Dienos akcentai: JAV nurėžta parama Ukrainai ir skubi pagalba iš Europos

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, Kyjivo traukinių stotyje. Ansgaro Haase (dpa / „picture alliance“ / „Scanpix“) nuotr.

Šiandien populiariausi:

Visi populiariausi.

Dienos akcentas

Europai dar miegant JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė visą paramą Ukrainai. Po pirminio šoko, praėjus kelioms valandoms, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad naujiems ES planams stiprinti Europos gynybos pramonę ir didinti karinius pajėgumus gali būti skirta beveik 800 mlrd. Eur.

Tiesa, artimiausiu metu planuojamam skirti 20 mlrd. Eur paketo Ukrainai skyrimui įnirtingai priešinasi Vengrija.

Analitikai rašė, kad D. Trumpo sprendimas – „muzika Putino ausims“ ir kad ateityje gali kilti sunkumų, nes Europa jau šiandien Ukrainą remia tiek, kiek gali. JAV iki šiol užtikrino svarbius oro gynybos pajėgumus Ukrainoje, dalinosi žvalgybine informacija.

Vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pasidalino įrašu, kuriame apgailestavo, jog susitikimas Vašingtone nepraėjo sklandžiai ir patikino, kad ukrainiečiai labiausiai nori taikos.
Jis taip pat rašė, kad Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl jos retųjų mineralų „bet kuriuo laiku ir formatu.“

Kodėl tai svarbu

Šiuo metu Europa siekia kuo greičiau kompensuoti nutrūkusį paramos tiekimą, tačiau, ekspertų teigimu, kai kuriose srityse tai bus sudėtinga. Volodymyras Zelenskis davė Donaldui Trumpui tai, ko jis norėjo – apgailestavimą ir pasiryžimą paaukoti JAV Ukrainos retuosius mineralus, tačiau nežinia, ar to užteks, nes pastaruoju metu JAV prezidento elgesį sudėtinga prognozuoti.

Europos valstybės yra pasiryžę stoti Ukrainos pusei, kad jai netektų priimti nepalankių taikos sąlygų.

Dienos infografika

Politika ir ekonomika

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadovė, antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. Eur Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.
Įsigaliojo 25% JAV muitai Kanadai ir Meksikai bei papildomi 10% muitai Kinijai. Į tai reaguodamas Pekinas paskelbė atsakomuosius 10–15% muitus kai kurioms JAV prekėms, Kanada įves JAV importui 25% tarifus dviem bangomis, o Meksika planuoja apie atsakomąsias priemones paskelbti sekmadienį.
Pramoninkai skaičiuoja, kad būsimi JAV muitai Lietuvai gali kainuoti 0,3–0,5 proc. punkto BVP.

Bendrovės ir rinkos

„Ekobazės“ apyvarta pernai išaugo 27%, tai lėmė ir Lietuvoje didėjanti gamyba.
„MV Group Production“ likviduoja AB „Alita“, tačiau investuoja į „Alitos“ gamyklą.
Į pabaigą eina viešas obligacijų siūlymas, kurį įgyvendina UAB „Plovyklos Finance LT“. Bendrovė siekia keliais etapais 3 metams pasiskolinti iki 8 mln. Eur, siūlydama 10% metines palūkanas.
„Financial Times“ kartu su tyrimų bendrove „Statista“ išrikiavo greičiausiai augančių Europos įmonių 1.000-uką. 9-tą kartą sudaromame sąraše yra 6 lietuviški vardai – mažiausiai įmonių iš Lietuvos per kelerius metus.
Baltijos biržos po įvykių už Atlanto ritosi žemyn, šis kritimas sutapo su raudonuojančiomis rodyklėmis ir pasaulio rinkose. Krito tiek gynybos įmonių akcijos, tiek indeksai, bitkoinas, vertę išlaikė tik auksas.

Maloniam laisvalaikiui

VŽ analizuoja iškilusią supermilijardierių grupę – iš ko jie sukaupė milžiniškus turtus ir kuo skiriasi nuo pirmųjų praėjusio amžiaus milijardierių.

Taip pat kviečiame sugrįžti gerus tris dešimtmečius atgal ir dar kartą atsiversti 1995 m. VŽ laikraščio straipsnį – apie komivojažierius, ir kodėl jais nedirbo vyresni nei 30 m. žmonės.