Žvalgybininkai galės naudoti sprogmenis, kurį laiką sekti asmenis be teismo sankcijos
Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, stiprinančias žvalgybininkų galias. Už jas balsavo 68 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė aštuoni politikai.
„Kai svarstome žvalgybos įstatymų projektus, į tai žiūrime labai jautriai, nes kiekvieną sakinį reikia prižiūrėti preciziškai, kad ne tik sustiprintume žvalgybos institucijų galias, bet ir užtikrintume kontrolę. Šis įstatymas toks ir išėjo. (...) Nuo jo galima atsispirti ir pradėti tokią pačią kontrolę kriminalinės žvalgybos subjektų“, – prieš balsavimą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Mes ne tik sustipriname žvalgybą, bet ir kontrolę“, – pabrėžė jis.
Pataisose numatyta, kad žvalgybos uždavinys yra ne tik prognozuoti ir nustatyti išorės rizikos veiksnius, pavojus, grėsmes, kaip yra dabar, bet ir juos šalinti.
Išskirtiniais atvejais, kai turima informacijos apie pavojus ir grėsmes, galinčias padaryti žalą nacionaliniam saugumui bei valstybės interesams, ir siekiant jas užkardyti, žvalgybininkams suteikta teisė be teismo leidimo sekti asmenis ir jų susirašinėjimą, patekti į patalpas, transporto priemones, stebėti piniginių srautų judėjimą.
Tokiu atveju žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas per 24 valandas turės kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą tęsti veiksmus.
Jeigu toks leidimas nebus duodamas, žvalgyba privalės nedelsiant nutraukti veiksmus, apie juos informuoti žvalgybos kontrolierių, pateikti jam sprendimą dėl duomenų rinkimo, teismo nutartį ir tuoj pat sunaikinti surinktą informaciją.
Pagal priimtus pakeitimus, žvalgybos pareigūnai taip pat galės slapta gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius, įsigyti sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Numatyta, jog sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, kaip dabar tarnybinis ginklas, galės būti panaudoti išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina.
Be kita ko, siekiant užkardyti pavojus, žvalgybos tarnyboms leista į pagalbą pasitelkti pagrindines kriminalinės žvalgybos institucijas.
Priimtais pakeitimais pagerintos ir žvalgybininkų socialinės garantijos – jiems bus mokamos specialios išmokos už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį, nustatytos kompensacijos sveikatos sutrikdymo atveju, kelionės išlaidų atlyginimo galimybės, išplėstas artimųjų, kuriems būtų garantuota apsauga, sąrašas.
Be to, atsisakyta 55 metų amžiaus cenzo reikalavimo žvalgybos institucijų vadovams.
Žvalgybos pareigūnams taip pat bus mokamos išmokos kas penkerius metus už tarnybą, atsižvelgiant į gerus tarnybos vertinimo rezultatus. Įstatymo pakeitimu taip pat numatytas žvalgybos pareigūnų apdovanojimas vardiniais ginklais.
Minėti pakeitimai galios Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojams.
Panašų projektą norėta siūlyti dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau tuomet jo pateikimas pristabdytas, siekiant parengti įstatymų pataisas, nustatant didesnius žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus. Toks projektas jau pradėtas svarstyti parlamente.
