G. Nausėda sako, kad naujasis EK gynybos planas leis persiginkluoti, G. Paluckas vertina skeptiškai
G. Nausėda sakė, kad naujasis Europos gynybos stiprinimo planas leis Lietuvai labiau apsiginkluoti.
„Lietuva turi gana žemą valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, todėl turime fiskalinę manevro erdvę panaudoti šiuos finansinius išteklius ir apsiginkluoti“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
EK trečiadienį pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių.
Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5% BVP. Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. Eur.
EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.
G. Nausėdos teigimu, kai kuriuos Pietų Europos valstybės – galbūt dėl prastesnio skolos ir BVP santykio – siūlo eiti ne skolinimosi, bet dotacijų keliu.
„Bet norint turėtų dotacijų, reikia turėti finansų, susitarti dėl naujos finansų formulės. Šiuo metu Komisija pateikė pasiūlymą kaip galima greičiau, nes laikas nelaukia. (...) Šiandien mes turime galvoti daugiausia apie savo saugumą, ką mes galime padaryti savo saugumo labui ir mes tikrai galime, pasinaudodami šiais instrumentais, daug“, – teigė prezidentas.
„Vidutiniu laikotarpiu svarbu išnaudoti šį brangų laiką, kurį mums iškovoja Ukraina, siekiant sustiprinti mūsų karinius pajėgumus. Aš sveikinu EK planą „ReArm Europe“, mes turime persiginkluoti, nes kitaip būsime kita Rusijos agresijos auka“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Europa turi ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir toliau remti Kyjivą karinėmis priemonėmis, nustatyti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje datą 2030-ųjų sausio 1 dieną, taip pat didinti spaudimą Rusijai įvedant 17 sankcijų paketą, įtraukiant į jį suskystintų dujų eksportą ir daugiau šalies agresorės bankų.
Reaguodama į įtemptą geopolitinę situaciją ir JAV užsienio ir gynybos politikos neapibrėžtumą, kovo pradžioje vykusios EVT metu vadovai davė politinį sutikimą stiprinti bloko gynybą.
Siekiant užbaigti Kremliaus invaziją į Ukrainą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas antradienį per pokalbį telefonu susitarė dėl 30 dienų paliaubų energetikos infrastruktūros srityje, tačiau susitarimo dėl visiškų paliaubų taip ir nepasiekė.
G. Paluckas: iš toli atrodo gražiau, nei priėjus arčiau
„Tai yra mūsų ekonomikos pinigai, leidimas mums skolintis, ačiū už jį, bet mes ir anksčiau turėjome, vienintelis geras dalykas yra biudžeto deficito taisyklės išimtis – gynybai galima biudžeto deficitą viršyti 1,5%“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Paluckas.
„Ačiū už tai, bet daugiau visa papildoma skolinimosi našta guls ant mūsų ekonomikų, tai tiek tos ambicijos“, – pridūrė jis.
„Dalykai dažnai ir gamtoje, ir politikoje atrodo iš toli gražiau, nei priėjus iš arčiau, bet ir ačiū už tai, kad EK, EVT sugebėjo priimti tokius sprendimus“, – teigė premjeras.
„Galų gale bus tas vadinamas 150 mlrd. Eur paskolų fondas, tai aišku patogiau, nei bėgti per Europą ištiesus ranką ir skolintis iš privačių investuotojų ir bankų, bet palūkanas vis tiek reikės mokėti“, – kalbėjo jis.
G. Paluckas sakė, kad Lietuva pirmiausiai pasižiūrės, kokios bus pateiktos skolinimosi sąlygos, palūkanos.
„Skolintis galime ir rinkoje, jei rinka skolins pigiau, nebūtinai iš to fondo. Pinigų reikės, skolinamasi tikrai bus, bet pats gynybos plano finansavimas bus sukonstruotas ir per viešojo ir privataus (sektorių – BNS) partnerystės modelį, kai ypač infrastruktūra bus finansuojama pinigų poreikį išdėstant laike, tiek per biudžeto pajamas, tiek per skolintas lėšas, visi šie dalykai atsispindės 2026-ųjų biudžeto projekte“, – teigė Vyriausybės vadovas.
EK pristačius vadinamąją Baltąją knygą dėl Europos gynybos stiprinimo, už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Audrius Kubilius tai pavadino „istoriškai reikšminga diena“.
Jis nesiėmė svarstyti, kiek iš paskolų programos galėtų pasiskolinti Lietuva, teigė, kad tai atveria galimybes ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir suteikia naujus būdus remti Ukrainą.
Po Baltosios knygos parengimo, anot A. Kubiliaus, dabar EVT bus teikiami sprendimai dėl gynybos plano įgyvendinimo, tarp jų – siekis sustiprinti šiaurinę ir rytinę Bendrijos sieną.
