V. Zelenskis apgailestauja dėl nevykusio susitikimo su D. Trumpu, teigia, jog Ukraina pasirengusi susitarti dėl mineralų

• Antradienio vakarą V. Zelenskis paskelbė įrašą socialiniame tinkle, kuriame apgailestavo dėl nesusiklosčiusio susitikimo Baltuosiuose rūmuose penktadienį ir tikino, kad Ukraina yra pasiruošusi susitarti dėl mineralų ir saugumo.
• Praėjus keletui dienų po viešo JAV ir Ukrainos prezidentų ginčo Baltuosiuose Rūmuose, D. Trumpas stabdo visą karinę pagalbą Ukrainai.
• Sprendimas įsigalioja iš karto; jis paveiks J. Bideno administracijos skirtą karinę įrangą ir ginkluotę, kurios dar nėra Ukrainoje, įskaitant gabenamą tranzitu ir esančią sandėliuose Lenkijoje.
• Ukraina skelbia, kad yra pasirengusi pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, tačiau į Europos partnerius dairosi, kuo pakeisti JAV ginkluotę.
• Europa rengia savo gynybos finansavimo mechanizmą, tam skirti planuojama beveik 800 mlrd. Eur.
• ES kalbama apie įšaldyto Rusijos turto visišką nusavinimą.

Pirmadienio įvykius galite rasti čia. 

Baigiame pildyti antradienio įvykių juostą.

Naujausias žinias kviečiame skaityti trečiadienį ryte. 

V. Zelenskis paprašė oficialios informacijos apie JAV pagalbos sustabdymą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukrainos pareigūnų paprašė susisiekti su JAV kolegomis ir gauti oficialios informacijos apie pagalbos įšaldymą.

Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad šis sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtams milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą.

G. Nausėda: ES turi progą parodyti, ar yra diskusijų klubas, ar geba priimti sprendimus

Artėjant specialiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) turės progą parodyti, ar geba priimti sprendimus dėl Bendrijos ir Ukrainos saugumo.

Taip jis kalbėjo antradienį po susitikimo su Italijos premjere Giorgia Meloni.

„Manau, kad mūsų susitikimas yra labai gera įžanga į netrukus įvyksiantį EVT posėdį, kuriame kaip tik Europa ir turės progą parodyti, ar tai yra diskusijų klubas, ar mes gebame priimti sprendimus dėl, pirmiausia, mūsų gynybos stiprinimo ir, žinoma, dėl to 20 mlrd. Eur paketo karinės paramos Ukrainai, prie kurios mes kaip Lietuva būsime tikrai pasirengę prisidėti“, – sakė šalies vadovas.

Kaip rašė BNS, aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimus speciali EVT į Briuselį renkasi ketvirtadienį. Vis dėlto leidinys „Politico“ skelbia, kad Vengrija ketina stabdyti papildomų 20 mlrd. Eur paramos paketą Ukrainai.

Bendrijos lyderiai susitiks ir po to, kai buvo paskelbta Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti paramą Ukrainai.

Daugiau skaitykite čia.

Suomių žvalgyba: karo Ukrainoje pabaiga gali suintensyvinti rusų veiklą Europoje

Karo Ukrainoje užbaigimas gali suteikti Rusijai galimybę vykdyti daugiau priešiškos veiklos kaimyninėje Suomijoje ir Europoje, antradienį pareiškė suomių žvalgybos agentūra „Supo“, praneša agentūra BNS.

„Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos ištekliai bus atlaisvinti ir galės būti panaudoti kitur“, – teigiama agentūros 2025-ųjų nacionalinio saugumo ataskaitoje.

„Rusija yra agresyvi, ekspansionistinė valstybė, pasirengusi panaudoti visas priemones savo politiniams tikslams pasiekti“, – ataskaitoje sakė Juha Marteliusas, „Supo“ direktorius.

Jis teigė, kad Rusija kelia „rimtą grėsmę Suomijai, o padėties pagerėjimo nematyti“.

„Suomija dar netapo intensyvaus poveikio, kuris pirmiausia buvo nukreiptas į didžiąsias Europos Sąjungos valstybes nares ir šalis, kuriose gyvena didelės rusų mažumos arba veikia prorusiškos politinės partijos, objektu“, – sakoma ataskaitoje.

„Kaip šalis, kuri ribojasi su Rusija, ir kaip valstybė prie Baltijos jūros, Suomija turi pasirengti Rusijos įtakos augimui“, – anglų kalba rašė J. Marteliusas.

V. Zelenskis: dėl mineralų ir saugumo susitarimo – Ukraina pasirengusi jį pasirašyti bet kuriuo metu ir formatu

Antradienio vakarą Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ paskelbė pranešimą, kuriame apgailestavo, kad „susitikimas Baltuosiuose rūmuose nepraėjo taip, kaip planuota.“

„Ukraina yra pasiryžusi sėsti prie derybų stalo ir priartinti taiką. Niekas nenori taikos labiau nei ukrainiečiai. Mano komanda ir aš esame pasirengę dirbti vadovaujant tvirtam prezidentui D. Trumpui, kad pasiektume ilgalaikę taiką“, – rašė V. Zelenskis.

Jis taip pat rašė, kad viltųsi, jog ateities komunikacija su JAV bus „konstruktyvi“.

„Esame pasirengę greitai dirbti, kad užbaigtume karą, o pirmieji etapai galėtų būti kalinių paleidimas ir paliaubos danguje – raketų, tolimojo nuotolio dronų, energetikos ir kitos civilinės infrastruktūros bombardavimo draudimas – ir jūroje, jei tik Rusija padarys tą patį. Tada galėsime labai greitai pereiti visus kitus etapus ir kartu su JAV susitarti dėl tvirto galutinio susitarimo,“ – vieną iš taikos susitarimo variantų pasiūlė Ukrainos prezidentas.

Jis dėkojo už anksčiau JAV Ukrainai suteiktą paramą, ypač –„Javelin“ raketas, kurias suteikė prezidentas Donaldas Trumpas. 

Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl mineralų ir apsaugos „bet kuriuo metu ir formatu“.

JAV sustabdžius paramą Ukrainai, Prancūzija žada telkti „visas įmanomas priemones“

 JAV prezidentui Donaldui Trumpui nurodžius sustabdyti Vašingtono karinės pagalbos teikimą Kyjivui, Prancūzija kartu su kitomis Europos valstybėmis sieks sutelkti „visas įmanomas priemones“ karo draskomai Ukrainai paremti, antradienį pareiškė prancūzų ministras pirmininkas.

Amerikiečių pagalbos tiekimas „stabdomas, o ištisi traukiniai, kurie buvo pakrauti (pagalbos) Ukrainai, stabdomi ir negali pasiekti savo paskirties vietos“, parlamente sakė Francois Bayrou.

Vis daugiau šalių kalba apie konfiskuoto Rusijos turto nusavinimą

Didžiausios Europos galybės, rengdamos paliaubų Ukrainoje susitarimo planus, deda pastangas areštuoti daugiau kaip 200 mlrd. Eur įšaldyto Rusijos turto, rašo „Financial Times“.

Prancūzija ir Vokietija, kurios ilgą laiką priešinosi visiškam ES laikomo turto konfiskavimui, kartu su Jungtine Karalyste ir kitomis šalimis aptaria būdus, kaip lėšos galėtų būti panaudotos. Prancūzijos pareigūnai aptarė pasiūlymą konfiskuoti turtą, jei Maskva pažeistų būsimą paliaubų susitarimą Ukrainoje, sakė trys su derybomis supažindinti asmenys, teigę, kad tai yra dalis pastangų suteikti Kyjivui saugumo garantijas po konflikto.

