Po karštų diskusijų su D. Trumpu, V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų anksčiau

• Po žodžių karo Ovaliajame kabinete D. Trumpas atšaukė suplanuotą bendrą spaudos konferenciją. Susitarimas nepasirašytas, Ukrainos prezidentas išvyko anksčiau laiko.
• ES lyderiai reiškia paramą V. Zelenskiui.
• ISW: V. Putinas tikisi manipuliuoti JAV prezidentu.
• Rusija per derybas su JAV pageidavo atnaujinti tiesioginius skrydžius ir susigrąžinti Amerikos konfiskuotą turtą.
• Ukraina: rusų pajėgos šturmuoja jos sieną iš Kursko srities.
• Rusija paskyrė naują ambasadorių JAV.

Ketvirtadienio naujienas galite skaityti čia. 

Baigiame pildyti penktadienio įvykių juostą.

G. Paluckas: mes esame jūsų draugai

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pareiškė ukrainiečiams, kad „mes esame jūsų draugai“.

„Ukraina, mes esame jūsų draugai“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienio vakarą parašė G. Paluckas.

Vokietija: Europa vieningai palaiko Ukrainą po JAV ir Ukrainos lyderių ginčo 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa vieningai palaiko Ukrainą, kilus neeiliniam prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo ginčui.

„Vokietija kartu su mūsų sąjungininkais Europoje vieningai palaiko #Ukrainą ir pasisako prieš Rusijos agresiją“, – socialiniuose tinkluose „X“ ir „Bluesky“ rašė Annalena Baerbock.

Kyjivo „taikos ir saugumo siekis yra ir mūsų siekis“, pridūrė ji. 

Po JAV ir Ukrainos lyderių ginčo D. Šmyhalis sako, kad taika be saugumo garantijų neįmanoma

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad taika su Rusija be jokių saugumo garantijų neįmanoma, kilus neeiliniam prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo ginčui.

V. Zelenskis „yra teisus. Taika be garantijų neįmanoma. Paliaubos be garantijų yra kelias į Rusijos okupaciją (visame) Europos žemyne“, socialiniame tinkle „X“ sakė D. Šmyhalis. 

G. Nausėda sako, kad Ukraina niekada nebus viena

Po įnirtingo JAV prezidento ir Ukrainos vadovo  V. Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina niekada neliks viena.

„Ukraina, tu niekada neisi viena“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė šalies vadovas.

Panašią palaikymo žinutę išsakė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

V. Zelenskis: Ukraina siekia teisingos ir ilgalaikės taikos

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis po susitikimo Vašingtone socialiniame tinkle „X“ padėkojo amerikiečiams už paramą ir teigė, kad Ukrainai reikia teisingos ir ilgalaikės taikos.

„Ačiū, Amerika, ačiū už paramą, ačiū už šį vizitą. Ačiū @POTUS (JAV prezidentui), Kongresui ir Amerikos žmonėms. Ukrainai reikia teisingos ir ilgalaikės taikos, ir mes to siekiame“, – rašė jis.

D. Trumpas: JAV įsipareigojusi Lenkijai, Baltijos šalims

D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra įsipareigojusi Lenkijai ir Baltijos šalims.

„Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Manau, Lenkija labai pasistūmėjo ir nudirbo puikų darbą NATO. Kaip žinote, jie sumokėjo daugiau nei turėjo, jie (lenkai – BNS) yra vieni šauniausių kada nors mano pažintų žmonių. Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Žinote, Lenkija yra sunkioje kaimynystėje“, – žurnalistams Vašingtone sakė D. Trumpas.

Taip jis kalbėjo primintas, kad JAV po Rusijos invazijos į Ukrainą dislokavo papildomus karius Lenkijoje, ir paklaustas, ar yra įsipareigojęs išlaikyti amerikiečių karius rytiniame NATO sparne.

Perklaustas apie įsipareigojimus Baltijos šalims, D. Trumpas atsakė: „Tai taip pat sunki kaimynystė, bet mes esame įsipareigoję. Būsime labai įsipareigoję ir esame įsipareigoję NATO, bet NATO turi pasitempti, o europiečiai turi pasitempti labiau nei iki šiol“.

D. Trumpas kalbėjo bendruose pasisakymuose žiniasklaidai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasibaigusiuose viešu apsižodžiavimu.

L. Kojala: Zelenskis eina va bank

Politologas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad V. Zelenskis griebėsi naujos taktikos:

„Zelenskis nusprendė eiti va bank. Konfrontacija su Trumpu – ir, vis panašiau, Ukrainos politikos architektu J. D. Vance'u, kurį jau plačiai aprašiau – yra dar nenaudota taktika. Macronas ir Starmeris vertėsi per galvą bandydami įtikti JAV prezidentui – ir per tai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Zelenskis stojo piestu – galbūt tikslingai ir iš anksto pasiruošęs, galbūt reaguodamas į Ovaliajame kabinete įkaitusias emocijas.

Dėl to bent kuriam laikui subyrėjo susitarimas dėl gamtinių Ukrainos išteklių. Jis galėjo brėžti naują tarpvalstybinių santykių atmosferos etapą.

Ką stebėti toliau?

– JAV iki šiol siuntė karinę pagalbą Ukrainai, kurią skyrė dar praėjusios kadencijos Kongresas ir Administracija. Ar tai tęsis?
– Susitarimas dėl Ukrainos išteklių. Ar bus siekiama tęsti dialogą šiuo klausimu?
– Koks bus kitas Trumpo administracijos kontaktas su Rusija? Kokios žinutės?
– Kokia bus JAV politinio elito ir visuomenės reakcija į priešstatą Trumpui? Respublikonai telksis, o demokratai?
– Kaip į situaciją reaguos – darbais, ne žodžiais – Europos partneriai?“ 

Europa išsako nuomones apie šį susitikimą

Europos lyderiai sureagavo į įtemptą D. Trumpo, J. D. Vance'o ir V. Zelenskio susitikimą.

Lenkijos ministras pirmininkas ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo įraše „X“ socialiniame tinkle kreipėsi į Zelenskį ir pasakė: „Brangūs Ukrainos draugai, jūs nesate vieni“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, būdamas Portugalijoje, paklaustas apie konfrontaciją, Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Rusija yra agresorė, o Ukrainos žmonės yra tie, kuriuos puola.

Jis pridūrė, kad Europos šalys ir kitos sąjungininkės pasielgė teisingai, prieš trejus metus padėdamos Ukrainai ir taikydamos sankcijas Rusijai, ir toliau tai darys. Jo nuomone, svarbu „gerbti“ tuos, kurie nuo pat pradžių kovojo už savo orumą, teises ir Europos saugumą, rašo BBC.

JAV Senato demokratai: D. Trumpas ir J. D. Vance'as atlieka purviną V. Putino darbą

Senato demokratai apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir viceprezidentą J. D. Vance'ą, kad jie stojo Rusijos vadovo Vladimiro Putino pusėn po to, kai penktadienį per itin įtemptą susitikimą Baltuosiuose rūmuose užsipuolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, rašo BNS.

„Trumpas ir Vance'as atlieka purviną Putino darbą. Senato demokratai niekada nenustos kovoti už laisvę ir demokratiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

V. Zelenskis išvyksta, susitarimas nepasirašytas

Po įtempto abiejų prezidentų susitikimo Ovaliajame kabinete atšaukta numatyta Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo spaudos konferencija, pranešė Baltieji rūmai. V. Zelenskis išvyksta anksčiau laiko.

Tiesioginė transliacija iš Baltųjų rūmų rodo, kaip Ukrainos prezidentas išskuba pro duris ir įsėda į juodą visureigį, kuris jį išveža.

Paskelbta pertrauka

JAV prezidentas D. Trumpas pasidalijo pareiškimu per pertrauką po susitikimo su Ukrainos prezidentu Baltuosiuose rūmuose, rašo BBC.

BBC pateikė visą JAV vadovo „Truth Social“ įrašą: „Šiandien Baltuosiuose rūmuose turėjome labai prasmingą susitikimą. Daug sužinojome, ko niekada nebūtų galima suprasti be pokalbio tokioje ugnyje ir spaudime.

Nuostabu, kas paaiškėja per emocijas, ir aš nusprendžiau, kad prezidentas V. Zelenskis nėra pasiruošęs Taikai, jei į ją įsitrauks Amerika, nes mano, kad mūsų dalyvavimas suteikia jam didelį pranašumą derybose. Aš nenoriu pranašumo, aš noriu TAIKOS.

Jis rodo nepagarbą JAV brangiame Ovaliajame kabinete. Jis gali grįžti, kai bus pasirengęs Taikai“.

V. Zelenskį kaltina nedėkingumu

Kaip pranešta, D. Trumpas kaltina V. Zelenskį, kad šis „žaidžia su trečiuoju pasauliniu karu“. Jis rodo pirštu į Ukrainos vadovą.

„Tai, ką jūs darote, yra nepagarba šaliai – šiai šaliai, kuri jus parėmė daug labiau, nei daugelis žmonių sakė, kad turėtų“, – sako D. Trumpas.

V. Zelenskis ramiai įsiterpia: „Aš esu čia su visa pagarba jūsų šaliai“.

Viceprezidentas J. D. Vance'as pertraukia: „Ar per visą šį susitikimą bent kartą pasakėte „ačiū‘?“.

Zelenskis atsako: „Daug kartų“.

J. D. Vance'as vėl sako: „Ne, ar per visą šį susitikimą pasakėte „ačiū‘?“ Spalio mėnesį vykote į Pensilvaniją ir agitavote už opoziciją. Pasakykite keletą padėkos žodžių JAV ir prezidentui, kuris bando išgelbėti jūsų šalį“.

V. Zelenskis bando atsakyti, sakydamas: „Prašau, jūs manote, kad jei labai garsiai kalbėsite apie karą...“

Jį nutraukia D. Trumpas: „Jūsų šalis turi didelių bėdų“.

„Manau, kad Amerikos žmonėms labai naudinga pamatyti, kas čia vyksta“, – sako D. Trumpas ir priduria: „Štai kodėl aš taip ilgai tai tęsiu“.

Jis pakartoja, kad V. Zelenskis „turi būti dėkingas“.

V. Zelenskis atsako, kad jis „labai dėkingas“.

D. Trumpas įsiterpia, pakėlęs balsą: „Žmonės miršta, jums trūksta karių“.

V. Zelenskis atsako: „Aš žinau.“

„Jei dabar galėtumėte pasiekti paliaubas, liepčiau jums jų imtis, kad nustotų skraidyti kulkos“, – sako D. Trumpas.

Zelenskis sako: „Žinoma, kad noriu nutraukti karą“

D. Trumpas pertraukia: „Sakote, kad nenorite paliaubų“.

V. Zelenskis sako, kad nori paliaubų susitarimo su „garantijomis“.

Jis liepia D. Trumpui paklausti Ukrainos žmonių, ką jie mano apie paliaubų susitarimą.

„Arba jūs sudarysite susitarimą, arba mes pasitrauksime“, – įsiutęs D. Trumpas pasakė V. Zelenskiui per susitikimą, kuris užuot sumažinęs įtampą dėl staigaus JAV suartėjimo su Rusija, galiausiai ją dar labiau pakurstė.

„Jūs rizikuojate milijonų žmonių gyvybėmis. Jūs rizikuojate sukelti trečiąjį pasaulinį karą ir tai, ką darote, yra labai nepagarbu šiai šaliai“, – pridūrė D. Trumpas.

D. Trumpas: Jei nesusitaikyčiau su Rusija ir Ukraina, niekada nesudarytumėte susitarimo

D. Trumpas Ovaliajame kabinete sako: „Jei nebendraučiau lygiavertiškai su abiem (Rusija ir Ukraina), jūs niekada neturėtumėte susitarimo“.

Jis priduria: „Nesu susivienijęs su Putinu, nesu susivienijęs su niekuo. Esu susivienijęs su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

D. Trumpas sako, kad V. Zelenskis jaučia „didžiulę neapykantą“ V. Putinui, o po to priduria: „Kita pusė“ taip pat nėra visiškai įsimylėjusi jo.

„Jūs norite, kad būčiau griežtas, aš galiu būti griežtesnis už bet kurį žmogų, kurį kada nors esate matę... bet taip niekada nesudarysite susitarimo“, – sako jis.

V. Zelenskis klausė J. D. Vance'o, ar jis buvo Ukrainoje, „kad pamatytų mūsų problemas“.

J. D. Vance'as sako, kad apie tai skaitė ir matė.

V. Zelenskis papurto galvą, nusuka žvilgsnį į šalį ir sako, kad JAV galiausiai taip pat pajus karo pasekmes.

D. Trumpas atrodo akivaizdžiai nusivylęs, įsiterpia: „Nesakykite mums, ką mes pajusime. Jūs negalite nurodinėti, ką mes jausime. Mes jausimės labai gerai ir labai stiprūs“.

Įsivėlė į žodžių mūšį

D. Trumpas sako V. Zelenskiui „būk dėkingas“ ir kaltina Ukrainos prezidentą, kad šis „žaidžia su trečiuoju pasauliniu karu“, rašo BBC, remdamasis kambaryje esančių žurnalistų pranešimais. 

Pasak žurnalistų, V. Zelenskis, JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir D. Trumpas įsivėlė į įtemptą apsikeitimą nuomonėmis.

J. D. Vance'as kaltina Zelenskį, kad šis elgiasi „nepagarbiai“.

D. Trumpas mano, kad tai bus puikus šou televizijai. 

JAV prezidentas taip pat sako, kad tikisi karo pabaigos: „Mes neketiname siųsti daug ginklų, mes tikimės, kad karas bus baigtas“. 

Jis priduria, kad „vertina susitarimą, nes mums reikėjo to, ką jie turėjo“, ir priduria: „Dabar su mūsų šalimi elgiamasi sąžiningai“.

Prieš pasirašant susitarimą, D. Trumpas teigė, kad taika arti

D. Trumpas V. Zelenskiui pasakė, kad paliaubos su Rusija yra „visai arti“ ir kad susitarimas, pagal kurį JAV galėtų eksploatuoti Ukrainos gamtinius išteklius, būtų „labai sąžiningas“, rašo BNS.

V. Zelenskis atsakė, kad neturėtų būti „jokių kompromisų“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bet kokiose galimose derybose dėl karo nutraukimo. 

V. Zelenskis JAV vadovui rodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti vykstančio karo žiaurumai ir pabrėžė, kad „su žudiku mūsų teritorijoje neturėtų būti jokių kompromisų“. Jis taip pat pridūrė, kad „manau, jog prezidentas Trumpas yra mūsų pusėje“.

D. Trumpas kalbėjosi su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose prieš pasirašydamas susitarimą, kuris suteiks Jungtinėms Valstijoms prieigą prie retųjų žemių elementų ir kitų svarbių naudingųjų iškasenų.

D. Trumpas pasitiko V. Zelenskį 

Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Baltuosiuose Rūmuose pasitiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Dviejų lyderių pirmuosius rankų paspaudimus stebėjo didelis žiniasklaidos būrys, BBC skelbia, kad susitikimo laukė apie 100 žurnalistų. Tai itin svarbus susitikimas, nes jo metu turėtų būti pasirašytas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl šalies retųjų žemės elementų. 

VŽ primena, kas žinoma apie šiuo metu parengtą susitarimo projektą. 

• Susitarimo projekte susitariama įsteigti „atstatymo investicijų fondą“, kurį bendrai valdytų JAV ir Ukrainos vyriausybės. Kyjivas į fondą perves pusę pajamų, gautų iš būsimų gamtinių išteklių projektų. Vėliau lėšos bus reinvestuojamos į tolesnę plėtrą. Į susitarimą nebus įtraukti esami telkiniai, įrenginiai, licencijos ir honorarai, susiję su Ukrainos gamtiniais ištekliais.
• Susitarimo projekte neapsiribojama tik naudingosiomis iškasenomis ir retųjų žemių ištekliais. Jis apima kitus Ukrainos gamtinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas, taip pat bet kokią su šiais sektoriais susijusią infrastruktūrą, pavyzdžiui, uostus ar suskystintų gamtinių dujų terminalus.
• JAV dokumentu prisiima ilgalaikį finansinį įsipareigojimą kurti „stabilią ir ekonomiškai klestinčią Ukrainą“.
• Fondas sieks investuoti į Ukrainos projektus ir pritraukti investicijas į viešąjį ir privatųjį sektorių, įskaitant gamtinius išteklius, infrastruktūrą, uostus ir valstybines įmones.
• Susitarime bus numatyti „konkretūs veiksmai, kuriais bus siekiama įtvirtinti ilgalaikę taiką ir sustiprinti ekonominio saugumo atsparumą“.
• JAV vyriausybė rems Ukrainos pastangas gauti saugumo garantijas, reikalingas ilgalaikei taikai įtvirtinti. Apie konkrečias JAV saugumo garantijas parengtame dokumento projekte neužsimenama.

Žiniasklaida: Baltijos šalys nepatenkintos, kad JK nepakvietė jų į susitikimą dėl Ukrainos

Atnaujinta 17:51 

Baltijos šalys yra labai nepatenkintos, kad Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris nepakvietė jų vadovų dalyvauti šį savaitgalį vyksiančiame susitikime dėl Ukrainos, JK žiniasklaidai nurodė neįvardijamas Europos diplomatas. Tačiau Lietuva tikina, kad informaciją apie JK premjero susitikimo su D. Trumpu detales mūsų regionas sužinos pirmasis. 

Su situacija gerai susipažinęs šaltinis įspėjo, kad Maskva pastebės, jog Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo pakviestos.

„Rusija ir mūsų visuomenė tai aiškiai įvertins, kad mus pardavė ne tik JAV, bet ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Šaltinis teigė, kad Baltijos šalys „turi planą (...), bet nėra pakviestos“.

„Visi sprendimai turi tiesioginės įtakos mūsų saugumui. Kaip ir dar vienas paktas, kuriuo siekiama suskaldyti Europą arba laikyti mus savaime suprantamu dalyku. Gėdinga“, – kalbėjo jis. 

K. Starmerio biuras kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti. 

Britų premjeras sekmadienį rengia susitikimą veiksmams dėl Ukrainos ir saugumo paskatinti, prieš tai kalbėsis ir su kitais Baltijos šalių lyderiais. Į sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai. 

Prezidentūra tikina, kad Baltijos valstybės pirmosios gaus informaciją iš Vašingtone viešėjusios britų premjero ir tai esą yra svarbiausia. 

„Labai svarbu yra tai, kad po susitikimų Vašingtone Europos valstybių vadovai aptaria visas detales. Taip buvo po Prancūzijos prezidento vizito, taip yra po Britanijos premjero kelionės į JAV. Kadangi jokie sprendimai po tokių susitikimų nėra priimami, bet koks informacijos aptarimo būdas yra tinkamas. Juo labiau, kad Baltijos valstybių – esančių arčiausiai Rusijos sienos – vadovai tą informaciją iš pono Starmerio gaus pirmieji“, – penktadienį BNS sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Rumunijos išlaidos gynybai per 1-2 metus gali pasiekti 3% BVP

Rumunijos išlaidos gynybai per vienerius-dvejus metus galėtų pasiekti 3% BVP, nurodė Rumunijos laikinasis prezidentas Ilie Bolojanas ir pridūrė, kad 2025 m. gynybos išlaidų tikslas yra šiek tiek didesnis nei praėjusiais metais.

Jis taip pat pridūrė, kad diskutuoti apie karių siuntimą į Ukrainą po galimų paliaubų yra per anksti. 

[infogram id="e6dd8028-a972-4ab9-a937-99440268f5cc" prefix="NLs" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2024 m."]

Rusija paskyrė naują ambasadorių JAV

Atnaujinta 17:05

Maskva paskyrė karjeros diplomatą Aleksandrą Darčijevą naujuoju ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Jo išvykimo į tarnybos vietą Vašingtone tikimasi artimiausiu metu“, – teigė Rusijos URM. Rusai pridūrė, kad A. Darčijevas paskirtas po ketvirtadienį Stambule įvykusių Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybų.

JAV sutiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi JAV, praneša „Reuters“. A. Darčijevas netrukus išvyks į Vašingtoną, pridūrė naujienų agentūra.

Pastaruoju metu jis vadovavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamentui.

Maskva neturi ambasadoriaus Vašingtone nuo praėjusių metų spalio, kai ankstesnis pasiuntinys Anatolijus Antonovas paliko savo postą.

BBC analitikas: spaudimas Kyjivui auga 

Vitalijus Ševčenka, Rusijos regiono redaktorius, teigia, kad prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą spaudimas Kyjivui auga.

„Susitarimo dėl išteklių, kurį, kaip tikimasi, abu lyderiai pasirašys, detalės tebėra miglotos. Vis dar neaišku, ką Ukraina gaus mainais už tai, kad suteiks JAV prieigą prie savo didžiulių gamtinių išteklių. Vašingtonas atmetė galimybę dislokuoti karius Ukrainoje arba sutikti su šalies stojimu į NATO. D. Trumpas sako, kad nori atgauti Amerikos pinigus ir kad neketina suteikti saugumo garantijų“, – rašo V. Ševčenka.

Anot analitiko, tai reiškia, kad geriausias scenarijus V. Zelenskiui – pasiekti, kad JAV ir toliau teiktų karinę ir finansinę pagalbą, net ir gerokai sumažintą.

„Tiesa ta, kad Ukraina labai priklausoma nuo tolesnės JAV pagalbos, tačiau, išskyrus gamtinius išteklius, ji turi nedaug kitų būdų įtikinti D. Trumpą, kad parama atitinka Amerikos interesus. JAV prezidento švelnesnė retorika V. Zelenskio atžvilgiu yra vienas iš vilties ženklų Ukrainos vadovui, likus kelioms valandoms iki lemiamų derybų“, – aiškina BBC Rusijos regiono redaktorius.

R. Stefančiukas: JAV saugumo garantijos Ukrainai susitarime gali būti paminėtos netiesiogiai 

Saugumo garantijos Ukrainai nebūtinai turi būti atskirai išrašytos Ukrainos ir JAV susitarime dėl mineralinių išteklių. Jos gali būti nustatytos atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius klausimus. Tokią nuomonę išdėstė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.

Jis pažymėjo, kad dokumentas, kurį šiandien planuojama pasirašyti Jungtinėse Valstijose, turi „preliminaraus susitarimo“ pobūdį.

„Ir po Ukrainos prezidento susitikimo su JAV prezidentu jis dar turės tam tikrų pakeitimų“, – sakė R. Stefančiukas. Jį cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Jis priminė Volodymyro Zelenskio poziciją, kad saugumo garantijos yra Ukrainos prioritetas.

„Tačiau jos nebūtinai turėtų būti konkrečiai išskiriamos kaip saugumo garantijos. Kartais jos gali būti paslėptos ekonominiuose, socialiniuose ir kituose susitarimuose. Nebūtinai reikia rašyti, kad mes jums duosime tiek ir tiek ginklų, jei jie gali ateiti tiesiog per ekonominę pagalbą, per įmoką į vieną ar kitą fondą“, – sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Anot šalies pareigūno, JAV ir Ukrainos susitarimas gali suteikti Ukrainai saugumą visa šio žodžio prasme“, – sakė R. Stefančiukas. 

Gatvė Bučoje – Ukrainoje žuvusio savanorio T. Tumo vardu

Gatvė Ukrainos Bučos mieste bus pavadinta už šią šalį kovojusio ir pernai vasarį žuvusio lietuvio savanorio Tado Tumo vardu, pranešė LRT radijas. Tokį sprendimą penktadienį priėmė Bučos miesto taryba.

Plačiau skaitykite čia.

M. Rutte: NATO narės yra pasirengusios Ukrainai nusiųsti milijardus

„Sąjungininkai ruošiasi Ukrainai skirti papildomus milijardus pagalbos“, – ketvirtadienį teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Apie tai jis pranešė po telefoninio pokalbio su D. Trumpu. 

Europiečiai tvirtai pareiškė, kad nenutrauks paramos Kyjivui – tiek karinės, tiek finansinės – ir kartu sieks užtikrinti saugumo garantijų šaliai.

Ukraina: rusų pajėgos šturmuoja jos sieną iš Kursko srities

Atnaujinta 15:31

Rusų pajėgos naudodamosi pėstininkais šturmuoja Ukrainos sieną iš Rusijos Kursko srities, kurią iš dalies kontroliuoja ukrainiečių pajėgos, penktadienį paskelbė Kyjivas. 

