Ukrainos pareigūnas Vašingtonui: Rusija planuoja didelį puolimą
Atnaujinta trimis paskutinėmis pastraipomis.
Aukšto rango Ukrainos delegacija lankėsi Vašingtone kaip tik tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas telefonu įspėjo jį apie didelio masto atsakomąsias priemones dėl Ukrainos dronų išpuolio Rusijos gilumoje.
Pulkininkas Pavlo Palisa, tarnavęs fronte, kol lapkritį prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė jį prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, pristatė, jo teigimu, Ukrainos karinės žvalgybos išvadas.
Po susitikimo su JAV įstatymų leidėjais ir pareigūnais P. Palisa žurnalistams sakė, kad Rusija užsibrėžė tikslą iki rugsėjo pabaigos turėti visišką Donecko ir Luhansko sričių kontrolę. Tai du iš keturių regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi ir kurie nurodyti Rusijos taikos susitarimo plane, kurį Ukraina vadina ultimatumu.
Iki metų pabaigos Rusija nori sukurti buferinę zoną palei Ukrainos ir Rusijos sieną, teigė P. Palisa.
„Įdomu, bet jie turi planų net 2026 metams. Kitais metais planuojama užimti visą Ukrainos dalį, esančią kairiajame Dnipro upės krante“, – sakė jis.
Tikslas – „užimti Odesos ir Mykolajivo sritis, atkirsti Ukrainai priėjimą prie Juodosios jūros“, sakė jis.
Jis nenurodė, kokiais šaltiniais grindžia savo teiginius.
Juodoji jūra yra kariniu ir ekonominiu požiūriu labai svarbi Ukrainai ir tai pagrindinis grūdų gabenimo į besivystančias šalis maršrutas.
P. Palisa sakė, kad numanomos žvalgybos išvados apie Rusiją parodė, „ką jie galvoja iš tikrųjų“.
„Deja, jie nekalba apie taiką. Jie ruošiasi karui“, – teigė jis.
Delegacijai Vašingtone vadovavęs vyriausiasis V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas paragino JAV įstatymų leidėjus siekti pažangos rengiant naują sankcijų įstatymą, kad būtų „padidintas spaudimas Rusijai“.
„Būtina sukurti tinkamą atmosferą, kad Rusija leistųsi į derybas – bet ne į parodomąsias, o į konkrečias ir realias derybas“, – sakė A. Jermakas.
Jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kuris ne kartą perspėjo, kad D. Trumpas, pradėjęs eiti pareigas ir žadėjęs greitai užbaigti karą bei trumpam nutraukęs paramą Ukrainai, netenka kantrybės dėl V. Putino.
Maskva teigia, kad pati spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
„(Atsakysime) taip ir tada, kaip ir kada atrodys tinkama mūsų kariškiams“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Maskvos atsaką į ukrainiečių dronų sekmadienio atakas prieš branduolinį ginklą nešti galinčius lėktuvus aerodromuose toli Rusijos teritorijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nurodė paprašęs savo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino nesiimti atsakomųjų veiksmų po Ukrainos dronų atakų.
Tačiau, pasak JAV prezidento, V. Putinas atsakė neturintis jokio kito pasirinkimo – tik reaguoti.
Ukraina teigė sunaikinusi 7 mlrd. USD (6,14 mlrd. Eur) vertės Rusijos orlaivių, stovėjusių už tūkstančių kilometrų už sienos esančiose oro bazėse, daugiausia Tu-95 ir Tu-22 tolimojo nuotolio strateginių bombonešių.