Derybos vyksta įsibėgėjus Europos diplomatinėms pastangoms, kurioms vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, parengti taikos planą Ukrainai.

G7 sąjungininkės 2022 m. įšaldė apie 300 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko turto po Maskvos visiškos invazijos į Ukrainą, iš kurių didžioji dauguma – apie 190 mlrd. Eur – yra Belgijos centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“, o mažesnes sumas laiko Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Šveicarija ir JAV.

Šiuo metu iš šio turto – daugiausia grynųjų pinigų ir vyriausybių obligacijų – gaunamos pajamos naudojamos grąžinti 50 mlrd. USD vertės paskolas Ukrainai, tačiau pagrindinis turtas neliečiamas. Šalys, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos šalis, jau seniai siekė, kad pagrindinis turtas būtų konfiskuotas, tačiau didžiosios valstybės, įskaitant Berlyną, Paryžių ir Briuselį, anksčiau tam nepritarė, nes nerimavo, kad valstybės turto konfiskavimas sukurtų precedentą pagal tarptautinę teisę.

Vokietijos kanclerio pareigas einantis Friedrichas Merzas nurodė, kad svarstytų galimybę paremti pasiūlymą, apimantį įšaldyto Rusijos turto konfiskavimą, sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo. Trečiadienį A. Merzas kalbėsis su laikinuoju kancleriu Olafu Scholzu, kad suderintų pozicijas prieš ketvirtadienį vyksiantį ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad Londonas svarsto, kaip būtų galima panaudoti turtą.

„Vis daugiau šalių nori pasinaudoti įšaldyto turto areštu kaip svertu“, – sakė vienas anonimiškai kalbėjęs asmuo.

Suomija: Ukraina turėtų automatiškai prisijungti prie NATO, jei Rusija pažeistų paliaubas 

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas antradienį pareiškė, kad Ukraina automatiškai turėtų tapti NATO nare, jei Rusija pažeistų bet kokį paliaubų susitarimą, rašo BNS.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad stabdo karinę pagalbą Ukrainai, o praėjusią savaitę dar kartą atmetė Kyjivo narystės NATO galimybę. 

Respublikonas sako, kad nori užbaigti karą, tačiau atsisako suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Pasak Kyjivo, šios garantijos yra būtinos, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam naujam Rusijos puolimui. 

Pirmadienį duodamas interviu JAV naujienų kanalui CNN suomių prezidentas pareiškė, kad Ukraina automatiškai turėtų tapti NATO nare, jei Maskva pažeistų bet kokį ugnies nutraukimo susitarimą. 

„Kodėl vietoj to nesuteikus jiems faktinės narystės NATO, kuri iš esmės reikštų, kad pasibaigus deryboms ir pasiekus taikos susitarimą, jo dalis būtų tokia, kad jei Rusija kada nors pažeis šį susitarimą, nutrauks paliaubas arba vėl užpuls Ukrainą, Ukraina automatiškai taps NATO nare“, – sakė A. Stubbas.

„Manau, kad tai yra pakankamai tvirta parama“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Europos ir Ukrainos siekį iš JAV užsitikrinti saugumo garantijas.

Praėjusį mėnesį JAV senatorius respublikonas ir svarbus D. Trumpo sąjungininkas Lindsey Grahamas pirmą kartą šią idėją iškėlė Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose. 

„Jei negalite jų priimti į NATO dabar, mano idėja yra labai aiški: pasakykite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, kad jei dar kartą taip pasielgsite, jei Rusija dar kartą įsiverš į Ukrainą, Ukraina bus automatiškai priimta į NATO, o tai bus tarsi trikdis“, – tąkart JAV naujienų portalui „Politico“ sakė jis. 

V. Orbanas trečiadienį Paryžiuje surengs derybas su E. Macronu

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nurodė, kad trečiadienį Paryžiuje surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo BNS.

Susitikimas įvyks likus dienai iki Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Bendrijos nariai sieks susitarti dėl bendrų paramos Ukrainai veiksmų. 

„Rytoj Paryžiuje susitiksiu su Prancūzijos prezidentu“, – antradienį per susitikimą su žiniasklaida pareiškė V. Orbanas. 

Premjeras leido suprasti, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama trejus metus trunkančiai Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.

JAV sprendimas stabdyti paramą tik paskatins V. Putiną

JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymas sustabdyti JAV karinės pagalbos Ukrainai teikimą paskatins karo nusikaltimais kaltinamą autoritarinį Rusijos lyderį Vladimirą Putiną „prašyti daugiau“, teigia Malcolmas Chalmersas, Jungtinės Karalystės Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas.

„Šis sprendimas nėra susijęs su ekonominiais išskaičiavimais. Jį iš esmės lemia D. Trumpo nuomonė, kad Rusija yra pasirengusi sudaryti taikos susitarimą, o kliūtis yra tik Ukraina. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Rusija būtų pasirengusi pritarti susitarimui ir koks jis būtų. Iš tiesų JAV karinės pagalbos Ukrainai nutraukimas tik paskatins V. Putiną prašyti daugiau, įskaitant Ukrainos demilitarizaciją ir neutralumą“, – sakė RUSI generalinio direktoriaus pavaduotojas.

RUSI analitikas teigia, kad kol kas įžvelgia tik „košmarišką scenarijų“.

„JAV ir Rusija netrukus paskelbs apie susitarimą, o paskui lieps Ukrainai ir Europai imtis kas yra ant stalo arba pasitraukti iš derybų. Europos siūlymas po susitarimo dislokuoti karius ant žemės padėjo nuraminti Ukrainą. Tačiau dabar diskusijos jau vyksta toliau. Ir labiausiai priklausys nuo to, kiek Jungtinė Karalystė ir Europa yra pasirengusios padėti Ukrainai, nepaisydamos JAV“, – pabrėžia ekspertas.

RUSI analitikas teigė, kad naujausiais skaičiavimais, tik apie 20% visos Ukrainos karinės technikos tiekia Jungtinės Valstijos, 55% gaminama šalies viduje, o 25% atkeliauja iš Europos ir kitų pasaulio šalių.

„20% Ukrainos nesugriaus, nes ji jau patyrė pagalbos trūkumą praėjusiais metais, tačiau ginkluotės stygius kapsės po mažu ir darys įtaką mūšio laukui“, – sakė M. Chalmersas. 

V. Zelenskis kalbėjosi su F. Merzu

V. Zelenskis pranešė, kad kalbėjosi su F. Merzu, laimėjusiu Vokietijos rinkimus, ir teigė, kad labai vertina Vokietijos paramą. Prezidentas teigė, kad pokalbis buvo konstruktyvus, tačiau nedetalizavo. 

Ukrainos kariai dalijosi mintimis apie paramos sustabdymą

BBC pakalbino Ukrainos karius, kurie pasidalijo nuomonėmis apie paramos sustabdymą.

25 metų karininkė sako, kad „labai sunku pasakyti“, kiek ilgai jie gali išsilaikyti be JAV paramos.

„Žiūrint vien į skaičius, tikriausiai neilgai“, – sako ji. Tačiau žvelgdama į praeitį, ji priduria: „Man atrodo, kad mes esame neįtikėtinai atsparūs ir išradingi. Taigi, jei taikytume šaltą logiką ir skaičiavimus, nemanau, kad be pagalbos galėtume ilgai išsilaikyti, tačiau ukrainiečiai vis dar iki galo nesuvokia, kokie stiprūs, galingi ir išradingi esame. Tikroji JAV pagalbos nutraukimo kaina bus matuojama gyvybėmis, daugiau našlaičių, daugiau kančių.“

31 metų granatsvaidininkų vadas Rusijos Kursko srityje sako, kad šioje srityje jie gali „tęsti neribotą laiką“. Savo vadus vadina „neįtikėtinais“ ir „aukščiausios klasės“.

Dėl pagalbos karys neatrodo susirūpinęs: „Visi žinome, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ištekliai yra neriboti. Taigi, jei reikės, mes juos daužysime tiek, kiek reikės“.

Serhijus iš Kupiansko krypties priduria, kad „jei norėtų, ES tikrai galėtų pakeisti JAV pagalbą, tačiau pati ES nėra tokia vieninga.“

Sąjungininkės nežinojo apie D. Trumpo sprendimą

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad apie D. Trumpo sprendimą sustabdyti karinę pagalbą nebuvo iš anksto pranešta Ukrainos sąjungininkėms, rašo „The Guardian“.

JAV prezidento pareiškimas „buvo padarytas be jokios informacijos ar konsultacijų nei su NATO sąjungininkais, nei su Ramšteino grupe, kuri dalyvauja remiant Ukrainą“, – antradienį sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.

P. Wronskis šį sprendimą pavadino „labai svarbiu“, o padėtį – „labai rimta“.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Varšuvoje vykusiame vyriausybės posėdyje pareiškė, kad Europai dabar kyla precedento neturinti rizika, įskaitant „didžiausią per pastaruosius kelis dešimtmečius, kai kalbama apie saugumą“.

K. Starmeris kalbėjosi su D. Trumpu

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė K. Starmerio biuras.

Šiandienos ministrų kabineto posėdžio ataskaitoje neminima, ar skambutis įvyko prieš ar po to, kai D. Trumpas paskelbė, kad sustabdys karinę pagalbą Ukrainai.

Jame teigiama, kad K. Starmeris aiškiai pasakė, jog taikos susitarimas „turės būti paremtas tvirtomis saugumo garantijomis, įskaitant koaliciją, sudarytą iš tų, kurie pasirengę ginti ir garantuoti taiką, o JAV parama atgrasytų V. Putiną nuo sugrįžimo.

K. Starmeris teigė, kad bet koks susitarimas turi būti grindžiamas stipria, suverenia ir saugia Ukraina. Jis sakė, kad ir toliau tęs pokalbius tokiu tempu, ir pakartojo šio darbo svarbą Didžiosios Britanijos saugumui.

Jis pridūrė, kad JAV yra „nepakeičiama“ Jungtinės Karalystės sąjungininkė.

Susitarimo su JAV nauda Ukrainai lieka neaiški 

Vitalijus Ševčenko, BBC Rusijos regiono ekspertas, teigia, kad kol kas „lieka neaišku, kokią tiksliai naudą Ukrainai duotų JAV reikalavimas pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų“. 

„Mainais už tai, kad gautų prieigą prie didžiulių Ukrainos gamtinių išteklių, D. Trumpas atsisako suteikti apčiuopiamų saugumo garantijų. Jis sako tikįs, kad Vladimiras Putinas nori taikos, tačiau naujausi iš Maskvos ateinantys pareiškimai rodo ką kita. Šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sako, kad Rusija ketina užimti keturis Ukrainos regionus, kuriuos Rusija laiko savo nuosavybe (Donecką, Luhanską, Chersoną ir Zaporižę), jei ne daugiau. O V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vis dar tvirtina, kad turi būti pasiekti visi pirminiai „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina savo karą prieš Ukrainą – VŽ) tikslai“, – rašo V. Ševčenko.

J. D Vance‘as: „20.000 karių iš atsitiktinės šalies“ neužtikrins taikos Ukrainoje

JAV viceprezidentas, reaguodamas į planus siųsti britų ir prancūzų karius į Ukrainą kaip taikos palaikymo pajėgų dalį, pareiškė, kad taikai užtikrinti neužteks „atsitiktinės šalies“ karių.

Interviu „Fox News“ J. D. Vance‘as sakė, kad vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę taiką – suteikti Vašingtonui ekonominį suinteresuotumą Ukrainos ateitimi.

„Jei norite tikrų saugumo garantijų, jei norite iš tikrųjų užtikrinti, kad V. Putinas vėl neįsiverš į Ukrainą, geriausia saugumo garantija – suteikti amerikiečiams ekonominį pranašumą dėl Ukrainos ateities. Tai daug geresnė saugumo garantija nei 20.000 karių iš šalies, kuri 30 ar 40 metų nekariavo“, – pareiškė JAV viceprezidentas.

Nepaisant J. D. Vance'o teiginių, šimtai Jungtinės Karalystės karių žuvo kovodami Irake ir Afganistane.

Atsakydamas į J. D. Vance'o komentarus, JK šešėlinis gynybos sekretorius Jamesas Cartlidge'as sakė: „Tai labai nepagarbus elgesys, kai ignoruojama tokia tarnyba ir pasiaukojimas“.

JK premjeras Keiras Starmeris nurodė, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ukraina bendradarbiaus rengiant taikos susitarimą, kuris galėtų būti pateiktas JAV.

Šalys, įsipareigojusios bendradarbiauti dėl šio susitarimo, sudarytų „pasiryžusiųjų koaliciją“. Koalicijai priklausančios šalys galėtų siųsti karius, kurie paliaubų atveju veiktų Ukrainoje kaip taikos palaikymo pajėgos.

M. Podoliakas pasisakė apie JAV paramos nutraukimą

Kalbant apie ginklų tiekimą Ukrainai, būtina įvertinti galimybę įsigyti arba gauti jų analogų iš Europos partnerių. Tai savo „Telegram“ kanale parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas.

„Dėl ginklų tiekimo. Pirmiausia reikia įvertinti, kurios programos nustos veikti. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis programų jau buvo baigtos. Taip pat nepamirškime, kad yra programų, dėl kurių balsuojama Kongrese, o tai yra speciali teisinė procedūra“, – pažymėjo jis.

Be to, anot M. Podoliako, būtina „įvertinti galimybę įsigyti arba gauti ginklų analogų iš Europos partnerių“.

„Juolab kad pakaitinės programos jau veikia“, – pridūrė V. Zelenskio patarėjas.

Jis taip pat ragino nepamiršti, kad Ukraina „jau turi JAV karinės paramos programų sustabdymo patirties ir žino, kaip prisitaikyti prie tokių situacijų“.

„Todėl atliekame išsamų auditą, ką turime, ką galime išspręsti bendradarbiaudami su partneriais, ką galime pakeisti. Ieškome ko nors komercinėse rinkose. Diskutuojame su Europos partneriais. Neignoruojame ir derybų su Amerikos partneriais galimybės“ , – pridūrė Ukrainos prezidento patarėjas.  

G. Paluckas: JAV paramos stabdymo Ukraina kol kas nepajus

Jungtinėms Valstijoms stabdant paramą Kyjivui, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kol kas Ukraina tokio sprendimo pasekmių nepajus, tačiau Europa turės teikti daugiau paramos, rašo BNS.

„Trumpuoju laikotarpiu Ukraina nepajus to stabdymo pasekmių, bet vidutiniu laikotarpiu – nuo keturių iki šešių mėnesių – Europa turės padidinti savo pastangas ir paramą Ukrainai“, – žurnalistams antradienį sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, Lietuvai šis sprendimas nesiunčia „jokių signalų“.

„Ne, Lietuvai kol kas nereikėtų daryti kažkokių išvadų ir susilaikyti nuo kategoriškų pareiškimų, nes, kaip yra sakoma, ilgas liežuvis – priešo draugas, tai Rusija tikrai džiaugiasi kiekvienu kandžiu ar neišlaikytu pareiškimu JAV atžvilgiu“, – kalbėjo premjeras.

Atnaujinta 15:00

Ukraina yra visiškai pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą su JAV

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, kad Ukraina yra visiškai pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, Vašingtonui nusprendus sustabdyti karinę paramą šiai šaliai.

„JAV yra svarbi partnerė ir mes turime tai išsaugoti“, – pridūrė jis.  

Jis taip pat teigė, kad Ukraina pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.

„Esame pasirengę bet kada pradėti bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis pasirašydami tokį susitarimą“, – sakė  D. Šmyhalis.

Jis teigė, kad jo šalis padarys visa, kas būtina, kad atlaikytų Rusijos invaziją.

„Padarysime viską, kad išsilaikytume“, – sakė D. Šmyhalis spaudos konferencijoje Kyjive.

D. Šmyhalio teigimu, JAV pagalba oro gynybos ir žvalgybinės informacijos pavidalu išgelbėjo „tūkstančius, galbūt dešimtis tūkstančių ukrainiečių gyvybių“.

Ukraina nurodė, kad šiuo metu derasi su Europa, kad užpildytų atsivėrusias spragas, ir yra pasirengusi derėtis su D. Trumpu dėl sustabdytos karinės pagalbos. 

„Aptariame galimybes su savo partneriais Europoje ir, žinoma, neatmetame galimybės derėtis su savo partneriais Amerikoje“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Lenkija: sustabdžius JAV paramą Ukrainai, situacija tapo itin rimta

Atnaujinta 14:17 

Lenkija antradienį pareiškė, jog JAV karinės paramos Ukrainai stabdymas privedė prie itin rimtos situacijos ir pabrėžė, jog Vašingtonas sprendimą priėmė nepasitaręs su NATO sąjungininkais.

„Tai labai svarbus sprendimas ir situacija yra itin rimta“, – reporteriams teigė užsienio ministerijos atstovas Pawelas Wronskis.

Jis sakė, jog sprendimas priimtas „neinformavus ir nesikonsultavus su“ JAV sąjungininkėmis NATO.

Bet koks JAV ginklų tiekimo į frontą nutraukimas greitai susilpnintų Ukrainos kovą su Rusijos invazija.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį patvirtino, jog JAV karinės paramos Kyjivui sustabdymas juntamas jo šalyje įsikūrusiame logistikos centre, per kur gabenami ginklai ir humanitarinė pagalba Ukrainai.

„Neturime pagrindo manyti, kad tai tik tušti žodžiai“, – žurnalistams sakė D. Tuskas ir pridūrė, jog „ataskaitos iš pasienio bei mūsų (logistikos) centro (...) patvirtina amerikiečių pareiškimus“. 

Ukrainiečių reakcijos į JAV paramos sustabdymą 

JAV antradienį sustabdžius karinę paramą Kyjivui, ukrainiečių politikai, kariuomenė ir apžvalgininkai pasitiko tai su įsiūčiu ir nerimu, sakydami, kad šiuo žingsniu pataikaujama Kremliui.

Ukrainos žiniasklaidos apžvalgininkas Denysas Kazanskis atkreipė dėmesį, kad Vašingtonas sustabdė karinę pagalbą Kyjivui, tačiau „Šiaurės Korėja ir Iranas nesustabdė karinės pagalbos Rusijai“.

Šios Maskvos sąjungininkės teikė itin svarbią karinę paramą Rusijos kariuomenei nuo tada, kai Kremlius 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

„Gyvename realybėje, kurioje Jungtinės Valstijos tapo Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Irano sąjungininkėmis ir padeda joms vykdyti agresiją prieš Europos šalį“, – socialiniuose tinkluose pridūrė D. Kazanskis.

Anksčiau Ukrainos kariuomenėje tarnavęs karinis analitikas Ihoris Romanenka teigė, kad Europos šalys tikriausiai ir toliau rems Kyjivą, tačiau ši parama nekompensuos JAV karinių atsargų praradimo.

„Todėl turime pasikliauti savo pajėgumais ir rezervais. Tai nereiškia, kad turėtume pasiduoti nevilčiai“, – sakė jis interviu vietos žiniasklaidai.

Jis optimistiškai nusiteikęs, kad Vašingtonas visiškai nenutrauks paramos teikimo, tačiau sakė, kad neaišku, kokia pagalba Ukraina galėtų pasikliauti: „Kol kas niekas nežino.“

Ukrainos kariuomenės narys Serhijus Tachmazovas teigė suabejojęs, kiek ilgai Ukraina galėtų išsilaikyti be JAV paramos oro gynybos sistemoms ir dalijimosi žvalgybos informacija.

„Visi, kurie reikalauja iš mūsų taikos, neatsižvelgia į tai, kad mūsų taikos kaina bus didesnė nei mūsų karo kaina“, – sakė į kariuomenę įstojęs žurnalistas ir apžvalgininkas Pavlo Kazarinas.

Ukrainos parlamento opozicijos politikė Iryna Heraščenko teigė, kad Kyjivui reikia taisyti ryšius su Vašingtonu.

„Nepaisant visko, turime atnaujinti bendravimą su Jungtinėmis Valstijomis“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.

Ukrainos parlamentaras: tai susivienijimas su Rusija

JAV sprendimas sustabdyti karinę pagalbą Kyjivui „panašus į prisijungimą prie Rusijos“, BBC sakė vienas Ukrainos parlamento narys.

Prezidento V. Zelenskio partijos narys Oleksandras Merežko sakė, kad šis sprendimas yra „pražūtingas“ Ukrainai, kuri, pasak jo, negali veiksmingai gintis be JAV karinės pagalbos.

„Sky news“: Ukrainai kils problemų

„Sky news“ JAV korespondentas Markas Stone'as teigia, kad be Amerikos paramos Ukrainai kils rimtų problemų.

„Ne iš karto, bet laikui bėgant. Esminis skirtumas kare yra tai, ką Europa ir ką amerikiečiai gali tiekti“, – pastebėjo M. Stone‘as.

Ukrainai tiekiami amerikiečių oro gynybos pajėgumai yra „kritiškai svarbūs“, – sako jis ir priduria: „Jei šis čiaupas bus užsuktas, tai laikui bėgant turės didžiulį poveikį Ukrainai“.

„Žinoma, kad situacija nepasikeis per vieną naktį. Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas stengėsi apsaugoti Ukrainą būtent nuo tokio scenarijaus, iš anksto aprūpindamas ją tiek ginkluotės, kad ji kurį laiką galėtų funkcionuoti“, – pridūrė M. Stone‘as.

Ekspertai teigia, kad ši suteikta ginkluotė galėtų leisti Kyjivui kovoti iki metų vidurio.

„Vasarą kovos tradiciškai būna intensyviausios, ir tai yra ta kritinė riba, kad, jei ši pauzė virs kažkuo pastovesniu, nors nemanau, kad taip bus, nes tokia situacija gali priversti V. Zelenskį daryti tai, ko nori D. Trumpas, – bet jei ji užsitęstų, tai iki vasaros ukrainiečiai galėtų turėti didelių problemų“, – pastebėjo M. Stone‘as. 

Ukrainos žiniasklaida: JAV dar nenutraukė žvalgybinės informacijos teikimo 

Kol kas JAV žvalgybinės informacijos teikimas Ukrainai nepasikeitė. Ši bendradarbiavimo kryptis skiriasi nuo ginklų tiekimo. Apie tai „Unian“ pranešė keli šaltiniai kariniuose ir politiniuose sluoksniuose.

„Kalbant apie žvalgybinės informacijos perdavimą ar keitimąsi ja – čia kol kas jokių pokyčių Ukrainos valdžia dar nepajuto, čia kol kas viskas kaip ir anksčiau“, – patikino vienas iš pašnekovų.

Kitas „Unian“ šaltinis išreiškė abejonę, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas nutraukti ginklų tiekimą, jei jis įsigalios, turės įtakos žvalgybos duomenims, nes, pasak pašnekovo, „tai visai kita bendradarbiavimo kryptis“.

Savo ruožtu žurnalo „The Economist“ žurnalistas Oliveris Carrollas savo puslapyje socialiniame tinkle „X“ rašė, kad nepasikeitė nei dalijimasis žvalgybos informacija, nei joks kitas svarbus JAV karinės paramos aspektas.

„Mūsų partneriai mums sako, kad jokio oficialaus sprendimo dar nebuvo“, – žurnalistui sakė šaltinis.

Pats O. Carrollas pridūrė: „Kad būtų aiškiau, neturiu informacijos, jog nebuvo įsakymo nutraukti paramą (ginklų tiekimą). Faktas tas, kad kol kas nėra jokių to įrodymų vietoje“.

K. Budrys: Vengrija gali stabdyti ES paramą

Vengrija ketina stabdyti papildomų 20 mlrd. Eur paramos paketą Ukrainai. Pasak K. Budrio, tokie Budapešto žingsniai nebūtų netikėti.

„Mes žinome tuos trukdžius, išankstinį laišką Vengrijos premjero (Viktoro – BNS) Orbano, kad jis nepritars sprendimams. Taip, tai yra didelė kliūtis, bet tai nėra neišsprendžiama kliūtis, nes jei tai būtų neišsprendžiama kliūtis, mes ES galime pradėti išsivaikščioti po truputį, nes reiškia, kad mūsų organizacija kritiniu kriziniu metu nesugeba priimti sprendimų“, – teigė ministras.

K. Budrio teigimu, papildoma parama Ukrainai gali būti skirta ne bendru ES sprendimu, o atskirais nacionalinių valstybių paramos paketais.

„Kai dėl paramos Ukrainai mes galime tą taikyti, nebūtinai ES 27 priimti, galime ES 25, nes šalia Vengrijos yra dar viena abejojanti valstybė. Gali 25 šalys sumesti tuos pinigus ir tą paketą perduoti Ukrainai“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.

„Mes žinome, kiek pinigų reikia – bent 20 mlrd. Eur, dar tai, ką davė amerikiečiai, mums reikia 33–40 mlrd. eurų, priklausomai nuo Ukrainos išlaidų. Tai yra suma, kuri įgyvendinama, mes išdaliname ją valstybėms pagal nacionalines pajamas, mes turime koeficientą, dauginame ir žiūrime, ką Lietuva turi padaryti“, – pridūrė jis.

Anot ministro, Lietuva padarys „dvigubai daugiau, nei iš mūsų reikalauja, jei paramą dalintume pagal nacionalinį koeficientą“.

Pasak K. Budrio, taip pat galima diskutuoti apie galimybę keisti Bendrijos sprendimų priėmimo procesą.

„Turiu omenyje, kad ES gali atskirą klausimų grupę priskirti kvalifikuotai balsų daugumai arba gali apibrėžti sritį, kur bendradarbiauja giliau atskiros valstybės“, – kalbėjo ministras.

„Tokie yra keliai, manau, kad juos reikia išnaudoti pačiu artimiausiu metu, nes liksime ne tiktai be paramos Ukrainai teikimo, bet liksime kaip Europa smarkiai susilpnėjusi, nes dabar visų akys yra į ES narių lyderius, klausiant, ką darome“, – teigė jis.

Europa šiemet Ukrainai jau yra numačiusi ir patvirtinusi 60 mlrd. Eur vertės karinės paramos Ukrainai paketą.

Analitikas: D. Trumpo žingsnis – muzika V. Putino ausims

Davidas Blevinsas, „Sky news“ korespondentas Vašingtone teigia, kad D. Trumpo sprendimas sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai žymi reikšmingą JAV užsienio politikos pokytį, kuris anksčiau buvo laikomas neįvaizduojamu.

„Šis smūgis Ukrainos gynybai Rusijos agresijos akivaizdoje bus muzika Vladimiro Putino ausims“, – konstatuoja D. Blevinsas.

JAV karinė pagalba trejus metus išlaikė Ukrainą šioje Dovydo ir Galijoto kovoje.

„Ji finansavo tai, ką kariniai analitikai supaprastintai vadina „didžiuoju mūšio turtu“ – artileriją, prieštankinius ginklus, raketas ir šarvuočius“, – priduria „Sky news“ analitikas.

Anot analitiko, D. Trumpo sprendimas sustabdyti ginklų tiekimą neatsižvelgia į JK premjero Keiro Starmerio ir kitų Europos vadovų pastangas parengti taikos planą. Tie, kurie dar abejojo Europos priklausomybe nuo Jungtinių Valstijų gynybos srityje, „supras, kad sulaukė labai aiškaus atsakymo“.

Tačiau šis sprendimas rengia D. Trumpą galimai konfrontacijai su Kongreso respublikonais, kurie pritarė Ukrainos finansavimui.  

Kremlius giria JAV sprendimą sustabdyti karinę paramą Ukrainai

Maskva antradienį pareiškė, kad JAV pagalbos Ukrainai sustabdymas yra geriausias indėlis siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, rašo BNS.

„Jei Jungtinės Valstijos sustabdys (karinį tiekimą), tai tikriausiai būtų geriausias indėlis į taiką“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tai yra „sprendimas, kuris tikrai galėtų pastūmėti Kyjivo režimą į taikos procesą“.

Kremlius taip pat teigė, kad JAV sankcijų Rusijai panaikinimas yra būtina sąlyga siekiant normalizuoti abiejų šalių santykius.

„Žinoma, jei kalbame apie dvišalių santykių normalizavimą, šie santykiai turi būti laisvi nuo neigiamos sankcijų naštos“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė D. Peskovas.

K. Budrys sustabdytą JAV paramą Ukrainai laiko impulsu ES veikti

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako Jungtinių Valstijų sprendimą stabdyti paramą Ukrainai vertinantis kaip impulsą Europos Sąjungai (ES) veikti sparčiau, rašo BNS.

„JAV ne kartą ragino Europą didinti savo karinę paramą Ukrainai, taip pat ir šių pastangų pradėti taikos derybas kontekste“, – žurnalistams antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Dabar yra pats metas Europai tą ir padaryti“, – pridūrė jis.

Pasak K. Budrio, šią savaitę į susitikimą rinksis Europos lyderiai, kurie ir spręs šį klausimą.

„Tai yra vieta, kai reikia dėti pinigus ant stalo, sprendimus ant stalo, – kalbėjo ministras. – Ar įvyko didelis pasikeitimas? Taip, paspartinti yra įvykiai, bet pats poreikis Europai daryti daugiau ir dėti sprendimus ant stalo, jis nepasikeitė. Tik reikia elgtis ir suktis greičiau.“

Sureagavo Čekijos premjeras

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala sako, kad D. Trumpo sprendimas „išryškina būtinybę iš esmės pakeisti dabartinę Europos politiką“.

Įraše socialiniame tinkle „X“ jis rašo, kad Europa „turi stiprinti savo ekonominius ir karinius pajėgumus ir prisiimti visą atsakomybę už savo saugumą“.

Anot jo, tam reikia daugiau išlaidų gynybai ir didesnės paramos Ukrainai.

„Negalime leisti, kad Rusijos agresyvi politika, kelianti grėsmę mums visiems, būtų sėkminga. Laikotarpis, kai tikėjomės, kad kiti už mus spręs esminius tarptautinius iššūkius, baigėsi. Dabar atėjo laikas Europai ryžtingai pereiti nuo žodžių prie veiksmų“, – nurodė P. Fiala.

Žiniasklaida: Pentagonas neigia sustabdęs kibernetines operacijas prieš Rusiją 

Pentagonas paneigė, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nurodė sustabdyti kibernetines operacijas prieš Rusiją, antradienį pranešė agentūra „Bloomberg“.

Ji remiasi šaltiniu Gynybos departamente.

Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad JAV kibernetinei vadavietei buvo nurodyta sustabdyti visas šalies informacines ir kibernetines operacijas prieš Rusiją, įskaitant kibernetinius puolamuosius veiksmus. Šios naujienos pasirodė prezidentui Donaldui Trumpui bandant derėtis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, bet tokiomis sąlygomis, kurios, kritikų teigimų, yra palankios Maskvai.

Kibernetinio saugumo ekspertai yra įspėję, kad toks sprendimas būtų naudingas vienai atkakliausių Amerikos priešininkių kibernetinėje erdvėje ir galėtų susilpninti JAV svertus kalbant tiek apie kibernetines, tiek apie įprastines karines operacijas.

Rusijos programišių grupės visus trejus Rusijos karo prieš Ukrainą metus vykdo įvairius kibernetinio karo veiksmus, įskaitant kibernetines atakas prieš Ukrainą, įsilaužimus į civilinę infrastruktūrą Europoje ir kišimąsi į užsienio valstybių rinkimus.

Tačiau, kaip sakė „Bloomberg“ cituotas šaltinis, P. Hegsethas neatšaukė ir nesustabdė kibernetinių operacijų prieš Rusiją ir neišleido jokių įsakymų šiam prioritetui atšaukti.

JAV kibernetinė vadavietė prižiūri 135 „kibernetinių misijų pajėgų“ komandas. Puolamąsias operacijas vykdo kibernetinės kovos misijų komandos, nurodo „Bloomberg“.

Paryžius nepritaria Rusija konfiskuoto turto panaudojimui 

Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombard'as antradienį pareiškė, kad nepritaria, jog iš Rusijos konfiskuotas turtas būtų naudojamas Europos karinėms išlaidoms finansuoti. 

„Prancūzija laikosi pozicijos, kad šis Rusijos turtas priklauso Rusijos centriniam bankui“, – radijui „France Info“ sakė jis. 

E. Lombard'as pridūrė, kad šis turtas negali būti areštuotas, nes, pasak jo, toks veiksmas „prieštarautų tarptautiniams susitarimams“.

CSIS: karas kol kas aklavietėje

Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS) teigia, kad karas kol kas yra aklavietėje.

Ukrainos gynyba rytiniame fronte laikosi. Kol kas Kyjivas išlaiko ir Rusijos Kursko srities kontrolę. Maskvos nuostoliai mūšio lauke smarkiai išaugo ir, CSIS skaičiavimais, 2025 m. turėtų pasiekti milijoną. Kol kas net ir karo nusikaltimais kaltinamam Rusijos autoritariniam lyderiui nėra paranku skelbti dar vieną mobilizacijos bangą, tad Maskvos galimybės veikti mūšio lauke taip pat ribotos.

Ar Ukraina gali išgyventi be JAV karinės paramos?

CSIS vertinimu, Ukraina nepralaimės karo be JAV karinės pagalbos, tačiau kariauti bus sunkiau, įsitraukti aktyviau privalės europiečiai.

Dabartinė Ukrainos kariuomenė turi 900.000 karių (tai didžiausia kariuomenė Europoje. Be to, Ukraina pasitelkia bepiločius orlaivius ir kitas technologijas. Ji nusiaubė Rusijos karinį laivyną bepiločiais orlaiviais ir tapo grėsmingu priešu mūšio lauke.

Ukraina ir pati tobulėja gynybos pramonėje. Ji šiuo metu tampa pasauline dronų gamybos lydere – nuo pigių, iš pirmo žvilgsnio pastebimų dronų, kurių daugybė naudojama fronto linijose rusų kariams, šarvuočiams ir transporto priemonėms medžioti, iki sunkesnių, ilgesnio nuotolio ginklų, kuriais smogiama Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, vadavietėms ir pagrindinei infrastruktūrai Rusijos gilumoje. Tačiau Ukrainai turės padėti Europa.

„Bloga žinia ta, kad europiečiai jau tiekia tiek, kiek gali, atsižvelgiant į pablogėjusią jų gynybos pramonės būklę“, – rašo CSIS.

Lietuvos diplomatijos vadovas Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) teigė, kad jeigu ES įsipareigotų Ukrainai skirti po 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, tai gerokai prisidėtų prie JAV paramos Ukrainai kompensavimo.

„Mes netgi galime pakeisti Amerikos paramą Ukrainai. Jei tai įvyks šiais arba kitais metais, Europai tai bus papildomi 13 mlrd. Eur per metus“, – DW teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Bendrijos BVP dabar sudaro 16,5 trln. Eur, taigi 0,25%, jei būtų skirta Ukrainai, būtų apie 40 mlrd. Eur.

„Jei visa Europa skirtų 0,25% BVP, iš viso saugumo ir gynybos poreikiams būtų skirta 40 mlrd. Eur, o tai yra net daugiau, nei Ukrainai reikia dabar, ir tai yra pasiekiama“, – nurodė Lietuvos URM vadovas.  

Europa investuos į gynybos pramonę ir karinius pajėgumus

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad naujiems ES planams stiprinti Europos gynybos pramonę ir didinti karinius pajėgumus gali būti skirta beveik 800 mlrd. Eur, praneša „Reuters“.

Kalbėdama spaudos konferencijoje, ji sakė: „Be jokios abejonės, mums reikia didžiulio gynybos stiprinimo. Mes norime ilgalaikės taikos, tačiau ilgalaikė taika gali būti sukurta tik remiantis stiprybe, o stiprybė prasideda nuo mūsų pačių stiprinimo.“

Ji sako, kad ES pasiūlys suteikti valstybėms narėms daugiau fiskalinės erdvės investicijoms į gynybą, taip pat 150 mlrd. Eur paskolų šioms investicijoms ir sieks sutelkti ir privatų kapitalą.

Daugiau rasite čia. 

VŽ analizė: D. Trumpas įvarė Europą į kampą: pinigų paremti Ukrainą yra, bet politinės valios vis dar trūksta

JAV sustabdžius paramą Ukrainai, akivaizdu, kad naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savo prioritetu mato Maskvos, o ne Kyjivo interesus.

 Europa galiausiai bus priversta įsikišti ir užpildyti Amerikos paliktas spragas. Anot analitikų, Europa turi galimybių rasti piniginių išteklių, jeigu tik to panorės ir sugebės parodyt vienybę, tačiau tam reikia politinės lyderystės, kurios trūksta labiau negu pinigų.

Plačiau rasite čia.  

JK premjero pavaduotoja: su JAV turime bendrą poziciją dėl Ukrainos

JK ministro pirmininko pavaduotoja Angela Rayner BBC sakė, kad premjeras pritaria JAV, kad „turime pasiekti taiką“.

Ji sako, kad tai turi būti pasiekta kartu su sąjungininkais JAV ir Europoje, be to, reikalingos saugumo garantijos.

Šalies vyriausybė „per pastarąsias porą dienų“ padidino paramą Ukrainai, o Keiras Starmeris „rūpinasi, kad pasiektume šį sprendimą“.

Anot jos, JAV „tikrai aiškiai pasakė, kad nori, jog Europa taip pat imtųsi veiksmų“.

