V. Zelenskis: santykiuose su JAV – teigiami poslinkiai, su Europa sparčiai rengiamas pirmųjų žingsnių taikos link planas

• Savo kalboje Kongrese D. Trumpas kritikavo ES per mažai išleidžiant gynybai, per daug – rusiškai naftai.
• D. Trumpas kalbos metu skaitė V. Zelenskio laišką ir tikino, kad tai vertina.
• CŽA patvirtino, kad JAV nebesidalina žvalgybine informacija su Ukraina, bet agentūros vadovas tai vadina „pauze, kuri leido susimąstyti.“
• Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pasiūlė surengti visų trijų šalių (JAV, Rusijos, Ukrainos) derybas dėl taikos jo šalyje.
• Vokietijoje būsimasis kancleris Friedrichas Merzas pateiks įstatymų pataisas, leidžiančias atlaisvinti ilgametę „skolos stabdžio“ taisyklę ir skirti „šimtus milijardų“ eurų gynybai.
   

Antradienio įvykių juostą rasite čia.  

Baigiame pildyti trečiadienio įvykių juostą 

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį ryte. 

E. Macronas: turime būti pasirengę, kad JAV nebus mūsų pusėje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį kreipėsi į tautą. Jis sakė, kad JAV „pakeitė savo poziciją“ dėl karo Ukrainoje ir „mes įžengiame į naują erą“.

E. Macronas teigė, kad Prancūzija padarė „teisingą pasirinkimą“, pastaruosius trejus metus remdama Ukrainą.

„Už savo laisvę kovoja ne tik Ukrainos žmonės. Ir mūsų saugumui kyla grėsmė. Jei šalis gali įsiveržti į savo kaimynę Europoje ir likti nenubausta, taika mūsų žemyne nebegali būti užtikrinta“, – sakė E. Macronas.

Jo teigimu, istorija mus išmokė, jog Rusijos grėsmė „yra reali“: „Rusija tapo ir liks grėsme Prancūzijai ir Europai“.

Pasak Prancūzijos vadovo, „kelias į taiką negali būti pasiektas apleidžiant Ukrainą“.

E. Macronas sakė, kad Prancūzija tęs susitikimus su sąjungininkais, siekdama, kad būtų pasirašytas „ilgalaikis, tvirtas, patikimas taikos susitarimas“.

„Noriu tikėti, kad JAV stovės mūsų pusėje, tačiau turime būti pasirengę, kad taip nebus“, – sakė jis.

E. Macronas teigė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio skėčio išplėtimo sąjungininkams Europoje.

Anot jo, Prancūzija turi pripažinti savo „ypatingą statusą“, nes turi „veiksmingiausią ir efektyviausią kariuomenę Europoje“ ir branduolinius ginklus.

V. Zelenskis: santykiuose su JAV – teigiami poslinkiai 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare pareiškė, kad Ukraina ir Europa rengia planą, kaip žengti pirmuosius žingsnius taikos link.

„Rengiame pirmųjų žingsnių planą, kad būtų pasiekta teisinga ir tvari taika. Dirbame prie jo sparčiai. Netrukus jis bus parengtas“, – parašė jis „Telegram“ platformoje.

V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame ES vadovai, tikimasi, aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat saugumo garantijas siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką.

Pasak V. Zelenskio, Europa turi bendrą viziją, kaip užbaigti Rusijos karą ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą.

„Ji turėtų būti prie būsimų derybų stalo kartu su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.

Kitoje žinutėje, publikuotoje socialiniame tinkle „X“, V. Zelenskis rašė, kad „šiandien Ukrainos ir JAV komandos pradėjo rengti būsimą susitikimą. Andrijus Jermakas ir Mike'as Waltzas kalbėjosi, ir yra teigiamų poslinkių. Tikimės, kad kitą savaitę sulauksime tam tikrų rezultatų“.

V. Zelenskio biuras: Ukrainos ir JAV pareigūnai sutarė dėl tolesnių derybų

Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė surengti tolesnes derybas, trečiadienį po pokalbio su JAV nacionalinio saugumo patarėju Mike'u Waltzu pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Turėjau pokalbį telefonu su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Artimiausiu metu suplanavome mūsų komandų susitikimą, kad galėtume tęsti šį svarbų darbą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Jermakas, kurį cituoja BNS. 

V. Putinas: Rusija užbaigė pasų išdavimą gyventojams okupuotoje Ukrainos dalyje

Rusija baigė išduoti pasus ukrainiečiams, gyvenantiems rusų kariuomenės užimtose Ukrainos dalyse, trečiadienį sakė rusų prezidentas Vladimiras Putinas.

Kyjivas procesą smerkia kaip neteisėtą bandymą ištrinti šiose teritorijose ukrainietišką tapatybę.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Maskva spaudžia Ukrainos pietuose ir rytuose gyvenančius ukrainiečius tapti Rusijos piliečiais.

Tie, kas atsisako Rusijos pilietybės, susiduria su judėjimo suvaržymais ir sunkumais siekiant viešųjų paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, kurias teikia Rusijos primestos valdžios institucijos. Rusijos paso neišsiėmę ukrainiečiai laikomi užsienio piliečiais.

Čekija išlaidas gynybai per penkerius metus padidins iki 3% BVP

Čekijos vyriausybė patvirtino planus nuo 2026 m. palaipsniui didinti išlaidas gynybai, kad iki 2030 m. jos pasiektų 3% BVP, pranešė Čekijos naujienų svetainė „idnes“. Pernai išlaidos gynybai sudarė 2,1%.

Šis žingsnis žengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala perspėjo, kad geopolitinė tvarka Europoje patiria „didžiausią transformaciją nuo komunizmo žlugimo“.

Anot P. Fialos, „prezidentas D. Trumpas nusprendė visiškai pertvarkyti Amerikos užsienio politiką“ ir „šią naują tarptautinę tikrovę – jos pavojus, rizikas ir Amerikos užsienio politikos pokyčius – būtina pripažinti“.

„Tai nereiškia, kad JAV nebėra mūsų sąjungininkės. Tačiau turime pripažinti, kad dabar ji yra sąjungininkė, kuri aiškiai parodo, jog atėjo laikas Europos tautoms prisiimti atsakomybę už savo reikalus“, – sakė jis prieš kelias dienas.

Šį trečiadienį P. Fiala teigė, kad „kiekvienas, kuris sako, kad Rusija mums nekelia grėsmės, nekalba tiesos“.

JAV teismas atmetė D. Trumpo administracijos sprendimą „įšaldyti“ užsienio paramą

JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą „įšaldyti“ užsienio valstybėms per Tarptautinės plėtros agentūrą (USAID) skiriamą paramą, pranešė CNN.

Vis dėlto, teismas nepateikė išaiškinimo, ar lėšų skyrimas turėtų būti iškart atnaujintas – dėl to turėtų spręsti žemesnių instancijų teismai.

Tai jau antras teismų sprendimas, užkertantis kelią D. Trumpo administracijos sprendimų įsigaliojimui nuo sausio, kai jis buvo inauguruotas JAV prezidentu.

Žmogaus teisių organizacijų atstovai teismui teigė, kad ši finansinė parama atitinka JAV interesus, be to, realiai saugo milijonų žmonių gyvybes.

„Šios lėšos padeda sustabdyti neramumus ir įvairių ligų plitimą, kol tai pasiekia mūsų šalį“, – teisme sakė organizacijos. 

Tarp grupių, padavusių JAV administracijos sprendimą nutraukti paramą per USAID, yra Skiepų nuo AIDS koalicija, Globali sveikatos taryba ir kitos. 

Teismo atskleisti duomenys parodė, kad JAV administracija bando nutraukti apie 90% per USAID skiriamos paramos.

Plačiau apie programos poveikį Ukrainai galite skaityti čia.

K. Budrys vyksta į Vokietiją, aptars ir Ukrainos paramos klausimus

K. Budrys, Lietuvos užsienio reikalų ministras, su darbo vizitu ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Miunchene, Vokietijoje.

Jis susitiks su Bavarijos federacinės žemės politinės minties centrų bei gynybos pramonės atstovais, ministru federaliniams reikalams, kanceliarijos vadovu dr. Florianu Herrmannu, aptars dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, dvišalius Lietuvos ir Vokietijos saugumo ir gynybos ryšius, paramos Ukrainai klausimus.

CŽA vadovas patvirtino, jog žvalgybinė informacija Ukrainai nebeteikiama, vadina tai „pauze“

Johnas Ratcliffe'as, JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius, patvirtino, jog žvalgybinė informacija, kaip ir ginkluotė, Ukrainai nebeteikiama, praneša CNN. Tokia informacija anksčiau trečiadienį dalinosi „Financial Times“, tačiau skirtingi šaltiniai abejojo jos patikimumu ir pateikė priešingus komentarus netgi iš pačių Kyjivo pareigūnų.

„Prezidentui Donaldui Trumpui kilo klausimų, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikrai siekia taikos ir jis sakė „padarome pauzę, aš duosiu tau progą apie tai pagalvoti“. Turbūt visi matėte, koks vėliau atėjo atsakas iš V. Zelenskio, – sakė J. Ratcliffe'as, turėdamas omenyje V. Zelenskio laišką D. Trumpui pirmadienį. – Taigi, manau, kad kariniame fronte ir žvalgybos fronte šiai pauzei tiesiog buvo leista įvykti ir ji netrukus bus panaikinta.“

J. Ratcliffe'as išreiškė viltį, kad paramos tiekimas bus atnaujintas ir bus galima dirbti kartu su Ukraina siekiant taikos. 

„Jei dirbsime su Ukraina petys į petį, kad atlaikytume tą agresiją, kuri yra toje šalyje, bet jos (pauzės – VŽ) reikėjo, kad padarytume pasaulį gražesnį ir paruošime dirvą ateitiems deryboms dėl taikos,“ – pridūrė CŽA vadovas.

Aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas sakė, kad JAV apribojo dalinimąsi tam tikra žvalgybine informacija, vykdo mažiau stebėjimo ir žvalgybos skrydžių, kurie gali turėti įtakos tiek puolamosioms, tiek gynybinėms operacijoms, įskaitant priešlėktuvinę gynybą. Ukraina yra priklausoma nuo JAV žvalgybos duomenų, kad galėtų vykdyti teritorijos stebėjimą.

V. Zelenskis: taika Ukrainoje įmanoma, jei JAV ir Europa dirbs kartu šiuo klausimu

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje yra visiškai pasiekiama, jei Europa ir Jungtinės Valstijos dirbs kartu šiuo klausimu, praneša agentūra BNS.

„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikinų paliaubų, o karo pabaigos visiems laikams. Mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai įmanoma“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas. 

Šie V. Zelenskio komentarai pasirodė po jo pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. 

M. Waltzas: D. Trumpas apsvarstytų paramos tiekimo atnaujinimą Ukrainai, jei prasidėtų derybos dėl taikos

Mike'as Waltzas, Baltųjų rūmu nacionalinio saugumo patarėjas, televizijai „Fox News“ pareiškė, jog Donaldas Trumpas svarstytų atnaujinti paramą Ukrainai, jei „būtų atnaujintos taikos derybų susitikimai ir imtasi pasitikėjimo stiprinimo priemonių. 

M. Waltzas sakė, kad Ukrainos prezidento V. Zelenskio atsiųstas laiškas D. Trumpui, kuriame Ukrainos prezidentas apgailestauja dėl nesusiklosčiusio susitikimo Baltuosiuose rūmuose, yra „geras, teigiamas pirmas žingsnis“. Pareigūnai jau diskutuoja dėl datos, vietos ir taikos derybų grupės, kuri padėtų užbaigti karą, sakė jis.

„Jau kalbame apie pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurias paskui nusinešime pas rusus ir išbandysime tą pusę“, – sakė jis interviu laidai „Fox & Friends“.

J. Waltzas nekonkretizavo, kas yra „pasitikėjimo stiprinimo priemonės“.

„Turime žinoti, kad abi pusės nuoširdžiai derasi dėl dalinės, o vėliau ir nuolatinės taikos,“ – pareiškė M. Waltzas.

Vengrijos ministras bando įsiteikti M. Rubio: nuolatiniai pareiškimai apie karą nėra strategija

Peteris Szijjarto, Vengrijos prekybos ir užsienio reikalų ministras, susitiko su Marco Rubio, JAV valstybės sekretoriumi, kad aptartų sankcijų Vengrijai panaikinimą bei Ukrainos klausimus. 

P. Szijjarto JAV atstovui skundėsi, kad ankstesnėmis Joe Bideno administracijos įvestomis sankcijomis Vengrijos vyriausybės kanceliarijos vadovui Antalui Roganui, kaltinamam didelio masto korupcija, aiškiai buvo „siekiama pakenkti Vengrijai ir būsimiems JAV–Vengrijos santykiams“. 

P. Szijjarto taip pat skundėsi, kad kitos taikomos sankcijos „pažeidžia Vengrijos energetinį saugumą“, apriboja galimybę įsigyti gamtinių dujų.

Susitikimo metu susitarta, kad šios sankcijos bus panaikintos kaip įmanoma greičiau.

„Taip pat sutarėme, kad nuolatiniai pareiškimai apie tai, jog reikia tęsti karą kuo ilgiau, nėra strategija, be to, tai pavojinga pozicija, nes kuo ilgiau karas tęsiasi mūsų kaimynystėje, tuo didesnis jo eskalavimo pavojus“, – kalbėjo P. Szijjartas.

Keiras Starmeris: būdas užtikrinti taiką – susitarimo garantijų užtikrinimas

Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas su žurnalistais pabrėžė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje galės būti pasiekta tik tuomet, kai kartu egzistuos ir ją užtikrinančios garantijos. 

„Būdas užtikrinti taiką – tai yra užtikrinti bet kokio sudaryto susitarimo garantijas, nes didžiausia rizika, kad kils konfliktas, bus tuomet, jei V. Putinas manys, jog jis gali pažeisti susitarimą“, – kalbėjo K. Starmeris.

Paklaustas apie naujausią informaciją, kad JAV nustojo Ukrainai teikti žvalgybos duomenis, K. Starmeris teigė, jog Europa, Jungtinė Karalystė ir JAV turi dirbti kartu.

„Negalime rinktis tarp Europos ir JAV“, – sakė jis.

Rusija paskyrė 19 metų kalėjimo bausmę britui, kovojusiam Ukrainos pusėje

„Guardian“ praneša, jog Rusija nuteisė britą, kovojusį Ukrainos pusėje, 19 metų kalėti. Jamesas Scottas Rhysas Andersonas buvo pripažintas kaltu už „teroristinį aktą“ ir tai, kad kovojo kaip Ukrainos samdinys. Jis paimtas į nelaisvę Kursko regione, Rusijos teritorijoje lapkričio mėnesį.

Rusijos išplatintame pranešime teigiama, kad britas pirmuosius 5 bausmės metus atliks kalėjime, o likusius – sustiprinto režimo kolonijoje. 

Vokietija ragina švelninti ES fiskalines taisykles

Vokietija paragino Europos Sąjungą (ES) reformuoti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų skirti didesnes išlaidas gynybai, nepažeisdamos ES biudžeto deficito taisyklių, teigia su derybomis susipažinę asmenys, kuriuos cituoja „Bloomberg“.

Vokietijos pasiuntinys ES paragino Bendriją suteikti valstybėms narėms papildomų galimybių padidinti išlaidas ilgesniu laikotarpiu, atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes.  

FT: JAV Ukrainai nebeteikia žvalgybinės informacijos

JAV nutraukė dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu, o tai, pasak su tuo susipažinusių pareigūnų, gali labai apsunkinti Ukrainos kariuomenės gebėjimą taikytis į Rusijos taikinius.

Šis žingsnis žengtas po pirmadienį D. Trumpo administracijos priimto sprendimo sustabdyti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai ir po dramatiško JAV prezidento ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.

JAV ir Ukrainos bendradarbiavimas žvalgybos srityje buvo labai svarbus Kyjivo gebėjimui smogti Rusijos kariniams taikiniams. Trys neįvardinti pareigūnai „Financial Times“ patvirtino, kad Vašingtonas įšaldė žvalgybos kanalus su Kyjivu.

Pareigūnai teigė, jog bus nutraukta laiko požiūriu jautri ir aukštos kokybės žvalgybos informacija, leidžianti, pavyzdžiui, tiksliau pataikyti į judančius Rusijos taikinius.

Tačiau vienas iš pareigūnų sakė, kad JAV vis dar dalijasi žvalgybine informacija apie Rusiją ir Ukrainą su savo artimiausiais sąjungininkais, įskaitant Jungtinę Karalystę.

Vis dėlto „Bloomberg“ ir Ukrainos transliuotojas „Suspilne novini“ praneša, kad žvalgybinė informacija šaliai vis dar teikiama. 

Portalui „Bloomberg“ tai, kad žvalgybiniai duomenys vis dar teikiami, anonimiškai teigė Kyjivo pareigūnas. 

E. Macronas svarsto dar kartą apsilankyti JAV

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas svarsto galimybę sugrįžti į Vašingtoną deryboms su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, per spaudos konferenciją Eliziejaus rūmuose sakė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai Sophie Primas.

S. Primas pakartojo Prancūzijos įsipareigojimą padėti Kyjivui atkurti santykius su JAV.

D. Trumpas nesutinka atnaujinti ginklų tiekimo Ukrainai

Nepaisant Ukrainos prezidento pareiškimų apie pasirengimą pradėti dialogą su JAV, D. Trumpas dar nesutiko atnaujinti Ukrainai karinės pagalbos.

JAV neatnaujino karinės pagalbos tiekimo Ukrainai po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs derėtis dėl taikos susitarimo ir pasirašyti naudingųjų iškasenų susitarimą. Apie tai pranešė laikraščiai „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“.

WSJ, remdamasis aukštais JAV pareigūnais, rašo, kad neaišku, ar V. Zelenskio pareiškimo pakaks įtikinti D. Trumpą atnaujinti karinę pagalbą Ukrainai.  

„JAV pareigūnai sakė, kad pauzė tęsis tol, kol D. Trumpas nuspręs, kad V. Zelenskis remia taikos derybas su Rusija“, – rašo WSJ.

Pažymima, kad sprendimu sustabdyti pagalbą siekiama „parodyti Ukrainos vadovui, kad Baltieji rūmai rimtai nusiteikę siekti taikos“.

Leidinio cituojami pareigūnai teigė, kad susitarimo dėl naudingųjų iškasenų pasirašymo gali nepakakti, „kad įtikintų D. Trumpą atnaujinti pagalbą“.

NYT taip pat pažymėjo, kad nors D. Trumpas palankiai įvertino prezidento V. Zelenskio siūlymą atnaujinti derybas dėl taikos susitarimo ir sutarties dėl naudingųjų iškasenų, „kartu jis paliko galioti draudimą teikti naujus ginklus ir didelę pagalbą Ukrainai“.

Grenlandijos premjeras: nenorime būti amerikiečiai ar danai

Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede trečiadienį sakė, kad jo žmonės nenori jungtis prie JAV, D. Trumpui pažadėjus „vienaip ar kitaip“ perimti šią Danijos autonominę teritoriją.

„Nenorime būti amerikiečiai ar danai (...). Esame grenlandai. Amerikiečiai ir jų lyderis turi tai suprasti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Egede, likus šešioms dienoms iki Grenlandijos parlamento rinkimų.

„Mes neparduodami ir mūsų negalima tiesiog perimti. Dėl savo ateities sprendžiame mes, Grenlandijoje“, – pridūrė ministras pirmininkas. Jį cituoja BNS naujienų agentūra. 

D. Trumpas savo kreipimesi į JAV Kongresą antradienį pakartojo norįs, kad Jungtinės Valstijos įsigytų Grenlandiją, ir pažadėjo užtikrinti šios salos gyventojų saugumą.

„Mums jos tikrai reikia tarptautiniam pasaulio saugumui užtikrinti, ir manau, kad ją gausime. Vienaip ar kitaip mes ją gausime“, – sakė jis.

