„Islamo valstybė“: kaip finansuojamas kalifatas

Publikuota: 2015-11-19
Rusijos karinės oro pajėgos bombarduoja IS naftos tankerių koloną.  Rusijos gynybos ministerijos / „Scanpix“ nuotr.
Rusijos karinės oro pajėgos bombarduoja IS naftos tankerių koloną. Rusijos gynybos ministerijos / „Scanpix“ nuotr.

Karas – nepigus reikalas, o kalifo ambicijos – dar brangesnės. JAV „Islamo valstybę“ (IS) yra įvardijusi kaip geriausiai finansuojamą teroristinę grupuotę istorijoje, manoma, jos teritorijoje yra apie 2 mlrd. USD vertės turto. IS valdo didesnę teritoriją nei Didžioji Britanija, joje gyvena nuo 8 mln. iki 10 mln. gyventojų.

IS, būdama teroristine grupuote, turėdama sėkmingai karines kampanijas vykdžiusią kariuomenę ir puoselėdama valstybingumo ambicijas, nesiklauja tik naftos pardavimais, nors jie ir sudaro didžiąją pajamų dalį. Teroristinė organizacija naudojasi visais galimais pajamų rinkimo būdais.

Tai – ir užgrobtų išteklių panaudojimas, ir karo grobis bei plėšimai. Nedidelė dalis finansavimo vis dar atkeliauja iš užsienio, tačiau šios pajamos buvo daug svarbesnės grupuotės veklos pradžioje, iki 2005 m. Iš senųjų metodų išliko ir nemažą pajamų dalį sudaro išpirkos už pagrobtuosius. IS taip pat renka ir mokesčius už įvairią ekonominę veiklą iš jos prieglobstyje atsidūrusių gyventojų.

Nafta maitintoja

IS didelę dalį pajamų gauna kaip ir bet kuri kita sukilėlių organizacija – ji išnaudoja tuos resursus, kuriuos užima karinių kampanijų ir išpuolių metu. Nuo 2014 m. pradžios, kai prasidėjo grupuotės staigi teritorinė ekspansija, jos valdomas turtas reikšmingai išaugo. Be kitų natūralių išteklių ir užgrobtose teritorijose buvusių pramonės šakų, 2014 m. IS valdė 60% Sirijos ir 10% Irako naftos gavybos pajėgumų. Įvairiais skaičiavimais, išgaunama nafta grupuotei atneša apie 1,53 mln. USD pajamų kasdien.

Svarbiausias IS naftos gavybos regionas plyti rytinėje Sirijoje, Deir Ezzoro provincijoje, kurioje išgaunama 34.000-40.000 barelių per dieną. Quayyara gavybos regione taip pat išgaunama apie 8.000 barelių sunkesnės naftos, kuri yra sunaudojama vietoje asfalto gamybai. Cementas, asfaltas, fosfatai sudaro nemenką dalį IS eksporto. Tiesa, vis dėlto Sirijoje ir Irake yra vienas karalius – nafta.

infogr.am::infogram_0_islamo_valstybes_naftos_greziniai_zemelapis

Žalią naftą IS dažniausiai parduoda tarpininkams tiesiai gavybos vietose. Šie, savo ruožtu, ją siunčia tiekimo grandine tolyn – į netoliese esančias perdirbimo gamyklas, smulkesniems prekybininkams, arba mėgina ją parduoti vietinėje naftos prekyvietėje – didžiausia yra netoli Sirijos ir Jordanijos pasienyje esančio al-Quaimo miesto.

Bet kuriuo atveju, gerai išmintais kontrabandos keliais žaliava arba vietoje nesuvartoti degalai galų gale patenka į Rytų Turkiją, Jordaniją, Kurdistaną, Iraną. Ten prekės yra parduodamos reikšmingai žemesne nei rinkos kaina.

2014 m., dar 100 USD už barelį eroje, IS išgautas naftos barelis Turkijos rytuose kainavo, įvairiais skaičiavimais, nuo 25 iki 40 USD. O tada prasidėjo naftos kainos smukimas, palietęs ne tik Saudo Arabijos ir kitų didžiųjų išgavėjų biudžetus, bet ir IS pajamas. Be to, mažėja ir kontroliuojamų naftos gavybos vietų skaičius – nuo šių metų pradžios IS teritorija Irake traukiasi.

Be to, pastarąją savatę tiek JAV, tiek Rusija intensyviai bombarduoja grupuotės valdomas naftos gavybos vietas. Tiesa, nesitikima sunaikinti visų naftos gavybos pajėgumų – ši žaliava yra būtina regiono civiliams gyventojams. Ji, pavyzdžiui, yra deginama elektros gamybai. Tačiau tikimasi, kad prekyba juoduoju auksu susitrauks reikšmingai.

Mokesčių sistema

Siekdama užsitikrinti administracinę užkariautų teritorijų kontrolę IS savo pavaldiniams taiko ir mokesčių sistemą, nors ir padriką. Ji vien Mosulo mieste kas mėnesį grupuotei, skaičiuojama, atneša apie 8 mln. USD.

