JAV keršija ES dėl socialinių tinklų reglamentų – neišduos vizų T. Bretonui ir dar keturiems asmenims
Paskelbdama apie sankcijas ministerija nurodė, kad „šie radikalūs aktyvistai ir ginkluotos NVO (nevyriausybinės organizacijos) skatino užsienio valstybių cenzūros priemones, kiekvienu atveju taikydamiesi į amerikiečių kalbėtojus ir įmones“.
Ši priemonė nukreipta prieš Thierry Bretoną, buvusį Europos Komisijos (EK) skaitmeninių reikalų komisarą, kuris dažnai konfliktuodavo su technologijų magnatais, tokiais kaip Elonas Muskas, dėl jų įsipareigojimo laikytis Bendrijos taisyklių.
Valstybės departamentas T. Bretoną apibūdino kaip asmenį, inicijavusį ES Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA) – svarbų teisės aktą, nustatantį turinio moderavimo ir kitus standartus didžiausiems Europoje veikiantiems socialiniams tinklams.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad jo šalis „griežtai smerkia“ vizų apribojimus ir pridūrė, kad Europa „negali leisti, kad kiti jai primestų taisykles, reglamentuojančias jos skaitmeninę erdvę“.
SPA tapo itin jautriu klausimu JAV konservatoriams, kurie šį aktą laiko cenzūros ginklu prieš dešiniąsias pažiūras Europoje ir už jos ribų, nors ES šį kaltinimą griežtai neigia.
„Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) buvo demokratiškai priimtas Europoje (...) jis neturi jokios ekstrateritorinės galios ir jokiu būdu nepaveikia Jungtinių Valstijų“, – teigė J.-N. Barrot.
Pagal šį reglamentą didžiosios platformos privalo paaiškinti sprendimus dėl turinio moderavimo, užtikrinti skaidrumą naudotojams ir garantuoti, kad tyrėjai galėtų atlikti esminius darbus, pavyzdžiui, suprasti, kiek vaikų susiduria su pavojingu turiniu.
Th. Bretonas, kuris 2024-aisiais pasitraukė iš EK, platformoje „X“ draudimą pavadino „raganų medžiokle“, lygindamas šią situaciją su JAV makartizmo laikotarpiu, kai pareigūnai buvo šalinami iš vyriausybės dėl tariamų ryšių su komunizmu.
„Mūsų amerikiečiams draugams: cenzūra nėra ten, kur, jūsų manymu, yra“, – pridūrė jis.
