Rusijos darbo rinka: vieni apsimeta, kad dirba, kiti – kad moka algą

Šią savaitę bus paskelbti statistiniai Rusijos darbo rinkos duomenys, tačiau ekspertai tikisi, kad jie parodys bent per pusę mažesnį nedarbą, nei euro zonoje, kurios ekonomika augo devynis ketvirčius iš eilės.

Tai rodo, kad šalies ekonomikos vadovai yra pasiruošę bet kokia kaina užtikrinti mažą nedarbo lygį ir yra menkai pasiruošę atlaikyti senstančios populiacijos ir mažėjančio darbingų gyventojų skaičiaus keliamus iššūkius.

„Rinkdamasi tarp radikalių reformų ir stabilumo, vyriausybė rinksis stabilumą, – „Bloomberg“ sako Vladimiras Tichomirovas, vyriausiasis „BCS Financial Group“ ekonomistas Maskvoje. – Tai sovietinis pasirinkimas – užkonservuoti valiutą su visomis jos problemomis, tačiau išlaikyti stabilumą“.

Rusijos darbo rinkos taisyklės – vienos nelanksčiausių Europoje, darbuotojo apsauga nuo atleidimo, ESBO teigimu, viena didžiausių. Dėl to darbdaviams vis dar sopa nuo praėjusios krizės, kuomet reikėjo stabdyti gamyklas, bet laikyti darbuotojus.

Darbo rinkos nepaslankumas, tiesa, nepadeda dorotis su sparčiai tirpstančia gyventojų perkamąja galia, tik pastiprindamas chroniškas bėdas, tokias, kaip mažiausias darbuotojo produktyvumas Europoje.

Apsimetu, kad dirbu

Darbdaviai mieliau renkasi mažinti atlyginimus, įdarbinti ne pilnu etatu ar išleisti darbuotojus neapmokamų atostogų, nei juos atleisti. Dėl to bedarbystė nuo rekordinių 4,8% žemumų prieš metus ūgtelėjo, tačiau tik iki 5,5% liepą. 2008–2009 m. krizės metu šis skaičius šoko iki 9,4%.

Tačiau čia geros naujienos ir baigiasi, nes kitos apklausos rodo spartėjantį perkamosios galios smukimą.

Apsimeta, kad moka

Realieji atlyginimai liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, susitraukė 6%, mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 9,8%, o atlyginimai atsižvelgiant į infliaciją susitraukė 7,5%. Visi šie rodikliai mažėja sparčiau, nei birželį.

„Problema yra augantis įdarbinimas nepilnu etatu. Žmonės yra priimami daliai etato arba išsiunčiami neapmokamų atostogų, nes verslas stengiasi išsaugoti savo pelno maržas mažėjančios paklausos akivaizdoje, – aiškina Charlesas Movitas, „IHS Global Insight“ ekonomistas. – Tai turės papildomos įtakos vartotojams“.

Besitraukiančioje ekonomikoje daugėja darbo vietų – tai rodo, kad kompanijos yra priverstos sekti Putino nurodymais ir saugoti stabilumą, veikiau, nei efektyvinti veklą.

„Atleisdamos žmones kompanijos rizikuoja būti spaudžiamos valdžios“, – sako Rostislavas Kapeliušnikovas, Aukštesniosios ekonomikos mokyklos Darbo rinkos tyrimų centro Maskvoje direktoriaus pavaduotojas.