IS užkariautose teritorijose yra renkami mokesčiai nuo visų prekių, apmokestintos telekomunikacijų kompanijos, renkamas mokestis už pinigų išsigryninimą iš bankų sąskaitų. 5% kiekvieno atlyginimo surenkama socialinės apsaugos sistemai finansuoti ir kitoms „viešosioms paslaugoms“.

Šiauriniame Irake iš keliaujančiųjų renkamas 200 USD kelių mokestis. 800 USD muito mokestis renkamas už kiekvieną per Jordanijos ir Sirijos pasienio punktus kertantį vilkiką ar sunkvežimį. IS renka mokesčius nuo archeologinių kasinėjimų plėšimų – 20% Alepo provincijoje, 50% – Rakoje.

Ne musulmonai turi mokėti „džizyjos“ – ne musulmoniškų bendruomenių apsaugos – mokestį.

Bendrai mokesčių (ar reketo) sistema IS per mėnesį 2014 m. atnešė 30 mln. USD. Nors tokios sistemos yra būdingos daugeliui teroristinių grupuočių visame pasaulyje, IS sistema pasižymi kūrybingumu ir kompleksiškumu.

Diversifikuotos pajamos

IS finansine nepriklausomybe ir pajamų šaltinių įvairove pasižymėjo dar būdama „Al Qaeda“ atšaka Irake (AQI). Tai buvo viena priežasčių, kodėl AQI galėjo sau leisti nepaisyti pagrindinės šakos vadų nurodymų ir valios.

infogr.am::infogram_0_isis_finansavimo_saltiniai_proporcijos

Grupuotė gaudavo ir paramos iš užsienio, daugiausia – iš nevyriausybinių organizacijų Persijos įlankos šalyse (Saudo Arabijoje, Kuveite, Katare). Tačiau JAV vyriausybės vertinimais, AQI jau 2006 m. gaudavo nuo 70 iki 200 mln. USD pajamų iš nelegalios veiklos. Tuo metu pažymėtina buvo naftos kontrabanda, grobimai išpirkai ir politikų papirkinėjimai.

AQI buvo tokia stabili finansiškai, kad dar 2005 m. Vakarams ėmusis veiksmų ribojant „Al Qaeda“ finansinius srautus, Aymanas al-Zawahiris, „Al Quaeda“ vado pavaduotojas, buvo priverstas prašyti AQI pinigų. Nuo 2005 m. iki 2010 m. užsienio „investicijos“ į organizaciją nesudarė daugiau 5% visų grupuotės pajamų.

Su karinėmis pergalėmis į IS iždą ėmė plaukti ir kitos, ne tik naftos ir mokestinės pajamos. Užgrobti ir apiplėšti bankai atnešė organizacijai reikšmingos finansinės naudos. Vien iš Irako centrinio banko filialo Mosulo mieste buvo pagrobta 425 mln. USD. Pasak bankų finansinių ataskaitų, vien tik Neneveh provincijoje veikiančių bankų sąskaitose 2013 m. gruodžio 31 d. buvo daugiau nei 1 mlrd. USD.

Tiesa, ne visi IS teritorijoje atsidūrę bankai sulaukė vienodo likimo. Pavyzdžiui, Mosulo miesto bankai vis dar vykdo komercinę veiklą. Rakos mieste „Liaudies kredito bankas“ IS naudojamas kaip būdas rinkti mokesčius – 20 USD rinkliavą per mėnesį iš kiekvieno banko kliento už elektrą, vandenį ir apsaugą.

Nepamirškime teroristinėms grupuotėms būdo rinkti pinigus – pagrobimai ir gausus po apsiskelbusio kalifo organizacijos sparnu patekusiųjų apmokestinamas taip pat neša organizacijai finansinę naudą – manoma, kad IS pajamos iš šios veiklos siekia apie 10 mln. USD per mėnesį.

IS teritorijoje uždrausta rūkyti, tačiau pati organizacija sėkmingai pelnosi iš cigarečių kontrabandos. Tai pat su didžiuliu patosu demonstratyviai sunaikinamos ne visos kultūrinės vertybės neįkainojamose Mosulo muziejų kolekcijose. Kultūros vertybių kontrabanda – taip pat itin pelninga veikla, pildanti teroristų kapšus.

Nepavaldi finansinėms priemonėms

Diversifikuotos pajamos padėjo IS iškilti ir išsilaikyti. Nuo išorės finansavimo šaltinių nepriklausoma pajamų struktūra taip pat apriboja Vakarų galimybes ją paveikti finansinių priemonių pagalba.

Tačiau besikeičiant padėčiai karo fronte – prarandant ir užimant naujų teritorijų – IS pajamos kinta. Vis aktyvėjant karo veiksmams Sirijoje, tikėtina, jos keisis ne į gerą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12
Vasarį metinė infliacija kiek padidėjo

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo sudarė 2%, pranešė Lietuvos Statistikos departamentas,...

Verslo aplinka
2019.02.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau