JAV panaikins sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, Minskas paleido politinius kalinius
- Lietuva sankcijų nežada atšaukti
- Sankcijos buvo įvestos dėl nedemokratiškų veiksmų
- S. Cichanouskaja: nebūkime naivūs
- Lietuvos vadovai signalų iš JAV nejuto
Papildyta premjerės, prezidento ir URM komentarais.
Kaip skelbia „Reuters“, J. Coale'as šį sprendimą įvardino kaip palankų Baltarusijai.
„Vadovaudamiesi prezidento D, Trumpo nurodymais, mes, JAV, panaikinsime sankcijas kalio trąšoms“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė A. Lukašenkos administracijos „Telegram“ kanalas, sakė A. Coale’as.
Šie pareiškimai nuskambėjo tą pačią dieną, kai Baltarusijoje buvo paskelbta apie politinių kalinių paleidimą.
Šeštadienį BNS šaltiniai patvirtino, kad Minskas paleidžia 123 politinius kalinius, dalį jų išleidžiant per Lietuvos sieną. Tarp paleistųjų – Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiatskis bei Baltarusijos opozicijos atstovai Maryja Kalesnikava ir Viktaras Babaryka.
LRT skelbia, kad A. Bialiatskis jau atvežtas į Lietuvą. Atvykęs prie JAV ambasados Vilniuje jis dėkojo Amerikos diplomatams: „Džiaugiuosi būdamas laisvas.“
Tarp išlaisvintųjų – ir du Lietuvos piliečiai, nuo 2024 m. neteisėtai kalinti Baltarusijoje.
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos piliečiai Baltarusijos režimo buvo įkalinti remiantis išgalvotais kaltinimais – Baltarusijos prezidento įžeidimu, socialinių neramumų kurstymu ir dėl ekstremistinės veiklos.
„Dėkoju visoms Lietuvos tarnyboms ir URM kolegoms, prisidėjusiems, kad Lietuvos ir kitų šalių piliečiai išlaisvinti iš Baltarusijos režimo gniaužtų sklandžiai kirstų sieną ir gautų visą reikalingą pagalbą. Dar kartą noriu paraginti Lietuvos piliečius nevykti į Baltarusiją. Tai yra pavojinga“, – komentare BNS teigė ministras Kęstutis Budrys.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino politinių kalinių iš Baltarusijos išlaisvinimą.
„Sveikinu 123 politinių kalinių iš Baltarusijos išlaisvinimą. Tarp jų yra drąsūs demokratijos balsai: Marija Kalesnikava ir Alesis Beliackis. Jie parodė ypatingą drąsą. Linkiu jiems stiprybės grįžtant pas savo šeimas. Lietuva palaiko juos ir visus, kurie siekia laisvės“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį rašė G. Nausėda.
Devyni kaliniai buvo paleisti per Lietuvą, likę – per Ukrainą, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Tuo metu baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad Vilniuje yra septyni užsieniečiai ir A. Bialiatskis.
„Kalinių paleidimas vyko ne pagal planą“, – šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje sakė S. Cichanouskaja.
Pasak jos, beveik visi kaliniai buvo „netikėtai“ paleisti į Ukrainą.
JAV pasiuntiniui D. Trumpas buvo pavedęs derėtis dėl daugiau kaip 1.000 politinių kalinių paleidimo.
Lietuva sankcijų nežada atšaukti
Premjerė Inga Ruginienė BNS nurodė, kad ES sankcijos lieka galioti, jų klausimas nėra svarstomas. Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad Lietuvos pozicija nesikeičia.
„Dėl Baltarusijos kalio trąšų eksporto ir toliau galioja Europos Sąjungos sankcijos. Lietuva šiuo klausimu nėra gavusi jokių prašymų, taip pat nėra signalų, kad jis būtų svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu“, – premjerės komentarą BNS perdavė jos atstovas Ignas Dobrovolskas.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
URM atkreipia dėmesį, kad JAV priima savarankiškus sprendimus dėl sankcijų Baltarusijos režimui, kurie nėra susieti su ES sankcijomis.
„ES nevyksta jokių svarstymų laisvinti sankcijas Baltarusijos režimui“, – teigiama URM išplatintame komentare žiniasklaidai.
Be to, URM teigia, kad nė viena iš priežasčių, dėl kurių ES pradėjo taikyti sankcijas Baltarusijai nėra išnykusi.
„Vidinės represijos, kenkimas demokratijai, migracijos instrumentalizacija, pagalba Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, dabar – ir kombinuota hibridinė ataka. Politinių kalinių paleidimas yra svarbus diplomatijos pasiekimas, tačiau Lietuvos pozicija nesikeičia: Baltarusijos vykdomi veiksmai daro didelę žalą Lietuvos, ES ir NATO saugumui“, – teigia URM.
Sankcijos buvo įvestos dėl nedemokratiškų veiksmų
Baltarusija, artima Rusijos sąjungininkė, yra viena didžiausių kalio – pagrindinės trąšų sudedamosios dalies – gamintojų pasaulyje.
JAV ir Europos Sąjunga po ginčijamų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų įvedė plataus masto sankcijas Minskui, kai valdžia smurtu numalšino masines protesto akcijas ir įkalino beveik visus A. Lukašenkos oponentus, nespėjusius pasitraukti į užsienį.
Sankcijos buvo dar labiau sugriežtintos 2022 m., kai A. Lukašenka leido Baltarusijos teritoriją naudoti kaip placdarmą Rusijos invazijai į Ukrainą.
Opozicijos atstovai sprendimą vertina atsargiai. Aukšto rango Baltarusijos opozicijos pareigūnas Franakas Viacorka pareiškė, kad Europos Sąjungos sankcijos kaliui, įskaitant draudimą eksportuoti per Europos uostus, yra svarbesnės nei JAV taikytos priemonės.
„A. Lukašenka savo politikos nepakeitė. Represijos tęsiasi, o jis ir toliau remia Rusijos karą prieš Ukrainą“, – „Reuters“ sakė F. Viacorka.
Jo teigimu, bet koks sankcijų švelninimas turi būti vertinamas itin atsargiai, kad nebūtų netyčia sustiprinta Rusijos karo mašina ar legitimizuotos besitęsiančios represijos Baltarusijoje.
Rugsėjį JAV panaikino sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“. Mainais už tai tuomet Baltarusija paleido dešimtis politinių kalinių.
S. Cichanouskaja: nebūkime naivūs
Anksčiau šeštadienį S. Cichanouskaja naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad politinių kalinių paleidimas reiškia, kad A. Lukašenkai Vakarų sankcijos – skausmingos.
„Bet nebūkime naivūs – A. Lukašenka nekeičia savo politikos, jo represijos tęsiasi ir jis toliau remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Todėl turime būti labai atsargūs kalbėdami apie sankcijų sušvelninimą, kad nesustiprintume Rusijos karo mašinos ir nepaskatintume tolesnių represijų“, – pridūrė ji.
Opozicijos lyderė taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijos kalio trąšoms Minskui yra daug skausmingesnės negu JAV sankcijos.
Anot jos, nors JAV sankcijų sušvelninimas galėtų lemti politinių kalinių paleidimą, Europos sankcijos turėtų paskatinti ilgalaikius, sisteminius pokyčius Baltarusijoje ir Rusijos karo Ukrainoje pabaigą.
Lietuvos vadovai signalų iš JAV nejuto
Šios naujienos pasirodė tuo metu, kai Lietuvos vadovai kelis mėnesius tvirtino iš JAV negirdėję jokių signalų apie galimą sankcijų Baltarusijai švelninimą.
Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras, lapkritį su JAV iždo sekretoriumi aptarė tolesnius žingsnius, siekiant užtikrinti, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai išliktų veiksmingos, būtų užkirstas kelias jų apėjimui, o spaudimas agresorių režimams būtų nuosekliai stiprinamas.
Šią savaitę LRT skelbė, kad šalies prezidentas Gitanas Nausėda tikino iš JAV negirdėjęs jokių užuominų apie galimą sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms panaikinimą.
„Tokių tiesioginių raginimų mes tikrai neišgirdome. Mes stengiamės labai aiškiai pasakyti savo partneriams JAV, kad vyksta tokia pati, kaip kažkada prieš keletą metų migrantų pavidalu, hibridinė ataka prieš Lietuvą ir kad Lietuva negali į tai nereaguoti“, – sakė jis.
Pasak prezidento, JAV pusė supranta Lietuvos argumentus ir norėtų prisidėti prie problemos sprendimo, tačiau išlieka klausimas, kokia kaina tai būtų daroma.
„Nuolatinis Baltarusijos pusės raginimas pradėti konsultacijas politiniu lygiu reiškia tik viena – ne kažkokio konkretaus žmogaus tarpininkavimas, o labai aiškus sėdimas prie stalo. Tokia yra jų vizija – kalbėtis apie sankcijas. Ir tai jau būtų sankcijos, kurias taiko ne Lietuva, o taiko visa Europos Sąjunga ir taiko dėl labai labai rimtų pagrindų“, – savaitės pradžioje kalbėjo G. Nausėda.
Lapkritį VŽ podkaste paklaustas, ką valdžia darytų, jei JAV spaustų Lietuvą taip pat atlaisvinti sankcijas, Edvinas Grikšas, ekonomikos ir inovacijų ministras, teigė, jog Vyriausybėje nėra kalbama apie galimą „Belaruskalij“ trąšų tranzito atnaujinimą.
Pasak ministro, jei toks klausimas vis dėlto atsirastų, sprendimo ieškotų visa Vyriausybė: „Tai tikrai nebus vienos ministerijos klausimas – tai būtų visos Vyriausybės sprendimas.“
REKOMENDUOJAME
