Naujas pasaulio turtingųjų klubas – supermilijardieriai

Kai 1987 m. JAV žurnalas „Forbes“ paskelbė pirmąjį milijardierių sąrašą, jame buvo 140 asmenų, kurių bendras turtas siekė 295 mlrd. USD. Tuo metu turtingiausias pasaulio žmogus buvo japonas Yoshiaki Tsutsumi, nekilnojamojo turto (NT) magnatas, kurio turto vertė siekė 20 mlrd. USD.

Šių dienų turtingiausio pasaulio žmogaus Elono Musko turtas siekia 419,4 mlrd. USD, t. y. maždaug 21 kartą daugiau nei Y. Tsutsumi valdė savo didžiausios sėkmės laikais, ir daugiau nei du milijonus kartų daugiau nei vidutinė JAV namų ūkio grynoji vertė, rodo pasaulinės turto tyrimo bendrovės „Altrata“ duomenys.

Nauja kategorija – supermilijardieriai 

Pasak „The Wall Street Journal“ (WSJ), pastaraisiais metais smarkiai išaugus pasaulio milijardierių gretoms, atsirado nauja itin turtingų žmonių kategorija – supermilijardieriai, t. y. asmenys, valdantys 50 mlrd. USD ir didesnį turtą. Šiuo metu „klubo“ sąraše – 24 asmenys. 

Vasario pradžioje „Altratos“ pateiktais duomenimis, bendras supermilijardierių grynasis turtas sudaro daugiau nei 16% viso pasaulio milijardierių turto, o 2014 m. – 4%.  Arba – 3,3 trln. USD, o tai prilygsta nominaliam Prancūzijos BVP. Iš 24-ių sąrašo asmenų 16-a priskiriami centi milijardieriams, tai reiškia, kad jų grynasis turtas yra ne mažesnis kaip 100 mlrd. USD. 

[infogram id="2c6cc76b-1c25-4bf4-96eb-ab4bb4b56999" prefix="kNp" format="interactive" title="Pasaulio supermilijardieriai"]

WSJ vertinimu, supermilijardierių iškilimas sutapo su dideliu šuoliu prabangos prekių rinkose visame pasaulyje, įskaitant prabangų NT, nes šie asmenys valdo labai „sunkius“ prabangių namų portfelius.

Milijardieriai ir NT

Ekspertų teigimu, NT buvo viena sudedamųjų dalių, leidusi itin turtingų žmonių būriui atsiplėšti nuo turtingų ir pasiekti naujas aukštumas. 

„Akivaizdu, kad milijardieriai visada valdė didelius turtus, tačiau dabar kalbame apie skirtumus tarp pačių milijardierių“, – sako Maya Imberg, „Altratos“ strategijos ir analitikos grupės vadovė, tyrusi supermilijardierių segmentą.

Pagrindinėse prabangaus NT rinkose, tokiose kaip Niujorkas, Majamis, Palm Bičas Floridoje, Los Andželas ir Aspenas Kolorado valstijoje, kyla nauji dangoraižiai ir specialūs šiuolaikiniai „dvarviečių“ kompleksai, skirti būtent milijardieriams, o visoje Amerikoje – NT pardavimai už devynženkles sumas. 

WSJ teigimu, bendrovės „Altrata“ sąraše esantys supermilijardieriai asmeniškai valdo gyvenamosios paskirties NT už mažiausiai 100 mln. USD kiekvienas, o dažnai – ir už gerokai daugiau. Analitikė Maya Imberg teigia, kad kai kuriais atvejais šis skaičius gali būti gerokai didesnis, nes NT dažnai įteisinamas partnerio vardu, priklauso vienai iš milijardierių bendrovių ar holdingo kompanijų. 

[infogram id="2df2a79c-3246-4e11-ab87-ddb26ac47e17" prefix="iOB" format="interactive" title="Milijardieriai ir NT"]

Susikūrė patys 

Pasak „heritage.org“, supermilijardierių sąrašas rodo, kad turtus jie dažniau susikrovė iš savo pačių sukurtų verslų, nei juos paveldėjo, kaip tradiciškai būdavo anksčiau.

„Šių dienų didžiuosius turtus sudaro „nauji“, o ne „seni pinigai“, – teigiama konservatyvaus analitinio centro „Heritage Foundation“ 2024-ųjų ataskaitoje ir atkreipiamas dėmesys, kad tokiuose sąrašuose kaip „Forbes 400“ ir panašūs nėra nei Astoro, nei Carnegie ar Mellono, Rockefellerio ar Vanderbilto pavardžių. 

Iš 2005-aisiais „Forbes 400“ paskelbto sąrašo dabar gyvi maždaug 97 tuometiniai milijardieriai, kurie paveldėjo turtą, tačiau dabartiniame milijardierių sąraše jų liko mažiau nei pusė, o jų turto vertė kur kas dažniau krito, nei kilo, teigiama „Heritage Foundation“ ataskaitoje. Taip atsitiko dėl didžiulės technologijų pažangos bei verslo globalizacijos.

Didžiąją dalį pasaulio supermilijardierių sudaro verslininkai, uždirbę pinigus technologijų sektoriuje, arba tie, kurių verslo sritį technologinė pažanga iškėlė į naują lygmenį – šiai kategorijai priklauso 6 iš 10-ies turtingiausiųjų. Tarp 24 supermilijardierių – tik trys moterys. Tik septynių būstinės įsikūrusios ne Jungtinėse Valstijose. 

