobti ir apiplėšti bankai atnešė organizacijai reikšmingos finansinės naudos. Vien iš Irako centrinio banko filialo Mosulo mieste buvo pagrobta 425 mln. USD. Pasak bankų finansinių ataskaitų, vien tik Neneveh provincijoje veikiančių bankų sąskaitose 2013 m. gruodžio 31 d. buvo daugiau nei 1 mlrd. USD.

Tiesa, ne visi IS teritorijoje atsidūrę bankai sulaukė vienodo likimo. Pavyzdžiui, Mosulo miesto bankai vis dar vykdo komercinę veiklą. Rakos mieste „Liaudies kredito bankas“ IS naudojamas kaip būdas rinkti mokesčius – 20 USD rinkliavą per mėnesį iš kiekvieno banko kliento už elektrą, vandenį ir apsaugą.

Nepamirškime teroristinėms grupuotėms būdo rinkti pinigus – pagrobimai ir gausus po apsiskelbusio kalifo organizacijos sparnu patekusiųjų apmokestinamas taip pat neša organizacijai finansinę naudą – manoma, kad IS pajamos iš šios veiklos siekia apie 10 mln. USD per mėnesį.

IS teritorijoje uždrausta rūkyti, tačiau pati organizacija sėkmingai pelnosi iš cigarečių kontrabandos. Tai pat su didžiuliu patosu demonstratyviai sunaikinamos ne visos kultūrinės vertybės neįkainojamose Mosulo muziejų kolekcijose. Kultūros vertybių kontrabanda – taip pat itin pelninga veikla, pildanti teroristų kapšus.

Nepavaldi finansinėms priemonėms

Diversifikuotos pajamos padėjo IS iškilti ir išsilaikyti. Nuo išorės finansavimo šaltinių nepriklausoma pajamų struktūra taip pat apriboja Vakarų galimybes ją paveikti finansinių priemonių pagalba.

Tačiau besikeičiant padėčiai karo fronte – prarandant ir užimant naujų teritorijų – IS pajamos kinta. Vis aktyvėjant karo veiksmams Sirijoje, tikėtina, jos keisis ne į gerą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 1

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11
Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žinąs, kad keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti reikia kur kas...

Verslo aplinka
2018.06.11
JAV santykiai su artimiausiais sąjungininkais smuko iki naujų žemumų 5

JAV ir artimiausių šalies Vakarų sąjungininkių santykiai gerokai pašlijo, kai industrializuotų G7 valstybių...

Verslo aplinka
2018.06.11
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas: ES biudžetas dar bus keičiamas iš esmės Premium

Manfredas Weberis, Vokietijos politikas, vadovaujantis Europos Parlamento (EP) Liaudies frakcijai, sako, kad...

Verslo aplinka
2018.06.11
Minimali mėnesio alga kitąmet kils bent iki 420 Eur Premium 28

Socialiniai partneriai sutaria, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet turėtų ūgtelėti bent keliais...

Verslo aplinka
2018.06.11
Taikos viltys: Korėjų pasienyje sparčiai kyla žemės kainos 1

Kai kurie drąsūs investuotojai, paskatinti antradienį numatyto Donaldo Trumpo, JAV prezidento, ir Kim Jong...

Verslo aplinka
2018.06.09
Prezidentė: reformos negali sujaukti to, kas veikia gerai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas vengia konkrečiau vertinti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.08
Teikiama ratifikuoti sutartis dėl Lietuvos stojimo į EBPO

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti vos prieš savaitę Paryžiuje pasirašytą sutartį dėl...

Verslo aplinka
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau