Seimo Etikos komisija nenustatė pažeidimų svarstant LRT įstatymo pataisą – opozicija sieks balsavimo dėl nepasitikėjimo J. Oleku
Atnaujinta opozicijos planais skelbti nepasitikėjimą J. Oleku.
„Akivaizdu, kad buldozeris įjungtas su papildomu kuro baku. Keistai atrodo, kai pats išvadų rengėjas sako, kad nebėra taip, kaip ką tik sakiau“, – antradienį po balsavimo sakė demokratas Domas Griškevičius.
Jo teigimu, antradienio balsavimai parodė, kad Etikos ir procedūrų komisiją galima naikinti, nes ji nebeatlieka savo darbo.
„Valstietė“ Aušrinė Norkienė pati buvo parengusi išvados projektą, kad gruodžio 11 dieną vakarinio posėdžio pradžioje Seimo posėdžio pirmininkui Raimondui Šukiui nepaskelbus Seimo narių registracijos buvo pažeista Seimo narių teisė registruotis, tačiau balsuodama dėl šio punkto susilaikė. Tai lėmė, kad tokiai išvadai nebuvo pritarta.
Už tokią išvadą balsavo penki komisijos nariai, vienas buvo prieš, penki susilaikė.
„Akivaizdu, kad primetama politinė nuomonė ir niekas nebesvarbu“, – sakė liberalas Arminas Lydeka.
Konservatoriai Jurgis Razma ir Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pareiškė nebematantys prasmės dalyvauti politizuotame procese.
Socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ balsais nuspręsta, jog svarstant LRT įstatymo pataisą, numatančią LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančią tvarką, nepadaryta pažeidimų nusprendžiant klausimą svarstyti skubos tvarka, neatsižvelgiant į prašymą atlikti projekto poveikio vertinimą ir nebalsuojant dėl prašymo atsiklausti visuomenės nuomonės apie šį projektą.
Opozicijos atstovai tvirtino, kad dėl galimų šiurkščių Seimo statuto pažeidimų kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Opozicija vėl paliko salę
Vėliau antradienį valdančiųjų balsais atsisakius iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukti LRT vadovo atleidimą lengvinantį projektą, opozicija vėl paliko posėdžių salę ir nutarė posėdžiauti atskirai.
„Kadangi esate ir toliau įjungę buldozerį per nepriklausomą nacionalinį transliuotoją, opozicija išeina iš salės pasitarti į Konstitucijos salę“, – pranešė Laurynas Kasčiūnas, opozicinių konservatorių lyderis.
Kaip ir per praėjusio ketvirtadienio popietiniame posėdį salę paliko konservatoriai, liberalai ir demokratai.
Projektus svarstyti ir priimti liko valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ bei Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Opozicijos atstovai į posėdžių salę ketina grįžti tik pristatyti savo rengtų projektų bei siūlymų. Daugiausia jų – per pusantro šimto – yra dėl LRT įstatymo pataisų. L. Kasčiūnas prognozavo, kad popietinis antradienio plenarinis posėdis truks iki trečiadienio paryčių.
Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, už tai, kas vyksta Seime su LRT įstatymo pataisa, tiesiogiai atsakingas parlamento vadovas socialdemokratas Juozas Olekas, todėl svarstoma inicijuoti nepasitikėjimą juo.
„Valdantieji važiuoja svaiginančiu greičiu per visas Seimo procedūras. Visiškai nesuprantama, kodėl reikia šitaip skubėti, vengiant bet kokios diskusijos, rengiant įvairias atakas prieš atskirus žurnalistus, prieš LRT generalinę direktorę. Matome, kad čia puolimas ne tik prieš žiniasklaidą, bet ir precedento sukūrimas, jog per savaitę galima bet kurį klausimą išspręsti turint tokią daugumą“, – tvirtino liberalė.
Pasak Sauliaus Skvernelio, opozicinių demokratų pirmininko, „kažkokia nesuvokiama jėga stumia valdančiuosius pažeidinėti Seimo statutą“. Anot jo, svarstant LRT įstatymo pataisas, nesilaikoma nei statute nustatytų terminų, nei kitų procedūrų.