U. von der Leyen ES lyderiams pristatys naujus gynybos finansavimo mechanizmus

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, ketina pristatyti naujus bendrus ES gynybos finansavimo mechanizmus, kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumo suartėjimą su Rusija ir reikalavimus didinti NATO gynybos išlaidas, rašo „Financial Times“.

Šiandien įvyks neeilinis ES vadovų susitikimas, jo metu ir bus aptartos gynybos išlaidos.

Su diskusijomis susipažinę asmenys teigė, kad tai bus nauja finansavimo priemonė, kurios suma apytikriai prilygs 93 mlrd. Eur suplanuotų, bet nepanaudotų paskolų, skirtų atsigavimui po pandemijos, pagal kurią Komisija skolintųsi rinkose ir skolintų valstybėms narėms.

Tarp kitų galimybių, apie kurias ketinama kalbėti, yra ir regioninės plėtros fondų panaudojimas investicijoms į kariuomenę. Komisija taip pat yra sakiusi, kad leis šalims daugiau išleisti gynybai, netaikydama sankcijų pagal ES fiskalines taisykles.

Dar kelios iškeltos idėjos – paskatinti Europos investicijų banką daugiau investuoti į gynybą ir nustatyti naujas kredito linijas iš Europos stabilumo mechanizmo – gelbėjimo fondo, įsteigto po pasaulinės finansų krizės.

„Laišku informuosiu valstybes nares apie Europos perginklavimo planą. Be jokios abejonės, mums reikia gynybos stiprinimo“, – vakar sakė U. von der Leyen.

Galiausiai ES sostinės nuspręs, kuris iš finansavimo variantų yra priimtinas.

Europa gali apsieiti be JAV karinės pagalbos, sako buvęs Ukrainos ministras

Buvęs Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas tvirtino, kad Europa gali užpildyti JAV paliktą karinės pagalbos spragą.

Volodymyras Harvylovas, šias pareigas ėjęs 2022-2023 metais, sako, kad Europa „kyla“ ir gali aprūpinti Ukrainą „ginklais ir daugeliu kasdienių poreikių“, rašo BBC.

„Europa bus pajėgi paremti Ukrainą vietoj JAV“, – sakė jis radijo laidai „Radio 4 Today“.

Jis pabrėžia, kad Ukraina yra „labai dėkinga“ už 2022-2024 m. gautą JAV pagalbą ir kad bendravimas su D. Trumpo administracija bus tęsiamas „visais lygmenimis“.

A. Harvylovas priduria, kad Ukraina su savo sąjungininkais Europoje aptars, kaip apsirūpinti „sudėtingomis sistemomis“, kurias šiuo metu gali tiekti tik JAV.

Australija taip pat svarsto siųsti taikdarius

Australija taip pat svarsto dalyvauti taikos palaikymo misijoje Ukrainoje, jei būtų sudarytos paliaubos. Anksčiau apie tai kalbėjo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, kitos Europos Sąjungos šalys.

Apie Australijos įsitraukimą prakalbo ministras pirmininkas Anthony Albanese.

Australija nėra NATO narė, tačiau veikia kaip Aljanso partnerė. 

Australų žiniasklaida kalba apie aiškų pozicijos pasikeitimą, nes dar pirmadienį šalies valdžia sakė nesvarstanti karių siuntimo galimybės.

„Australija praeityje vaidino svarbų vaidmenį daugelyje konfliktų, be kita ko, Afrikoje, Kipre ir daugybėje kitų taikos palaikymo misijų. Mes norime taikos Ukrainoje, tačiau taip pat norime užtikrinti, kad už neteisėtus, amoralius Rusijos veiksmus būtų atlyginta“, – kalbėjo A. Albanese. 

G. Nausėdos patarėjas: JAV sprendimas stabdyti paramą Ukrainai nenustebino, Europa reaguos

Jungtinėms Valstijoms sustabdžius karinę paramą Ukrainai, Lietuvos prezidento patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad toks Vašingtono sprendimas nenustebino, o Europa ruošia sprendimus, kaip į tai reaguoti.

„Pirmas dalykas – tai nėra siurprizas. JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra sakęs, kad bandys spausti abi puses sėsti prie derybų stalo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Tai, ką jis daro, yra tęstinumas politikos, kurią jis anonsavo, ir signalas yra gautas. Šią savaitę bus ir Europos Vadovų Taryba, bus posėdis, kuriame šis klausimas, be jokios abejonės, bus svarstomas“, – pridūrė jis.

Pasak M. Česnulevičiaus, Europa sutaria, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę.

„Europa yra deklaravusi, kad parems Ukrainą, kad sukaups tuos resursus, kuriuos turi, kurie buvo nukreipti į kitas kryptis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pasak jo, užtruks „mėnesių mėnesius“, kol JAV sprendimas stabdyti paramą pasijus mūšio lauke Ukrainoje, o per tą laiką Europa priims reikalingus sprendimus.

CNN šaltiniai: stabdydamas paramą D. Trumpas siekia V. Zelenskio atsiprašymo

Keli JAV pareigūnai CNN sako, kad JAV prezidentas D. Trumpas ir jo vyresnieji padėjėjai, sustabdydami JAV karinę pagalbą Ukrainai, siekia, kad V. Zelenskis pripažintų savo kaltę dėl penktadieninio viešo ginčo Baltuosiuose Rūmuose, galbūt viešai atsiprašydamas.

Anot jų, tik tada galės būti tęsiamas sandoris dėl iškasenų ar diskusijas dėl tolesnės pagalbos.

Valstybės sekretorius Marco Rubio yra vienas iš pareigūnų, kuris viešai paragino V. Zelenskį atsiprašyti už įvykius penktadienį, nors D. Trumpas ir jo viceprezidentas JD Vance‘as užsipuolė Ukrainos vadovą, kai šis pataisė jų melagingus teiginius.

J. D. Vance‘as: Europos lyderiai viešai ir privačiai kalba skirtingus dalykus

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as interviu „Fox News“ sako, kai kurie Europos šalių lyderiai viešai ir privačiai apie Rusijos ir Ukrainos karą kalba skirtingus dalykus.

„Yra problema su europiečiais... Jie turi būti realistai, o beprotiškiausia dalis yra ta, kad kartais pasitaiko Europos valstybių vadovų, kurie viešai išpučia krūtinę ir sako: mes su prezidentu Zelenskiu būsime artimiausius 10 metų. O privačiai jie pakels telefono ragelį ir pasakys: tai negali tęstis amžinai, jis turi sėsti prie derybų stalo“, – kalbėjo J. D. Vance‘as.

„Man, tiesą sakant, nerūpi, ką europiečiai sako viešai, man rūpi, ką jie sako privačiai“, – pridūrė jis.

„Ir jie turi sakyti prezidentui Zelenskiui, kad tai negali tęstis amžinai – kraujo praliejimas, žudymas, ekonominis nuniokojimas, dėl to visiems tik blogiau“, – kalbėjo JAV viceprezidentas.

Pirmosios reakcijos Amerikoje

Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui priklausanti demokratė Tammy Duckworth Baltųjų rūmų sprendimą sustabdyti pagalbą Ukrainai vadina „gėdingu Ukrainos apleidimu“.

„Šis sprendimas nepadarys mūsų šalies saugesnės. Jis padrąsins V. Putiną ir mūsų priešininkus, o kartu susilpnins mūsų santykius su demokratiniais partneriais“, – rašė ji platformoje „X“.

Tuo metu Peteris Welchas, Senato demokratas iš Vermonto, rašė: „Putinas yra karo nusikaltėlis. Zelenskis yra didvyris. Trumpas yra silpnas“.

Michaelas Carpenteris, buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos direktorius prezidento Joe Bideno laikais, BBC sakė, kad D. Trumpo sprendimas yra stulbinantis.