„Rusai šiuo metu bando pulti sieną ne transporto priemonių kolonomis, o pėstininkų grupėmis. Gynybos pajėgos naikina priešą. Šiuo metu proveržio nėra, kovos tęsiasi“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos valstybinė kovos su dezinformacija agentūra. Ją cituoja naujienų agentūra BNS. 

Praėjusių metų rugpjūtį Kyjivas pradėjo netikėtą puolimą į Kursko sritį, tikėdamasis, kad užimtas žemes galiausiai bus galima iškeisti į Rusijos kontroliuojamą Ukrainos teritoriją.

Kremlius dislokavo dideles pajėgas, tarp jų – Šiaurės Korėjos, siekdamas išstumti Ukrainos karius, kurie laikosi teritorijos ruožuose, įskaitant Sudžos miestą.

Ukrainos vyriausybinė agentūra teigė, kad Rusijos pajėgos pasitelkė pėstininkus atakoms prie Ukrainos sienos netoli Novenkės miesto. Tuo metu Ukrainos kariuomenė pranešė, kad sunaikino šaudmenų sandėlį netoli okupuoto Selydovės miesto rytinėje Donecko srityje.

Tame pačiame pareiškime Ukraina nurodė, kad ji dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai rytiniame Rusijos Krasnodaro regione. 

Rusijos pajėgos į taikinius visoje šalyje paleido 208 dronus, įskaitant Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, nurodė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Tikslinama akcijos „Radarom!“ surinktų lėšų suma 

Sulaukus visų įmonių pavedimų, LRT skelbia per akciją „Radarom!“ iš viso surinkusi daugiau nei 5,7 mln. Eur paramos Ukrainai.

Pasak visuomeninio transliuotojo, galutinė Lietuvos gyventojų ir įmonių paaukota suma siekia 5 mln. 737 tūkst. 28 eurus.

Verslo įmonės ir organizacijos paaukojo trečdalį šios sumos. Anot LRT, pirmomis akcijos valandomis po 100.000 eurų skyrė „Telia Lietuva“ ir SBA Grupė. Taip pat 100 antidronų už 380.000 Eur paaukojo bendrovė „NT Service“.

Iš viso prie akcijos prisidėjo per 150 įmonių ir verslo organizacijų.

Du trečdaliai surinktų lėšų bus skirti Lietuvoje, trečdalis – Ukrainoje pagamintiems dronams ir antidronams. Įrangą atrinks Ukrainos paramos organizacija „Blue / Yellow“.

Trečiąkart rengiamą „Radarom!“ vasario 3–24 dienomis organizavo LRT su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“.

2023-iaisiais, pirmosios akcijos metu surinkta per 14 mln. Eur, už kuriuos nupirkta 17 radarų. Pernai surinkta daugiau nei 8 mln. Eur, už kuriuos įsigyta virš tūkstančio saugaus kario komplektų.

Be Amerikos paramos Ukraina galėtų dar kurį laiką kautis

D. Trumpo išpuoliai prieš Ukrainą verčia Europos šalis galvoti apie kurį laiką neįsivaizduotą dalyką: Amerika gali nustoti ginkluoti Kyjivą. Tačiau ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, ir karo analitikai teigia, kad nors JAV paramos praradimas būtų didelis smūgis ir turėtų padarinių fronte, Ukraina, remiama Europos sąjungininkų, galėtų kautis su Rusija dar kurį laiką. Tačiau tam Europa turėtų gerokai patuštinti kišenes.

Plačiau apie tai skaitykite čia.  

Rusija per derybas Stambule pasiūliusi JAV atnaujinti tiesioginius skrydžius

Atnaujinta 14:37

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad per šios savaitės derybas Stambule Maskva esą pasiūlė amerikiečiams atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp Rusijos ir JAV, rašo naujienų agentūra BNS.

„Amerikiečiams buvo pasiūlyta išstudijuoti galimybę atnaujinti tiesiogines oro jungtis“, – teigiama Rusijos URM pareiškime.

Nurodoma, kad per derybas buvo aptarta daug dvišaliams santykiams trukdančių dalykų. 

JAV ir Europa nutraukė tiesioginius skrydžius į Rusiją prieš trejus metus, pirmosiomis Rusijos puolimo prieš Ukrainą dienomis.

Ketvirtadienio derybos Stambule žymi netikėtą Vašingtono ir Maskvos suartėjimą, kurį pastarosiomis savaitėmis inicijavo D. Trumpas taip pat planuojantis artimiausiu metu susitikti su V. Putinu.

„Diskusijos buvo dalykiškos ir profesionalios“ ir „buvo sutarta tęsti dialogą“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad „buvo susitarta dėl bendrų veiksmų siekiant užtikrinti netrukdomą Rusijos ir JAV ambasadų finansavimą“, taip pat buvo aptartas šešių JAV konfiskuotų nekilnojamojo turto objektų grąžinimas Rusijai.

„Ypač buvo pabrėžtas reikalavimas pasiekti praktinių rezultatų, kad būtų sudarytos sąlygos gerinti dvišalius santykius mūsų šalių žmonių labui“, – teigiama pranešime.

Pekine Xi Jinpingas priėmė S. Šoigu

Atnaujinta 17:09

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine susitiko su Rusijos saugumo vadovu Sergejumi Šoigu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

S. Šoigu atvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Xi Jinpingas kalbėjosi su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu, o Kinijos lyderis pasveikino Maskvos „teigiamas pastangas sušvelninti Ukrainos krizę“ (Taip Rusija vadina savo pradėtą karą prieš Ukrainą – VŽ).  

Pasak „Xinhua“, kalbėdamas su S. Šoigu Pekino Didžiojoje liaudies salėje Xi Jinpingas pavadino Kiniją ir Rusiją „draugiškomis kaimynėmis“ ir sakė, kad abi šalys „palaikys glaudžius ryšius visais lygmenimis“.

Xi Jinpingas pridūrė, kad šiais metais šalys įgyvendins „keletą svarbių darbotvarkės klausimų“, susijusių su Kinijos ir Rusijos ryšiais. 

Derybose taip pat dalyvavo Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.

Nuo to laiko, kai Rusija pasiuntė į Ukrainą savo kariuomenę, Maskva ir Pekinas stiprina savo karinius ir prekybinius ryšius, nors Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šio karo atžvilgiu valstybę.