Supermilijardierių iškilimas žymi pasaulio itin turtingų žmonių veiklos pokyčius. XIX a. ir XX a. pradžioje turtingiausi žmonės buvo pramonininkai: Johnas D. Rockefelleris sukūrė „Standard Oil“ monopoliją, Andrew Carnegie dominavo plieno pramonėje, Cornelius Vanderbiltas susikrovė turtus iš geležinkelių. Jų turtai, nors ir didžiuliai, pasiskirstė pramonės šakose, kurios apibrėžė fizinės infrastruktūros ir gamybos epochą. J. D. Rockefelleris 1916 m. tapo pirmuoju patvirtintu milijardieriumi pasaulyje.

Tuo laikotarpiu įmonės vertę labiau lėmė materialusis turtas, pavyzdžiui, NT ir įrenginiai, o ne intelektinė nuosavybė bei būsimos veiklos masto ir pajamų strategijos, dėl kurių įmonės vertė kyla šiais laikais.

Didelę dalį supermilijardierių klubo sudaro dabartiniai technologijų verslininkai. Be Elono Musko, tai „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, vienase „Oracle“ įkūrėjų Larry Ellisonas, „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir buvęs „Microsoft“ vadovas Steve'as Ballmeris. Jų turtas beveik visiškai susijęs su jų įkurtų kompanijų akcijų kainomis, taigi – ir būsimais pinigų srautais: J. Bezoso, M. Zuckerbergo ir „Nvidios“ vadovo Jenseno Huango turto vertė per vienerius metus svyravo dešimtimis milijardų, priklausomai nuo investuotojų nuotaikų. 

Ankstesnės kartos savo turtus kūrė dešimtmečiais, o šiandieninė technologijų varoma ekonomika leido verslų steigėjams sukaupti didžiules sumas vos per kelerius metus. Pavyzdžiui, Samas Bankmanas-Friedas, liūdnai pagarsėjęs kriptovaliutų biržos FTX įkūrėjas, prieš suėmimą 2022-aisiais, dar nesulaukęs 30-ies, valdė 26 mlrd. USD turtą.

„Per pastaruosius 40 metų įvyko didžiuliai technologiniai pokyčiai, kurie leido kai kurioms iš šių įmonių plėstis ir sukurti didžiulę vertę akcininkams, – vertina Čikagos universiteto Bootho verslo mokyklos profesorius Stevenas Kaplanas, tyrinėjantis finansus ir nelygybę. – Vienas iš pavyzdžių – „Walmart“, kitas – „Amazon“. Tai įmonės, kurios be technologijų nebūtų galėjusios pasiekti tokio masto.“

Po mokesčių priedanga

Dalis turtingųjų į supermilijardierių klubą pateko ne vien dėl technologijų ir NT. Nobelio premijos laureatas ekonomistas, Kolumbijos universiteto profesorius Josephas Stiglitzas kai kurių itin turtingų žmonių iškilimą aiškina tuo, kad antimonopoliniai įstatymai nesugebėjo kovoti su monopoline galia technologijų sektoriuje. 

„Turime antimonopolinius įstatymus, kurie buvo gerai pritaikyti „Standard Oil“, tačiau jie neveikia technologijų srityje, – sakė jis WSJ. – Monopolinė galia suteikė jiems galimybę susikrauti milžiniškus turtus.“

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiandieniniai supermilijardieriai tapo mokesčių vengimo meistrais ir moka pasinaudoti įmonių valdymo įstatymų trūkumais, kad sukauptų „nepadorias pinigų sumas“ atlyginimams ir premijoms. Vienas jo pateikiamų pavyzdžių – 50 mlrd. USD kompensacijų paketas iš „Teslos“, dėl kurio E. Muskas pastaruosius metus bylinėjosi teismuose. 

„Šiems žmonėms tiek įmonių, tiek individualių įmonių lygmeniu net geriau sekėsi išvengti mokesčių nei gaminti gerus produktus, – ironizuoja prof. J. Stiglitzas. – Mokesčių, kuriuos jie moka, palyginti su jų pelno dalimi, dydis turėtų jiems kelti gėdą.“ 

Prof. J. Stiglitzas įspėja, kad turtinė nelygybė galiausiai gali virsti politine nelygybe, kuri savo ruožtu sustiprina turtinę nelygybę. „Šie žmonės gyvena visiškai kitame pasaulyje nei paprasti amerikiečiai. Jiems nereikia rūpintis valstybinėmis mokyklomis, valstybinėmis ligoninėmis, jie nepasikliauja sveikatos draudimu taip kaip eiliniai amerikiečiai, – teigia jis. – Tokia didelė atskirtis poliarizuoja ir, manau, kenkia solidarumui, kuris yra svarbus visuomenės funkcionavimui.“ 

Nepaisant to, supermilijardierių segmento augimas nerodo jokių lėtėjimo ženklų. Analitikės Mayos Imberg teigimu, tikėtina, jog per ateinančius kelis dešimtmečius pasaulis sulauks pirmojo trilijonieriaus. 

Pasak ekspertų, supermilijardierių, kaip ir milijardierių, grynojo turto vertinimas iš esmės yra „netikslus mokslas“. Apskaičiuoti viešai platinamų įmonių akcijų vertę paprasta, o štai nustatyti privačios įmonės vertę daug sudėtingiau. Taigi, „Altratos“ išvados gali skirtis nuo „Forbes“ ir „Bloomberg“ milijardierių indekso reitingų dėl metodikos ir kasdienių akcijų kainų svyravimų.