Vokietija siekia sugrįžti į sunkiasvorių lygą 

Vokietija grįžta į sunkiasvorių lygą. Būsimoji valdančioji koalicija paskelbė didžiulį išlaidų paketą, skirtą šalies gynybai ir infrastruktūrai. Per artimiausius 10 metų finansinis paketas gali siekti net iki 1 trln. Eur. Ekspertai neslepia, kad ryžtingi Berlyno planai nustebino, tačiau džiugina ir yra gyvybiškai reikalingi visai Europai. Tiesa, šis ėjimas gali turėti politinę kainą būsimam šalies kancleriui. 

Plačiau skaitykite šiame VŽ tekste. 

G. Nausėda: Ukraina stengiasi atsiriboti nuo emocijų, JAV požiūris keisis į gerą

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Jungtinių Valstijų (JAV) administracijos požiūris į Ukrainą taps pozityvesnis, praneša agentūra BNS. 

Jis taip pat pabrėžia, jog prieš Rusijos agresiją kovojanti šalis deda visas pastangas atsiriboti nuo emocijų.

„Tikrai galiu patvirtinti, kad Ukrainos pusė, prezidentas Volodymyras Zelenskis, deda visas pastangas atsiriboti nuo emocinių dalykų, kurie ištiko praėjusios savaitės pabaigoje ir labai konstruktyviai dirbti su JAV administracija“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.

„Tai patvirtina net tik laiškas, tai patvirtina ir labai intensyvūs kontaktai, nebūtinai prezidentų lygiu, bet su kitais JAV administracijos pareigūnais, kurie man leidžia tikėtis, kad tiek prezidento Donaldo Trumpo komandos požiūris į Ukrainą artimiausiu metu keisis į gerąją pusę“, – pridūrė G. Nausėda.

G. Nausėdai antrino ir premjeras Gintautas Paluckas. Jis sakė, JAV prezidento pranešime pastebėjęs „minkštesnes gaidas“, kurios leidžia tikėtis postūmio derybų link, o tai būtų geras ženklas ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.

„Jeigu mes prisimintume vos prieš savaitę (vykusį – BNS) sunkų pokalbį tarp JAV ir Ukrainos prezidentų, tai pranešime vakarykščiame JAV prezidento aš jau matau minkštesnes gaidas“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo ministras pirmininkas.

„Galima tikėtis, kad pajėgs kartu su Europos lyderių pagalba Ukrainos prezidentas grįžti prie tam tikrų derybų, ar susitarimo rengimo stalo ir tai yra gera žinia tiek Ukrainai, tiek Lietuvai, tiek mūsų regionui“, – pridūrė jis.

Šimtai JAV diplomatų pasirašė laišką M. Rubio, nepritariantį agentūros USAID naikinimui

Šimtai JAV diplomatų pasirašė laišką, skirtą Marcui Rubio, JAV valstybės sekretoriui, kuriuo kritikuojamas JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) naikinimas ir teigiama, kad šis veiksmas padarė „nepataisomą žalą“ milijonams žmonių. Apie šio laiško turinį praneša „Bloomberg“. 

Diplomatai taip pat yra įsitikinę, jog tokie JAV administracijos veiksmai pakenks pačių JAV saugumui, griauna pasitikėjimą JAV. 

Pasirašiusieji teigė, kad USAID darbuotojai taip pat patyrė šmeižto kampaniją.

„USAID išformavimas kelia grėsmę užsienyje dirbantiems JAV diplomatams, darbuotojams, karininkams. Mes prieštaraujame ne dėl politinės opozicijos, bet todėl, kad paskyrėme savo gyvenimus tam, kad JAV būtų saugesnės, stipresnės ir labiau klestinčios,“– rašoma laiške. 

USAID praėjusiais metais paskirstė daugiau nei 43 mlrd. USD asignavimų, dabar jos veikla beveik visiškai sustabdyta. Agentūrą nuolat puolė prezidentas Donaldas Trumpas ir Elonas Muskas, pavadinęs ją „nusikalstama organizacija“, šiuo metu apie 4.000 iš 10.000 jos darbuotojų yra arba atleisti, arba išleisti atostogų.

Kremlius: vis dar galioja teisinis draudimas V. Zelenskiui derėtis su Rusija

Kremlius trečiadienį sakė, kad teigiamai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarus, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasiruošęs taikos deryboms su Rusija, praneša agentūra BNS. 

„Teigiamai (vertiname). Klausimas, su kuo susėsti (prie derybų stalo). Kol kas vis dar galioja teisinis draudimas Ukrainos prezidentui derėtis su Rusijos puse. Todėl apskritai požiūris yra teigiamas, bet niuansai dar nepasikeitė“, – reporteriams teigė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užduotą klausimą.

Anksčiau tiek V. Zelenskis, tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atmetę tiesioginių derybų galimybę.

V. Putinas teigia, kad jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.

Kremliaus šeimininkas taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų siekio įstoti į NATO. 

Tuo metu Ukrainos prezidentas atmeta bet kokių teritorinių nuolaidų Maskvai galimybę. Tačiau V. Zelenskis pripažįsta, jog Ukrainai gali tekti remtis diplomatinėmis priemonėmis, kad užsitikrintų kai kurių teritorijų grąžinimą.

Europos diplomatas: nuo šiol mokėsime už gynybą kasdien, iki kol D. Trumpas bus gyvas

Europos lyderiams ruošiantis ketvirtadienio susitikimui Briuselyje, kurio metu 27 Europos šalių atstovai diskutuos dėl 800 mlrd. Eur išlaidų gynybai didinimo bei 150 mlrd. Eur skolinimosi tam pačiam tikslui, Europos diplomatas leidiniui „Politico“ teigė, kad gynybos poreikiai tapo Europos kasdieninėmis išlaidomis. 

„Gynybos išlaidos virsta fiksuotomis (nuolatinėmis) išlaidomis. Mes tarsi išjungėme saulę ir dabar turime mokėti, kad būtų šilta. Už amuniciją turėsime mokėti kasdien kelerius metus, kol D. Trumpas bus gyvas,“ – sakė anonimiškai kalbėjęs diplomatas. 

„Ursula von der Leyen yra pasiruošusi griebti jautį už ragų – bet ar technokratų Europa su tuo sutiks?“ – taip pat anonimiškai komentavo vienas Prancūzijos ministras. 

Didėjant neapibrėžtumui pasaulyje, E. Macronas kreipsis į tautą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad trečiadienį kreipsis į tautą dėl dabartinio neapibrėžtumo pasaulyje, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas radikaliai pakeitė savo šalies politiką Ukrainos atžvilgiu, praneša agentūra BNS.

„Mano brangūs tautiečiai, šį vakarą 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku kreipsiuosi į jus šiuo didžiulio netikrumo metu, kai pasaulis susiduria su didžiausiais iššūkiais“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas, paskelbdamas apie savo pirmąjį kreipimąsi po to, kai D. Trumpas pribloškė pasaulį savo užsienio politikos pokyčiais.

Tai įvyko po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas ištaisyti padėtį po penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusio ginčo su JAV vadovu Donaldu Trumpu, antradienį paragino sudaryti paliaubas jūroje ir danguje – tai esą būtų pirmas žingsnis siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus besitęsiantį plataus masto karą.

E. Macronas giria V. Zelenskio norą atnaujinti dialogą su D. Trumpu, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

E. Macronas, kuris pastarosiomis dienomis nuolat bendravo ir su D. Trumpu, ir su V. Zelenskiu, „pakartojo Prancūzijos pasiryžimą dirbti su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad Ukrainoje būtų pasiekta tvirta ir ilgalaikė taika“, pridūrė Eliziejaus rūmai.

Per Rusijos atakas Pietų Ukrainoje žuvo 2 žmonės, sutriko elektros tiekimas

Rusija naktį surengė išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą pietinėje Ukrainos Odesos srityje, dėl kurių nutrūko elektros tiekimas Juodosios jūros regione ir žuvo mažiausiai du žmonės, trečiadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, praneša agentūra BNS.

Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ir Maskva vis dažniau kalba apie galimas derybas dėl kovų nutraukimo. 

Odesos regiono valdžia paskelbė, kad „pažeista svarbiausia infrastruktūra, o dalis miesto liko be elektros, vandens ir šilumos tiekimo“. 

Gelbėjimo tarnybos pranešė apie padarytą didelę žalą ir paskelbė nuotraukas, kuriose matyti su liepsnomis kovojantys ugniagesiai. 

Gubernatorius sakė, kad netoli Odesos esančiame kaime nuo šrapnelio žuvo 77-erių vyras.

Kaimyninės Chersono srities gubernatorius pranešė, kad to paties pavadinimo mieste žuvo 55-erių vyras.

Maskva išpuolių kol kas nekomentavo.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija pernakt paleido keturias raketas ir 181 droną, įskaitant Irane sukurtus bepiločius orlaivius „Shahed“, ir pridūrė, kad Kyjivas numušė 115 rusų dronų. 

Du trečdaliai amerikiečių nepritaria D. Trumpo skelbiamiems kaltinimams Ukrainai

Naujienų agentūros „Reuters“ bei visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos“ kovo 3-4 dienomis atlikta apklausa rodo, jog 70% amerikiečių nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijai, jog Ukraina yra kalta dėl karo ar nepadarė pakankamai, kad jį sustabdytų. 

Tokiam teiginiui nepritaria netgi 62% respublikonų rinkėjų ir 81% demokratų rinkėjų.

Teiginiui, kad JAV turėtų gauti naudos iš Ukrainos retųjų mineralų pritaria 46% amerikiečių. 

Ties šiuo klausimu respublikonų ir demokratų rinkėjų nuomonės išsiskyrė ryškiau: 73% respublikonų šalininkų manė, kad JAV priklauso dalis Ukrainos retųjų mineralų generuojamos naudos ar pajamų, tuo metu tokią nuomonę palaikė tik 21% demokratų rinkėjų. 

D. Trumpas po V. Zelenskio pranešimo švelnina toną 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog vertina Ukrainos pasiryžimą pasirašyti susitarimą dėl retųjų mineralų ir sėsti prie derybų stalo. 

Kalbėdamas D. Trumpas reagavo į Volodymyro Zelenskio įrašą socialiniame tinkle „X“, paskelbtą antradienio vakarą, rašo „The Guardian“.

„Anksčiau šiandien gavau laišką iš prezidento V. Zelenskio, – savo kalboje Kongrese sakė D. Trumpas. – Jame jis rašė, kad nori sėsti prie derybų stalo ir kad niekas nenori taikos labiau nei ukrainiečiai. Taip pat, kad jo komanda yra pasiruošusi dirbti su stipria prezidento D. Trumpo lyderyste. Aš rimtai diskutavau su Rusija – gavau stiprių signalų, kad jie taip pat yra pasirengę taikai. Argi tai nebūtų gražu? Jau laikas sustabdyti šią beprotybę. Sustabdyti žudymus. Pabaigti šį bejausmį karą. Jei nori užbaigti karus, reikia kalbėtis su abiem pusėm.“

Kongreso nariai tikėjosi, kad prezidentas atskleis daugiau detalių apie taikos tarp Ukrainos ir Rusijos sąlygas, tačiau jis to nepadarė. 

Laikraštis „The New York Times“ anksčiau yra skelbęs, jog sustabdyta šimtų milijonų dolerių vertės ginkluotė, turėjusi pasiekti Ukrainą.

Vokietija keičia „skolos stabdžio“ taisyklę dėl gynybos išlaidų poreikio

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas priėmė revoliucinį sprendimą dėl Vokietijos „skolos stabdžio“- nusprendė pakeisti ilgus metus nejudintą taisyklę ir gynybos reikalams pasiskolinti daugiau, nei iki šiol buvo leidžiama.

Apie tai praneša „Financial Times“.

F. Merzas, atstovaujantis Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), pranešė susitaręs su galimais koalicijos partneriais – socialdemokratais skirti šimtus milijardų eurų gynybai.

Jau kitą savaitę šios dvi partijos pateiks parlamentui įstatymo projektą, kuriame bus leista atlaisvinti „skolos stabdžio“ taisyklę.

Pasiūlymas reikštų, kad skolai, skirtai gynybai, nebūtų taikomas limitas, viršijantis vieną procentą bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. 45 mlrd. Eur, skaičiuojant pagal dabartinį Vokietijos ekonomikos dydį.

Pagal naująjį įstatymo projektą, gynybos išlaidoms, viršijančioms 1% bendrojo vidaus produkto, nebūtų taikomas „skolos stabdis“. Tai leistų Vokietijai neribotai didinti skolą savo ginkluotosioms pajėgoms finansuoti ir teikti karinę pagalbą Ukrainai.

Toks pokytis konservatyvioje ir taisyklių besilaikančioje Vokietijoje yra netikėtas, tačiau tai yra būsimojo kanclerio Friedricho Merzo reakcija į JAV prezidento Donaldo Trumpo nutrauktą paramą Ukrainai.

„Tai esminis fiskalinis pokytis Vokietijoje, – sakė Holgeris Schmiedingas, vyriausiasis „Berenberg“ ekonomistas. – Tačiau F. Merzas ir jo būsima koalicija reaguoja į situacijos rimtumą.“

F. Merzas užsiminė, kad trečiadienį susitiks su kadenciją baigiančiu kancleriu Olafu Scholzu ir „pasikalbės apie skubią pagalbą Ukrainai – apie 3 arba 3,5 mlrd. eurų, kuriuos (...) dabar galima patvirtinti kaip nebiudžetines išlaidas“, praneša agentūra BNS.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA. 

A. Lukašenka siūlosi surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka viename trečiadienį paskelbtame interviu pasisiūlė surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, kuriose galėtų dalyvauti JAV pareigūnai.

„Pasakykite (JAV prezidentui Donaldui) Trumpui, kad laukiu jo čia drauge su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu ir (Ukrainos prezidentu Volodymyru) Zelenskiu“, – sakė A. Lukašenka JAV tinklaraštininkui Mario Nawfalui.

Vaizdo interviu buvo įrašytas vasario 27 dieną, jo ištraukas citavo Baltarusijos oficialioji naujienų agentūra „Belta“.

70 metų A. Lukašenka tvirtino: „Susėsime ir ramiai sudarysime susitarimą. Jei norite sudaryti susitarimą.“

Jo teigimu, turi būti susitarimas su V. Zelenskiu, „nes su juo yra didelė ukrainiečių visuomenės dalis“.

„Nuo Baltarusijos sienos iki Kyjivo – tik 200 kilometrų. Pusvalandis lėktuvu. Atvykite“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Jis gyrė D. Trumpo pastangas kalbėtis su Rusija ir užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį plataus masto karą.