Pekinas išlieka artimas politinis ir ekonominis Maskvos partneris ir nėra pasmerkęs Rusijos veiksmų, tad kai kurios NATO narės Kiniją vadina šio karo įgalintoja.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, tai jau antrasis S. Šoigu vizitas į Kiniją per tris pastaruosius mėnesius.

S. Šoigu, kuris, kaip manoma, atliko svarbų vaidmenį priimant sprendimą 2022 metų vasarį pasiųsti karius į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Džakartoje taip pat susitiko su Indonezijos prezidentu Prabowo Subianto ir gynybos ministru Syafrie Syamsoeddinu.

VŽ jau rašė, kad D. Trumpo administracijos planas siekiant suartėjimo su Rusija yra siekis Maskvą atplėšti nuo Kinijos. Tačiau pastarieji dvišaliai Maskvos ir Pekino kontaktai rodo, kad ši strategija neveikia.

Plačiau apie tai galite skaityti šioje VŽ apžvalgoje. 

Kas numatoma JAV ir Ukrainos susitarimo projekte?

• Susitarimo projekte susitariama įsteigti „atstatymo investicijų fondą“, kurį bendrai valdytų JAV ir Ukrainos vyriausybės. Kyjivas į fondą perves pusę pajamų, gautų iš būsimų gamtinių išteklių projektų. Vėliau lėšos bus reinvestuojamos į tolesnę plėtrą. Į susitarimą nebus įtraukti esami telkiniai, įrenginiai, licencijos ir honorarai, susiję su Ukrainos gamtiniais ištekliais.
• Susitarimo projekte neapsiribojama tik naudingosiomis iškasenomis ir retųjų žemių ištekliais. Jis apima kitus Ukrainos gamtinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas, taip pat bet kokią su šiais sektoriais susijusią infrastruktūrą, pavyzdžiui, uostus ar suskystintų gamtinių dujų terminalus.
• JAV dokumentu prisiima ilgalaikį finansinį įsipareigojimą kurti „stabilią ir ekonomiškai klestinčią Ukrainą“.
• Fondas sieks investuoti į Ukrainos projektus ir pritraukti investicijas į viešąjį ir privatųjį sektorių, įskaitant gamtinius išteklius, infrastruktūrą, uostus ir valstybines įmones.
• Susitarime bus numatyti „konkretūs veiksmai, kuriais bus siekiama įtvirtinti ilgalaikę taiką ir sustiprinti ekonominio saugumo atsparumą“.
• JAV vyriausybė rems Ukrainos pastangas gauti saugumo garantijas, reikalingas ilgalaikei taikai įtvirtinti. Apie konkrečias JAV saugumo garantijas parengtame dokumento projekte neužsimenama.

Kodėl JAV reikia šito susitarimo?

Tokios medžiagos kaip grafitas, litis, uranas ir 17 kitų cheminių elementų, yra labai svarbios ekonomikos augimui ir nacionaliniam saugumui. Jos būtinos elektronikos, švarios energijos technologijų, įskaitant vėjo turbinas, energijos tinklų ir elektrinių transporto priemonių, taip pat kai kurių ginklų sistemų gamybai.

JAV yra labai priklausomos nuo joms reikalingų mineralų importo, kurių daugelį importuoja iš Kinijos. Pekinas šioje srityje kol kas yra monopolinis žaidėjas. 

ISW: V. Putinas tikisi manipuliuoti JAV prezidentu 

Kremliaus duoti nurodymai Rusijos propagandai dėl neseniai įvykusių JAV ir Rusijos susitikimų nušvietimo rodo Vladimiro Putino pasiryžimą manipuliuoti Donaldu Trumpu, savo analizėje teigia JAV karo studijų institutas (ISW).

ISW cituoja Rusijos opozicijos leidinio „Verstka“ pranešimus, kuriuose teigiama, kad propagandiniai leidiniai gavo Kremliaus nurodymus kurti D. Trumpo, kaip žmogaus, kuriam „užtenka išminties“ atsakyti į Kremliaus „ištiestą“ ranką, įvaizdį.

Šaltinis, kuris reguliariai dalyvauja Kremliaus susitikimuose su pagrindinių propagandinės žiniasklaidos priemonių redaktoriais, esą pareiškė, kad Kremlius liepė leidiniams parodyti, jog D. Trumpas yra „žmogus, kuris buvo visokeriopai engiamas tiek namuose, tiek Europoje“. 

Kartu V. Putinas reikalavo straipsniuose parodyti, jog „Vakarų elitas stengiasi palaikyti nestabilumą pasaulyje ir bando sužlugdyti ar sukompromituoti prasidėjusį JAV ir Rusijos dialogą“.

ISW teigia, kad šis teiginys greičiausiai yra bandymas įvaryti pleištą tarp D. Trumpo ir Europos lyderiu, taip manipuliuojant JAV prezidentu.

V. Putinas vakar vėl gyrė D. Trumpo administraciją, teigdamas, kad pirmieji Rusijos kontaktai su ja „įkvepia tam tikrų vilčių“ ir kad D. Trumpo komanda rodo „abipusį ryžtą“ atkurti JAV ir Rusijos santykius. 

Prancūzijos žiniasklaida: D. Trumpas svarstė vizitą atšaukti 

V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai tokie įtempti, kad Prancūzijos žiniasklaida praneša, jog JAV prezidentas esą net svarstė galimybę apskritai atšaukti vizitą – tik Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jį įtikino to nedaryti.

BFMTV, cituodama diplomatinį šaltinį, teigė, kad D. Trumpo komanda trečiadienį pranešė Ukrainai, jog susitikimas bus atšauktas, ir tai paskatino V. Zelenskį pasikalbėti su E. Macronu, kuris įsikišo ir jį užtarė.

Anot „Guardian“, abiejų lyderių susitikimas bus nervingas nuo pat jo pradžios iki pabaigos, nes yra daugybė galimų problemų, kurios gali sužlugdyti derybas.

Ekspertai: vizitas į Vašingtoną yra simbolinė Ukrainos prezidento pergalė

„Bloomberg“ kalbinti ekspertai teigia, kad Ukrainos prezidento vizitas į Vašingtoną yra bent jau simbolinė jo pergalė.

„Tikimasi, kad vien pasirašydamas susitarimą dėl naudingųjų iškasenų D. Trumpas susidarys įspūdį, kad sudarė sandorį, kad gavo atlygį už paramą, kurią suteikė Ukrainai“, – pastebėjo Liana Fix, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ analitikė. 