„Jie padarė viską, kad užtikrintų šimtaprocentinį pralaimėjimą Konstituciniame Teisme“, – tvirtino politikas.
Pradėjo rinkti parašus dėl nepasitikėjimo J. Oleku
Seimo opozicija antradienį sako pradėjusi rinkti parašus dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu Juozu Oleku.
„Kalbėjome ir pradedame rinkti parašus, pradedame ruošti tekstą ir rinksime parašus nepasitikėjimui, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen. – Politinė atsakomybė dėl to, kas vyksta, tiesioginė jo atsakomybė. Atsakomybė už statuto laužymą, atsakomybė už skubą, už darbotvarkių sudarymą, tai yra jo funkcija. Dėl to matome, kad atėjo jau laikas kalbėti“.
Seimo Statutas numato, jog pasiūlymas atleisti turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau trečius metus iš eilės išlaiko stipriausio Lietuvoje inžinerines studijų programas vykdančio universiteto poziciją tarptautiniame Europos inžinerijos studijų reitinge „EngiRank“.
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Svarbiausiame Vakarų Lietuvos susisiekimo mazge prie Jakų žiedo (Tilžės g. 145) sparčiai auga „Jūros miestas“. Šiemet čia jau užbaigtos pirmojo 7370 m2 ploto „stock-office“ paskirties pastato statybos, o šalia jo pradėjo kilti dar du pastatai, kuriuose bus įrengtos 3500 m2 ploto patalpos prekybai ir maitinimo, grožio, sveikatingumo bei kitoms paslaugoms. Projektą vystančių „ANTAI Group“ atstovų teigimu, ateinančiais metais numatoma ne tik užbaigti antrąjį „Jūros miesto“ plėtros etapą, bet ir pradėti dar vieno „stock-office“ pastato statybas.
Taip pat nurodyta, kad sprendimas atleisti dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Dar pirmadienį opozicija tikino surinkusi reikiamus parašus dėl neeilinio posėdžio organizavimo sausio 12 dieną, kuriame ir siūlytų pradėti nepasitikėjimo procedūrą.
„Manau, kad sausio mėnesis gali būt tas laikas, kai tai bus pateikta Seimo darbotvarkei“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Skubos tvarka galima tik ypatingais atvejais
Liberalo A. Lydekos teigimu, nepaisant to, kad iš esmės nustatyta Seimo statuto pažeidimų, Etikos ir procedūrų komisija padarė priešingas išvadas.
„Grubiai kalbant ir buitiškai pasakysiu: konstatuojama, kad Marytė buvo su suknele, Jonas buvo su kostiumu. Išvada/sprendimas – Jonas ir Marytė buvo nuogi“, – sakė jis.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas tvirtino, kad Seimo statutas nebuvo pažeistas, nes posėdžiui pirmininkavęs R. Šukys turėjo teisę pasirinkti kam pirmiau suteikti žodį ir dėl kokio prašymo anksčiau balsuoti.
Pagal Seimo statutą, įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
Klausimo svarstymas skubos tvarka reiškia, kad projektas Seime nagrinėjamas pagreitinta tvarka – trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų ir priėmimo, be to, trumpinami ir kiti statute nustatyti įstatymų leidybos terminai.
Be to, kai Seimas nusprendžia projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka, kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados negalima.
Valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką siekia pakeisti šią savaitę.
Kreipimasis dėl projekto ekspertinio vertinimo užkirstų tam kelią, mat mokslininkai savo išvadą turėtų pateikti ne mažiau kaip per dešimt darbo dienų ir ne daugiau kaip per 30 dienų.
BNS rašė, kad Seimo Kultūros komitetas jau yra kreipęsis poveikio vertinimo dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pateikto LRT įstatymo pakeitimo, taip pat numatančio lengvesnę šios įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų tvarką. Dėl to projektas nebegali būti priimamos artimiausiu metu.
Valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ savo ruožtu parengė naują projektą ir siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Jam praėjusį ketvirtadienį pritarta po pateikimo.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10.000 žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę – iki pat numatyto balsavimo dėl šio įstatymo pakeitimų.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