„D. Trumpas yra geras žmogus, jis apie tai daug kalba ir jau kai ką padarė, kad užbaigtų karą Ukrainoje bei karą Vidurio Rytuose, – sakė A. Lukašenka. – Man atrodo, kad vienintelė jo politika yra (...) užbaigti karą. Tai nuostabi mintis.“

Politologas L. Kojala įvertino D. Trumpo kalbą

Politologas Linas Kojala įvertino D. Trumpo kalbą ir atkreipė dėmesį, kad kalboje buvo mažai akcentų dėl tarptautinės politikos, o tai leis Europos lyderiams atsikvėpti. Taip  pat jis pažymėjo, kad D. Trumpas nieko nekalbėjo apie NATO.

Ukraina atsakymų negavo

Ilgai laukta JAV prezidento kalba Ukrainai jokių atsakymų nepateikė, sako BBC žurnalistė Zhanna Bezpiatchuk iš Ukrainos tarnybos.

Ji sako mananti, kad prezidentas nepateikė „jokios aiškios vizijos“, ką jis turi omenyje sakydamas „taika“, ir nieko nepaminėjo apie „jokias saugumo garantijas Ukrainai“ ar „ar jis pasirengęs atnaujinti“ karinę pagalbą.

„Ukrainai tai labai sunkus momentas“, – sako ji.

Demokratai kritikuoja D. Trumpą

Demokratų senatorė Elissa Slotkin pateikė demokratų atsakymą į D. Trumpo kreipimąsi Kongrese, rašo BBC.

„Prezidentas daug kalbėjo apie ekonomiką, tačiau visada svarbu perskaityti smulkų šriftą“, – perspėja ji.

Ji atkreipia dėmesį į naujus tarifus, kuriuos D. Trumpas maždaug prieš 24 valandas įvedė JAV kaimyninių šalių prekėms, ir į atsakomuosius tarifus, kuriuos nuo to laiko įvedė Kanada. Jie pradės prekybos karą ir pakenks gamybai, priduria ji.

„Valstybės skola didės, o ne mažės, ir jei jis nebus atsargus, gali mus nuvesti tiesiai į recesiją“, – sako ji.

Senatorė atkreipė dėmesį į Elono Musko vadovaujamą Baltųjų rūmų komandą, vadinamą „Doge“, ir teigė:  „Ar yra kas nors Amerikoje, kam patiktų, kad jis ir jo dvidešimtmečių gauja naudojasi savo kompiuterių serveriais, kad peržiūrėtų jūsų mokesčių deklaracijas, informaciją apie jūsų sveikatą ir banko sąskaitas?“

„Jokios priežiūros. Jokios apsaugos nuo kibernetinių atakų. Jokių apsaugos priemonių, kad jie nedarytų jokių veiksmų su jūsų privačiais duomenimis, – sako ji.

E. Slotkin pripažįsta, kad „mums reikia veiksmingesnės vyriausybės... bet pokyčiai neturi būti chaotiški ar mažinti mūsų saugumo“.

Ji taip pat teigė, kad D. Trumpas būtų pralaimėjęs šaltąjį karą. kalbėjo apie imigraciją, teigdama, kad JAV ir yra imigrantų šalis ir užsiminė, kad svarbu nesekti V. Putino pėdomis ir interesais. 

D. Trumpas pasakė kalbą Kongrese

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, sumušė rekordą pasakydamas ilgiausią kalbą pirmąją kalbą jungtinėje Kongreso sesijoje. Kalbėdamas ilgiau nei 1 val ir 40 min., jis palietė karo Ukrainoje, Grenlandijos, Panamos kanalo, vidaus politikos klausimus, kritikavo Joe Bideno administraciją. Jis pabrėžė, kad „Amerika grįžta“ ir teigė, jog  „amerikietiška svajonė yra nesustabdoma“.

Jis pareiškė, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis jam pranešė, jog Kyjivas yra pasirengęs deryboms su Rusija ir sudaryti susitarimą dėl Ukrainos iškasenų.
„Gavau svarbų Ukrainos prezidento Zelenskio laišką. Laiške rašoma, kad Ukraina yra pasirengusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir priartinti ilgalaikę taiką“, – sakė D. Trumpas.

Kreipimesi D. Trumpas kritikavo JAV buvusios administracijos skiriamas sumas Ukrainai, kaltino Europos Sąjungą (ES) per mažai skiriant lėšų Ukrainos gynybai paremti ir daugiau išleidžiant rusiškai naftai. Tačiau kalboje nei karto nepaminėjo NATO.

Kone didžiausią dėmesį kreipimesi D. Trumpas skyrė vizijai skatinti šalies ekonomiką, rašo BNS.

„Vienas svarbiausių mano prioritetų – gelbėti mūsų ekonomiką ir nedelsiant suteikti esminę pagalbą dirbančioms šeimoms“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie muitus, D. Trumpas sakė, kad JAV ekonomika dėl jų patirs tam tikrų „trikdžių“, tačiau, anot jo, tai priemonė, padėsianti šalies pramonei suklestėti.

„Muitai skirti ne tik Amerikos darbo vietoms apsaugoti. Jie susiję su mūsų šalies sielos apsauga, – sakė D. Trumpas. – Bus šiek tiek trikdžių, bet mes su tuo susitaikysime. Nebus daug.“

Daugiau skaitykite čia.