„Šiame kare yra labai aiškus agresorius ir auka. Ir Rusija yra agresorė, o Ukraina – auka, o mes elgiamės taip, tarsi būtų atvirkščiai.“

Senato Asignavimų komiteto pirmininkė, respublikonė iš Meino valstijos Susan Collins prieštaravo Baltųjų rūmų sprendimui įšaldyti pagalbą Ukrainai.

„Dabar Ukrainai atėjo kritinis laikas... Nemanau, kad turėtume pristabdyti savo pastangas“, – sakė S. Collins.

Tuo metu Marjorie Taylor Greene, arši D. Trumpo sąjungininkė, viena pirmųjų parėmė JAV prezidento sprendimą: „Tvirtai palaikau prezidento D. Trumpo sprendimą sustabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Prezidentas D. Trumpas stengiasi užtikrinti taiką ir sustabdyti kasdienes tūkstančių žmonių žudynes kare.“

M. Rubio: norime, kad rusai sėstų prie derybų stalo

JAV sustabdžius karinę pagalbą Ukrainai, valstybės sekretorius Marco Rubio išplatino pareiškimą, kuriame sako, kad „prezidentas D. Trumpas šiuo metu yra vienintelis pasaulio lyderis, kuris bent jau turi galimybę pasiekti, kad karas Ukrainoje būtų galutinai ir ilgam nutrauktas“.

„Mes norime, kad rusai sėstų prie derybų stalo. Norime išsiaiškinti, ar įmanoma taika“, – teigė M. Rubio.

Nors JAV pareigūnai nuolat kalba, kad nori priversti rusus atsisėsti prie derybų stalo ir kad Rusija turės irgi daryti nuolaidų, tačiau realių spaudimo priemonių imasi tik prieš Ukrainą.

J. D. Vance'as: V. Zelenskis galiausiai pradės derybas dėl taikos

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pirmadienį išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis galiausiai sutiks aptarti taikos su Rusija klausimą, po praėjusią savaitę Ovaliniame kabinete įvykusio neeilinio ginčo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo BNS.

J. D. Vance'as, duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, sakė, kad Ukrainos prezidentas penktadienį per susitikimą Baltuosiuose rūmuose su D. Trumpu prieš kameras parodė nepagarbą ir „akivaizdų nenorą įsitraukti į taikos procesą“, kurio siekė jo kolega iš JAV.

„Manau, kad Zelenskis dar nebuvo ten, kur reikia, ir, atvirai kalbant, manau, kad dabar dar nėra ten, – sakė J. D.  Vance'as. – Bet manau, kad galiausiai jis ten pateks. Jis turi tai padaryti.“

Interviu su „Fox News“ laidų vedėju Seanui Hannity buvo įrašytas prieš Baltiesiems rūmams paskelbiant, kad D. Trumpas sustabdo karinę pagalbą Ukrainai, taip siekdamas priversti Kyjivą susitarti dėl taikos derybų su Rusija.

J. D. Vance'as per Ovaliniame kabinete kilusį konfliktą užsipuolė V. Zelenskį, prieštaraudamas jo požiūriui ir kritikuodamas Ukrainos karo vadą už tai, kad šis nepadėkojo Jungtinėms Valstijoms. 

„Negalima ateiti į Ovalinį kabinetą ar bet kur kitur ir atsisakyti aptarti taikos susitarimo detales“, – pridūrė J. D. Vance'as, pažymėdamas, kad tiek Kyjivas, tiek Kremlius turės padaryti nuolaidų.

„Kai ši pozicija pasikeis, kaip sakė prezidentas D. Trumpas, kai jie bus pasirengę kalbėtis apie taiką, manau, kad prezidentas D. Trumpas bus pirmasis, kuris pakels telefono ragelį“, – teigė jis. 

J. D. Vance'as teigė, kad labai svarbu, jog V. Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „susėstų prie derybų stalo“.

JAV viceprezidentas taip pat pažėrė kritikos Kyjivą remiančioms Europos valstybėms, ragindamas jas būti realistėmis ir pabrėždamas, kad karas „negali tęstis amžinai“.

Kiek Ukraina galėtų kautis be JAV paramos? 

Kaip prieš keletą dienų rašė VŽ, nors JAV paramos praradimas Ukrainai būtų didelis smūgis ir turėtų padarinių fronte, Ukraina, remiama Europos sąjungininkų, galėtų kautis su Rusija dar kurį laiką – nuo kelių mėnesių iki metų. Tačiau tam Europa turėtų gerokai patuštinti kišenes. 

Dėl konkrečios paramos dydžio ES lyderiai spręs jau kovo 6 d. neeiliniame Europos aukščiausiojo lygio susitikime. 

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad jeigu ES įsipareigotų Ukrainai skirti po 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, tai gerokai prisidėtų prie JAV paramos Ukrainai kompensavimo.

Tačiau bėda ta, kad yra tam tikros JAV įrangos, kurios neįmanoma pakeisti, nes Europa jos tiesiog negamina.

Pasak pareigūnų ir analitikų, pasibaigus JAV tiekiamoms atsargoms, labiausiai nukentės Ukrainos gebėjimas vykdyti ilgesnio nuotolio smūgius ir apsaugoti savo užnugario pozicijas.

D. Trumpas stabdo visą karinę pagalbą Ukrainai 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas stabdo visą karinę pagalbą Ukrainai, siekdamas didinti spaudimą Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui tartis su Rusija dėl taikos. 

Sprendimas priimtas praėjus keletui dienų po to, kai jie viešai susiginčijo Baltuosiuose Rūmuose.

D. Trumpo sprendimu, kuris įsigalioja iš karto, stabdomas nuoseklus JAV karinės pagalbos, įskaitant ginklus, teikimas Kyjivui, pradėtas prieš trejus metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.  

Anot „Bloomberg“, bus sustabdytas visos JAV karinės įrangos, kurios šiuo metu nėra Ukrainoje, tiekimas, įskaitant gabenamą tranzitu ir esančią sandėliuose Lenkijoje. Ši parama buvo skirta dar prezidento Joe Bideno administracijos. 

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas pirmadienį žiniasklaidai sakė: „Prezidentas aiškiai pasakė, kad jo dėmesys sutelktas į taiką. Mums reikia, kad mūsų partneriai taip pat būtų įsipareigoję siekti šio tikslo. Sustabdome ir peržiūrime savo pagalbą, kad užtikrintume, jog ji prisideda prie sprendimo“.

Prieš šį sprendimą D. Trumpas vėl užsipuolė V. Zelenskį, sakydamas, kad Ukrainos lyderis „ilgai neužsibus“, jei nebus susitarta dėl paliaubų.

Jis taip pat piktinosi V. Zelenskio išsakyta mintimi, kad karo pabaiga dar toli.

„Tai blogiausias pareiškimas, kokį tik galėjo padaryti Zelenskis, ir Amerika su tuo ilgai nesitaikstys. Yra taip, kaip sakiau – šis vyrukas nenori Taikos, kol JAV ir Europa jį remia. Susitikime, kurį jie turėjo su Zelenskiu, buvo aiškiai pasakyta, kad be JAV  jie negali užbaigti darbo. Gal ne pats geriausias pasakymas, norit parodyti savo stiprybę prieš Rusiją. Ką jie sau galvoja?“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. 

D. Trumpo administracija iš esmės nori, kad prezidentas V. Zelenskis pasirašytų susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų ir „susitaikytų“ su Rusija, tačiau nesuteikia Kyjivui saugumo garantijų, kurių siekia Ukrainos vadovas.

Vietoj to D. Trumpo padėjėjai kalba apie „ekonomines garantijas“.