Tai, anot ekspertų, turėtų sumažinti spaudimą Kyjivui.

„Jei Jungtinės Valstijos turi didelį ekonominį interesą dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų Ukrainoje, tai Jungtinės Valstijos taip pat turi didelį interesą užtikrinti, kad Ukraina išliktų kaip suvereni šalis, o ne būtų tiesiog suvalgyta Rusijos. D. Trumpo, kuris yra labiau verslininkas nei karo vadas, požiūriu, tai gali būti dar geresnė saugumo garantija nei narystė NATO“, – aiškina Matthew Kroenigas, JAV idėjų kalvės „Atlantic Council“ viceprezidentas.

Kai kurie ekspertai teigia, kad V. Zelenskio kelionė į Vašingtoną yra bent jau „simbolinė V. Zelenskio pergalė“.

„Jei prieš D. Trumpo susitikimą su Ukrainos lyderiu būtų įvykęs susitikimas su V. Putinu, tai optika būtų buvusi siaubinga“, – pridūrė L. Fix.

Skelbiama susitikimo darbotvarkė

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė apie Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose laiką.

Ukrainos prezidentūra žurnalistus informavo, kad pirmiausia V. Zelenskis 9 val. 30 val. vietos laiku (16 val. 30 val. Lietuvos) susitiks su JAV senatoriais.

Ukrainos prezidento oficiali sutikimo ceremonija ir rankos D. Trumpui paspaudimas numatomas 18 val. Lietuvos laiku. Vėliau abu lyderiai kalbėsis už uždarų durų. Apie 20 val. vakaro turėtų įvykti abiejų lyderių bendra spaudos konferencija. 

K. Kallas: ekonominis susitarimas neužtikrina saugumo 

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pabrėžė, kad JAV ir Ukrainos susitarimas dėl naudingųjų iškasenų gavybos negali būti vien ekonominis, nes karo metu „reikalingos saugumo garantijos“.

„Jei šis susitarimas sustiprina JAV ekonominius interesus Ukrainoje ir jei šie interesai taip pat garantuoja saugumą Ukrainoje, tai yra labai geras įvykis. Reikia saugoti ir ginti savo ekonominius interesus, kurie bus Ukrainoje. Bet, mano nuomone, ekonominiai interesai turi būti užtikrinami saugumo garantijomis“, – „Amerikos balsas“ cituoja K. Kallas.

Anot ES vyriausiosios diplomatės, tiek prieš karą, tiek dabar Ukrainoje dirbo ir dirba didelės Amerikos bendrovės, tačiau tai neišgelbėjo šalies nuo plataus masto Rusijos invazijos ir nuolatinio šalies griovimo.

„Girdžiu nuomonių, kad, tarkime, ekonominis susitarimas kaip toks jau savaime yra saugumo garantija. Aš taip nemanau. Jau dabar amerikiečių įmonės aktyviai dirba Ukrainoje. Tačiau šalis vis dar kasdien bombarduojama. Todėl taip neveikia, sakant, kad jei čia bus amerikiečių, rusai pasakys: „Gerai, mes jų nebombarduosime“, – aiškino K. Kallas.

Susitarimą, kurį planuoja pasirašyti JAV ir Ukrainos lyderiai ji vadina geru žingsniu siekiant ateityje išplėsti partnerystę.

„Reikia tvirtų saugumo garantijų. Ukrainos ir Amerikos susitarimai gali būti laikomi sėkmingais tik tuo atveju, jei tai yra pagrindas platesniam bendradarbiavimui“, – savo mintis užbaigė K. Kallas.

Susitikimas su V. Zelenskiu – tiesos akimirka

Davidas Blevinsas, „Sky news“ korespondentas Vašingtone, teigia, Europos lyderiai per pastarąsias dienas sužaidė gerą partiją santykiuose su Baltųjų rūmų šeimininku.

„Atlikdamas klasikinį Emmanuelio Macrono manevrą, Prancūzijos prezidentas Ovaliajame kabinete panaudojo liaupses kaip ginklą. Po trijų dienų žavusis seras Keiras Starmeris padidino apsukas, išsitraukdamas karaliaus laišką. Jų taktinis žaidimas buvo aukščiausio lygio. Tikslas – persivilioti pagrindinį žaidėją atgal į Europos pusę“, – rašo „Sky news“ analitikas.

Tačiau, anot eksperto, V. Zelenskio atvykimas į Baltuosius rūmus bus tikroji tiesiog akimirka. Ukrainos vadovas pabrėžė, kad prieš pasirašant bet kokį susitarimą reikia saugumo garantijų. Atrodo, kad D. Trumpas įsitikinęs, jog susitarimas dėl retųjų žemės iškasenų tokį saugumą suteikia. Ir nėra linkęs derėtis dėl ko nors daugiau. 

„Prieš dešimt dienų D. Trumpo akivaizdžios nuolaidos Rusijai buvo pavojaus signalas Europai, tačiau JAV prezidento susitikimai su E. Macronu ir K. Starmeriu buvo draugiškesni, nei Prancūzija ir Jungtinė Karalystė drįso tikėtis“, – pabrėžė D. Blevinsas.

V. Zelenskis tikisi atsakymų 

Šios savaitės pradžioje Ukrainos prezidentas sakė, kad galimybė asmeniškai susitikti su D. Trumpu anksčiau nei su V. Putinas „yra geras ženklas“. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad V. Zelenskis jau išvyko į Vašingtoną.

Ukrainos vadovas pridūrė, kad tikisi aptarti, ar JAV planuoja nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir, jei taip, ar Kyjivas galėtų įsigyti ginklų tiesiogiai iš JAV. Jis taip pat sakė, kad nori sužinoti, ar Ukraina gali naudotis įšaldytu Rusijos turtu ginklams pirkti ir ar D. Trumpas planuoja panaikinti sankcijas Maskvai.

K. Starmeris savaitgalį rengia susitikimą dėl Ukrainos

Atnaujinta 14:52

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris į sekmadienio susitikimą veiksmams dėl Ukrainos ir saugumo paskatinti pakvietė keliolika Europos šalių ir Europos Sąjungos (ES) lyderių, penktadienį pranešė jo biuras.

Po rytinio pokalbio su Baltijos šalių atstovais, K. Starmeris priims Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, sakoma JK premjero biuro išplatintame pranešime. 

Lietuvą pokalbyje su JK premjeru atstovaus Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. 

Į vėliau sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai. Jame taip pat dalyvaus Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos ir Rumunijos lyderiai, nurodė K. Starmerio biuras.

„Ministras pirmininkas pasinaudodamas šiuo viršūnių susitikimu skatins Europos veiksmus dėl Ukrainos – parodant mūsų bendrą tvirtą paramą tam, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir ilgalaikis susitarimas, užtikrinantis Ukrainos suverenumą ir saugumą ateityje“, – pažymėjo K. Starmerio biuras.

Prieš viršūnių susitikimą K. Starmeris atskirai Dauningo gatvėje surengs derybas su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.

Jo biuro teigimu, viršūnių susitikime bus tęsiama anksčiau šį mėnesį prancūzų prezidento E. Macrono Paryžiuje surengtų derybų linija, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos pozicijos stiprinimui, įskaitant karinę paramą Kyjivui ir didesnį ekonominį spaudimą Rusijai.

Susitiks D. Trumpas ir V. Zelenskis 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien apsilankys Baltuosiuose Rūmuose, kur susitiks su JAV prezidentu D. Trumpu. Abu lyderiai pasirašys susitarimą, užtikrinantį Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Ukrainos retųjų elementų.

Planuojama, kad Ukraina į naujai kartu su JAV sukurtą fondą įneš 50% būsimų pajamų iš valstybei priklausančių naudingųjų iškasenų išteklių, naftos ir dujų, o fondas vėliau investuos į projektus pačioje Ukrainoje.

Detalės iki galo nėra aiškios. V. Zelenskis reporteriams šią savaitę sakė, kad minimas susitarimas yra pradinis dokumentas ir kad jis tarnaus kaip pagrindas platesniems susitarimams.

Tolesnėse JAV ir Ukrainos pareigūnų diskusijose bus nustatytas saugumo garantijų Ukrainai pobūdis ir tikslios pinigų sumos, sakė jis. Tačiau D. Trumpas ne kartą atsisakė suteikti kokias nors garantijas.

„Kasime, kasime, kasime (Ukrainos išteklius)", – ketvirtadienį reporteriams sakė D. Trumpas.

Pastarosiomis dienomis, po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir britų ministro pirmininko Keiro Starmerio vizitų, D. Trumpo tonas švelnėjo. „Financial Times“ žurnalisto ketvirtadienį paklaustas, ar jau nemano, kad V. Zelenskis yra „diktatorius“, D. Trumpas atkirto: „Ar aš tikrai taip sakiau?“

„Labai jį gerbiu, – ketvirtadienį sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie V. Zelenskį. 

„Kietas derybininkas“ K. Starmeris sužavėjo D. Trumpą

Ketvirtadienį Vašingtone susitiko Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ir Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. K. Starmeris ėmėsi veiksmų įsiteikti D. Trumpui ir po susitikimo žiniasklaida skelbia apie JK laimėjus prekybinių santykių srityje. Tačiau dėl Ukrainos saugumo garantijų JAV prezidentas nenusileido nė per sprindį. 

K. Starmeris puikiai nujautė, jog tai, kokie asmeniniai ryšiai susiklostys su JAV prezidentu lems, kokios sąlygos bus taikomos visai šaliai. Todėl D. Trumpui jis įteikė asmeninį karaliaus Karolio III kvietimą atvykti į Škotiją oficialaus vizito.

„Tai didžiulė garbė, nes tai niekad dar nebuvo nutikę (kad tas pats prezidentas gautų karaliaus kvietimą du kartus – VŽ). Tai didžiulė garbė žinoma, ne man asmeniškai, o mūsų šaliai. Taip parodoma pagarba mūsų šaliai“, – pradėdamas spaudos konferenciją sakė D. Trumpas.

Ir nors JK premjeras toliau glostė JAV prezidento savimeilę kalbėdamas, kad yra dėkingas už sukurtas sąlygas taikai Ukrainoje, D. Trumpas laikėsi savo: jo nuomone, karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas sutiks su taikos sąlygomis ir jų laikysis. JK premjeras diplomatiškai kalbėjo apie būtinybę užtikrinti ilgalaikę taiką ir „nedaryti nuolaidų agresorei“.

Vis dėlto, „Financial Times“ praneša, jog D. Trumpas teigė, kad JAV „tikrai stengsis atgauti kuo daugiau“ Rusijos valdomų Ukrainos žemių ir kad jis su K. Starmeriu tai aptars per privatų susitikimą.

D. Trumpas labai palankiai sutiko JK premjero pareiškimą, kad jo šalis didina išlaidas gynybai – ir vis tik nepažadėjo jokių saugumo garantijų Ukrainai.

„Tu labai kietas derybininkas. Nesu tikras, ar man tai patinka, bet, na, gerai“, –  sakė D. Trumpas K. Starmeriui išeinant iš salės po tris valandas užsitęsusio šalių vadovų pokalbio, pridurdamas „jis tikrai užsidirbo tiek, kiek jie jam ten moka“.

Jungtinė Karalystė JAV pasiūlė prekybos susitarimą, kuris laikomas tikrai didele K. Starmerio pergale – nes bet kokios prekybos derybos gerokai nutolins galimą tarifų įvedimą.

„Financial Times“ praneša, kad susitarimo ašis – aukštosios technologijos. Todėl po ilgų derybų D. Trumpas pareiškė, kad gali būti susitarta dėl „tikro gero“ sandorio, po kurio „tarifų JK nereikės“.

Tuo metu tą patį vakarą D. Trumpas paskelbė apie įvedamus papildomus tarifus Kinijai. 

 JK vadovas pabrėžė, kad tiek JAV, tiek Jungtinė Karalystė pasaulio šalių, kuriose verta investuoti, sąraše užima dvi pirmąsias pozicijas, be to, jos abi vertinamos golfo žaidėjų. Ši detalė taip pat patiko D. Trumpui.

„Koks gražus (kalbos – VŽ) akcentas. Jei aš taip kalbėčiau, būčiau prezidentu 20 metų“, – perimdamas žodį šmaikštavo D. Trumpas, praneša BBC.